Kultūros ministerijos konkursas, kvietęs kurti Žalgirio ir Durbės mūšių temomis, baigėsi. Tačiau komisijai lengvai neįtiksi. Pamačiusi darbus, prizinį fondą ji sumažino daugiau nei dešimteriopai.

Neverti pagrindinio prizo

Visus metus vyko įvairūs renginiai, skirti Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms. Susidomėjimą istorija nusprendė skatinti ir Kultūros ministerija – gegužę paskelbė konkursą menininkams, ragindama sukurti vaizduojamojo meno darbus Žalgirio ir Durbės mūšių temomis.

Pagrindinės premijos laimėtojui žadėta 20 tūkst. litų, dviem pirmosioms – po 12,5 tūkst. litų, trims antrosioms – po 7 tūkst. litų, keturioms trečiosioms vietoms – po 4 tūkst. litų.

Konkurse panoro dalyvauti 34 Lietuvos menininkai. Tarp jų – Juozas Kalinauskas, Algimantas Kliauga, Svajūnas Armonas, Aleksandras Vozbinas, Antanas Beinaravičius, kiti garsūs Lietuvos kūrėjai.

Tačiau jų kūrinius apžiūrėjusi komisija nusprendė: vienintelis vertas apdovanojimo – Ugnius Gelguda, pasiūlęs šiuolaikišką vaizdo instaliaciją "Žalgiris". Bet vertas ne pagrindinio prizo, o paskatinamosios premijos – 7 tūkst. litų. Likusius pinigus nuspręsta atiduoti kitiems Kultūros ministerijos projektams.

Trūko šiuolaikiško požiūrio

Komisija taip pasielgti galėjo – konkurso nuostatose pažymima, kad ji turi teisę neskirti premijų, jei kūriniai neaktualūs ar meniniu požiūriu neįdomūs.

Kultūros ministerijos Profesionalaus meno skyriaus vyriausioji specialistė Janina Krušinskaitė aiškino, kad komisija pasiūlė neskirti premijų, nes kūriniai neatitiko šiandienos aktualijų.

"Visa tai, ką galima pasakyti bataline tematika, pasakė Jano Mateikos paveikslas. Dabar, po daugybės šimtmečių, nepriklausomos Lietuvos laikais, galėtume pažvelgti ir kitomis akimis į Žalgirio pergalę. Todėl ekspertų komisija rekomendavo konkursą laikyti nepavykusiu, nutraukti sutartį dėl katalogo leidybos ir skirti vienintelę premiją U.Gelgudai, kaip vieninteliam šiuolaikiškai pažvelgusiam į istorinį kontekstą," – kalbėjo J.Krušinskaitė.

Parodoje visi netilpo

Konkurse dalyvaujantys darbai buvo eksponuojami sostinės galerijoje "Arka". Tačiau ir čia neapsieita be kuriozų.

"Paraiškas dalyvauti konkurse buvo galima teikti iki lapkričio 1-osios. Tačiau dar neatėjus šiam laikui, gavau laišką, kad galerijoje bus eksponuojami tik trys kūriniai. Puoliau rašyti į ministeriją, kai kuriems Seimo nariams. Tuomet gavau atsakymą, kad vis dėlto skirta dar viena patalpa, tačiau patys didžiausi darbai vis vien netilps. Kaip tuomet sprendžiama, kuris geriausias? Tik iš nuotraukų?" – stebėjosi L.Kriukelienė.

Kultūros ministerijos atstovė J.Krušinskaitė tikino, kad tai, ar menininkų darbai buvo eksponuojami "Arkoje", konkurso rezultatams įtakos neturėjo. Esą dalyvauti parodoje ar ne buvo laisvas pačių kūrėjų pasirinkimas.

"Pavyzdžiui, vieno dailininko paveikslas kabo muziejuje, kitas buvo išvykęs į užsienį ir negalėjo atvežti darbo. Į parodą nepriėmėme tik vieno – Artūro Šlipavičiaus – darbo, nes jo dydis yra 3 m pločio ir 10 m aukščio. Jis niekaip nebūtų tilpęs galerijoje", – dėstė J.Krušinskaitė.

Komentarai

Eugenijus Nalevaika

Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas

Konkursas buvo keistokas, nes duotas gana trumpas laikas kūriniams sukurti. Bet juk tai istorinė tema, kurią reikia išsamiau panagrinėti. Dailininkų sąjungos taryboje ši tema šiek tiek pagvildenta ir dailininkai reiškė nepasitenkinimą. Juk skelbiant tokį konkursą turėjo būti iš anksto numatytos salės, kuriose būtų galima sutalpinti visus konkursinius darbus. Keistai atrodo, kai parodoma tik dalis, o reikia susidaryti bendrą vaizdą. Mes taryboje priėmėme rekomendaciją Kultūros ministerijai, kurioje atkreipiame dėmesį į nesklandumus ir siūlome, kad nors po konkurso ta paroda būtų kur nors parodyta visa. Bet kaip pas mus viskas vyksta: metų pradžioje patvirtinamas biudžetas ir tos lėšos turi būti panaudotos iki metų pabaigos. Tada kūlversčiais bandome ką nors padaryti.

Skirmantas Valiulis

Komisijos narys

Manau, kad menininkus suviliojo nemenkos premijos. Tikėjosi labai greitai uždirbti, nes konkursas tetruko pusę metų. Jei atnešė anksčiau sukurtus darbus, dar nereiškia, kad jie geresni. Labai gaila, nes šitas jubiliejus išėjo šleivas kreivas. Viskas, ką matėme, – tai iškilmingos transliacijos iš Lenkijos su mūsų riteriais. Filmo nė vieno nepastatėme. Nežinia, kodėl nedavė pinigų, nors buvo du scenarijai ir buvo pasiruošta. Ir su dailės kūriniais taip pat išėjo. Visiškas fiasko.