Koks kriterijus keičiant būstą lietuviams svarbiausias?

  • Teksto dydis:

Daugiau nei pusė (58 proc.) šalies gyventojų gyvena nuosavame senos statybos bute ar kotedže, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Nusprendus keisti turimą būstą, pagrindinis naujo būsto pasirinkimo kriterijus būtų mažesnės jo išlaikymo sąnaudos – kas trečias gyventojas (34 proc.) ieškotų ekonomiškesnio buto ar namo.

„Didžioji dalis šalies gyventojų gyvena senos statybos būstuose, kuriems būdingos didesnės išlaikymo išlaidos. Todėl noras gyventi aukštesnės energetinės klasės būste yra suprantamas. Kaip rodo apklausos rezultatai, didesnės senos statybos būsto eksploatacijos išlaidos vienodai netenkina ir mažiausias, ir didžiausias pajamas gaunančių respondentų – jei galėtų, gyventojai rinktųsi šioms išlaidoms skirti mažiau lėšų“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

Pasak P. Ladziato, augančios gyventojų pajamos ir aukšti lūkesčiai gyventojus skatina pagalvoti ir apie kokybiškesnį būstą – gyventojai nurodo norintys gyventi geresnės kokybės namuose, rinktųsi gyventi ramesnėje aplinkoje ar nuosavame name.

„Apklausos duomenimis, į modernesnį ir kokybiškesnį būstą svarstytų keltis 32 proc. lietuvių. Maždaug kas ketvirtas (23 proc.) respondentas sako norintis gyventi ramesnėje aplinkoje, tiek pat – nuosavame name. Pasirinkimų sąraše gyventojai taip pat vardija didesnio ploto butą, būstą patogesnėje vietoje, geriau išplėtotą infrastruktūrą“, − gyventojų prioritetus apžvelgia „Swedbank“ atstovas.

Kokie kaimynų latvių ir estų prioritetai?

Būsto ekonomiškumas į svarbiausių kriterijų trejetuką patenka visose trijose Baltijos šalyse. Visgi galimybė sutaupyti būsto išlaikymo sąskaita lietuviams, latviams ir estams nėra vienodai reikšminga. Rinkdamiesi naują būstą skirtingų šalių gyventojai vadovautųsi kitokiais prioritetais.

„Apklausos rezultatai rodo, kad estai pirmenybę teiktų būsto plotui ir turėdami galimybę visų pirma rinktųsi didesnį būstą (31 proc.). Tuo tarpu didesnei daliai Latvijos gyventojų svarbu tai, kad būstas būtų ramesnėje vietoje. Šis veiksnys renkantis naują būstą Latvijos gyventojams yra vienodai svarbus kaip ir jo ekonomiškumas (26 proc.)“, − komentuoja P. Ladziato.

Tiesa, dalies gyventojų dabartinis būstas netenkina būtent dėl per didelio ploto. Gyventi mažesniame būste nei turimas svarsto 7 proc. Lietuvos gyventojų. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje į mažesnio ploto būstą turėdami tokią galimybę persikeltų, atitinkamai, 10 ir 15 proc. gyventojų.

Gyventojai būstui skolinasi daugiau

Pasak „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovo P. Ladziato, gyventojų poreikis įsigyti ar keisti būstą į naujesnį atsispindi būsto paskolų portfelio augime.

„Mūsų banko duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį gyventojų pasirašytų būsto paskolų suma išaugo 13 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2018 m. Vidutinė būsto paskolos suma išaugo kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų ir siekė 66 tūkst. eurų“, − sako P. Ladziato.

Pirmąjį šių metų pusmetį didžioji dalis gyventojų (68 proc.) būsto paskolas ėmė siekdami įsigyti butą, 29 proc. įsigyti arba pasistatyti namą, o likę 3 proc. būsto paskolą paskyrė kitoms būsto reikmėms, rodo „Swedbank“ duomenys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

keista

keista portretas
niekad manęs nieko niekas nepaklausė..
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Svetimi dūmai
    Svetimi dūmai

    Žemės ūkio ministerijos nereikia kelti į Kauną. Nieko jame ypatingo nenutiko. Ji šiandien turėtų būti Alytuje. Kad kauniečiai neįsižeistų negalintys pačiupinėti vieno iš valdžios skeptrų, tebūnie ministerija nuo Alytaus Kauno pus...

  • Keturi eksperto patarimai susiruošusiems skolintis
    Keturi eksperto patarimai susiruošusiems skolintis

    Ką gyventojams svarbu žinoti prieš skolinantis vartojimui? Dauguma klientų nedvejodami atsakytų, kad svarbiausia žemos paskolos palūkanos ir kuo mažesni apribojimai paskolos sumai bei jos grąžinimo laikotarpiui. Kaip gyventojų finansavimo srit...

  • Tas saldus žodis „kerštas“
    Tas saldus žodis „kerštas“

    Nespėjo N.Venckienės parvežti namo, o cirkas jau prasidėjo. Ne tik cirkas, bet ir kliedesiai, melas bei vilnietiškos patyčios. Kaip čia be jų? ...

    16
  • Buvusio pedagogo pasiūlymas: geriau grįžkite į klases
    Buvusio pedagogo pasiūlymas: geriau grįžkite į klases

    "Streikuosime!" – kone choru šaukia šalies pedagogai. O kaip dirbsime, niekas neklausia nei savęs, nei kitų. Vis dėlto net ir po tokio aliarmo teks sugrįžti į kabinetus ir klases. ...

    17
  • Laikas ruoštis planui B – gyvenimui be naujo valstybės biudžeto
    Laikas ruoštis planui B – gyvenimui be naujo valstybės biudžeto

    Turite nepilnamečių vaikų? Laukiate didėjančių vaiko pinigų? O gal jau suplanavote, kad praėjusiais metais pažadėtas atlyginimas mokykloje pakils, kaip žadėta? Visam tam pasiekti būtina, kad per likusius du mėnesius Vyriausybė ir Seimas surast...

    5
  • Padorumo ceitnotas
    Padorumo ceitnotas

    Nuobodu tikrai nebus. Kakofoniją Seime, akivaizdu, papildys vėl kaitinama violetinė isterija. Iš JAV kalėjimo parskraidinta bėglė Neringa Venckienė neabejotinai aktyvuos gyvybės ženklų jau nerodžiusio "Drąsos kelio" gerbėjus. ...

    5
  • Advokatas apie N. Venckienei skirtą dviejų mėnesių suėmimą: tai – absurdas
    Advokatas apie N. Venckienei skirtą dviejų mėnesių suėmimą: tai – absurdas

    Atsižvelgiant į tai, kokios yra kardomųjų priemonių rūšys, mane labai nustebino prokuroro prašymas skirti dviejų mėnesių suėmimo terminą. Prokuroro pareiškimas, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas, reiškia, kad nebus atl...

    165
  • Jugoslavija – niekieno tėvynė
    Jugoslavija – niekieno tėvynė

    Jau daugelį metų "Baltosios karštinės brolija" skleidžia pasakojimus apie kadaise egzistavusią stebuklingą valstybę, vadintą Jugoslavija (Pietų slavų žemė). Teigiama, jog ten (kaip ir SSRS bei Šiaurės Korėjoje) klestėjusi...

    3
  • Kas daro įtaką žmogaus psichologinei gerovei?
    Kas daro įtaką žmogaus psichologinei gerovei?

    Gamtoje, gryname ore praleistas laikas gali pagerinti ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą ...

    4
  • Padalyto Berlyno pamokos tebegyvuoja
    Padalyto Berlyno pamokos tebegyvuoja

    Prisimenu Rytų Berlyną. Netgi dabar, praėjus trisdešimčiai metų, šis prisiminimas man užgniaužia kvapą. Rusvosios anglys, smilkstančios katilų pakurose; prastos kokybės degalai, varantys nutriušusius automobilius ir iškle...

    8
Daugiau straipsnių