Quantcast

Kova su svirplių malūnais

Jeigu pažvelgtume į vidutinio statistinio Lietuvos pirkėjo mėgstamiausių produktų krepšelį, žiedinį kopūstą jame vargiai rastume. Nepaisant to, 2016 m. praktiškai vieno viešo asmens pasipiktinimo „kalafiorais po 12 litų“ pakako, kad apie šią daržovę pradėtų kalbėti ne tik virtualioji, bet ir realioji Lietuva. Masinės pigių žiedkopūsčių paieškos stebuklingu būdu visus vedė į vieną konkretų prekybos tinklą, tapdamos anuomet rinkos naujokui tobula reklama. Paveikti kalafiorų revoliucijos, prie šių daržovių metėsi net ir Lietuvos ūkininkai.

Žiedkopūsčių mada ilgai netruko. Daržovių augintojų plantacijos kalafiorus pakeitė brokoliai, paskui juos špinatai, šiuos – moliūgai. Anuomet pigiausiai kalafiorus siūlęs tinklas daržovių mėgėjus taip pat greitai nuleido ant žemės. Tačiau schema, kaip informacinės ramybės dykumoje sukelti smėlio audrą, niekur nedingo. Tik kalafiorus pakeitė svirpliai. Tiksliau – miltai iš svirplių, kurie atsidūrė tarp vienos naujoves mėgstančios kepyklos ingredientų.

Nors gaminiai buvo eksperimentiniai, su aiškia nuoroda ant pakuotės, pasipiktinimo temperatūra kilo it sergant pūlinga angina. Į diskusijas įsitraukė tokia didelė ir marga feisbukininkų minia, kad kokius nors politikos naujokus, iškėlusius kovos su vabalais vėliavą, be vargo atneštų iki 5 proc. slenksčio, skiriančio gatvę nuo Seimo.

Schema, kaip informacinės ramybės dykumoje sukelti smėlio audrą, niekur nedingo. Tik kalafiorus pakeitė svirpliai.

Ši tema nebūtų verta dėmesio, jei tai būtų kokio pamfleto, o ne realybės siužetas. Jei šios diskusijos suktųsi apie hedonistinių eksperimentų ar kovos su badu etinius aspektus, o ne apie sąmokslo teorijas. Jei jos nereikštų naujo monologų apie vakcinų žalą sezono su tais pačiais veikėjais, kurie iš kažin kur vis ištraukia prieš dešimtmečius išdiskutuotą informaciją.

Šiandieniai antisvirplininkai, vakarykščiai antivakseriai – akivaizdus ligos, kankinančios mūsų visuomenę, simptomas. Kad ir kokius išmanius prietaisus valdytume, esame tamsūs it inkvizitorių informatoriai. Kad ir kiek diplomų turime, stokojame bazinių žinių. Tačiau svarbiausia – niekaip neįgijame kritinio mąstymo, elementaraus suvokimo: svarbiau už informaciją yra ją skleidžiantis šaltinis. Todėl ir esame imlūs visokiems naujiems tariamų Siono išminčių demaskuotojams ir kitokiam sąmoningai skleidžiamam, nenatūralias įtampas visuomenėje keliančiam absurdui. Ir būsime tokie, kol diskusijos su spjaudančiais į svirplių miltus skrebučiuose bus vienos kepyklos, vienos ūkio šakos, žiniasklaidos, o ne valstybės strategų galvos skausmas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
neesu antivakseris ,bet nei svirpliu,nei kirmeliu,nei varliu nevalgysiu....

aha

aha portretas
tikra durniu padaugejo,bet jie gajus...

Onutė

Onutė portretas
Ko šita priedurnė primalė?!Aš ne antivskserė, skiepinausi, atsiprašau. O jeigu tu esi kokio kiniško ar afrikietiško kraujo, ėsk su savo šeimyna kirmėles kiek tavo širdis tik geis! Lietuviai niekada nevalgė kirmėlių, o valgo kraujinę dešrą ir bulvines dešras sukištas į išplautas nuo kiaulių šūdo žarnas ir būna laimingi. Man šlykštu skaityt ir matyt kai Lietuva paverčiama alkašų ,tinginių, narkomanų ir kažkokių kirmėlių ėdikų tauta!!! Per tokias kaip ši, laisvės partijų ir pan. Dirbti jaunimas tingi, visi nori sėdėt ant pašalpų ir narkašytis.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    1
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

Daugiau straipsnių