– Neveiksnios skolos gali užkirsti kelią naujoms paskoloms gauti, tačiau Rusijai paskelbtos Vakarų sankcijos jau anksčiau šį procesą apsunkino. Kaip šis įsiskolinimas paveiks Rusijos ekonomiką?

– Rusijai turint nepadengtų įsiskolinimų, bus sudėtinga pasiskolinti tarptautinėse rinkose, nes drastiškai krinta pasitikėjimas pačia Rusija ir jos galimybėmis įvykdyti savo įsipareigojimus. Kitas aspektas – reikšmingai kyla palūkanų normos net ir pasikeitus situacijai, atsiradus galimybei skolintis.

Skola didesnės reikšmės gali turėti ilguoju laikotarpiu, mat trumpuoju laikotarpiu Rusijai svarbiau galėti naudotis technologinėmis inovacijomis. Kol Rusija turi galimybę parduoti savo energijos išteklius už gana aukštą kainą, tol šalis turės finansinių išteklių, tačiau svarbiau, kad Rusija už savo turimus išteklius neturėtų galimybės įsigyti reikiamų technologijų ir jų produktų.

Rusija taip pat tikisi pagalbos iš Kinijos, nors jos bankai dėl tarptautinių sankcijų labai nenoriai bendradarbiauja su Rusija. Kita vertus, Rusija tikisi, kad tokios valstybės kaip Tadžikistanas, Kazachstanas, Armėnija, Sakartvelas, Baltarusija ir kitos padės apeiti taikomas sankcijas, nors pastaruoju metu Kazachstanas atvirai nepritaria Rusijos sukeltam karui ir rodo iniciatyvą palaikyti Rusijai taikomas tarptautines sankcijas.

– Užsienio spaudoje svarstoma, kad šis įsiskolinimas paskatins kitų paskolų išieškojimo procesą ir paankstins jų išmokėjimo terminus. Kiek to tikėtis yra realu?

– Net ir teismo keliu bandant išieškoti iš Rusijos kitas paskolas, Rusija gali tiesiog nevykdyti teismų sprendimų ar juos ginčyti. Puikiu pavyzdžiu gali būti iš Airijos lizinguojamų civilinių lėktuvų susigrąžinimas, kai Rusija tiesiog atsisakė grąžinti lizinguojamus lėktuvus. Tačiau šis sprendimas, tikėtina, laikinas, nes patys civiliniai lėktuvai neturi techninio aptarnavimo.

– Ar, jūsų nuomone, ir tuomet, kai šalis vykdo karinius veiksmus Ukrainoje, yra įmanoma susitvarkyti ekonomiką?

– Kaip rodo dabartinė situacija, nors Rusija ir vykdo karinę agresiją prieš Ukrainą, nuo jos turimų energijos išteklių priklausančios valstybės neturi greitų alternatyvų pakeisti iš agresorės perkamų išteklių.

Todėl paradoksalu, bet, prasidėjus karui ir pakilus energijos išteklių kainoms, nepriklausomą Ukrainą užpuolusios Rusijos pajamos už parduodamus išteklius dar labiau išaugo. Todėl šiuo metu JAV prezidento administracija imasi aktyvių veiksmų, kad sumažintų naftos kainas ir jų lygį palaikytų ne daugiau kaip 100 JAV dolerių už barelį.

Ekonomikai įtaką daro daugelis veiksnių, tarp jų – ir politinių, todėl vienas didžiausių Rusijos, kaip šalies, trūkumų – jos nepatikimumas, mat sunku prognozuoti šalies veiksmus. Investuotojai, partneriai nepasitiki Rusija kaip valstybe, niekas tokioje šalyje negali jaustis saugus, vadinasi, dalis investuotojų atsisako investicijų, kita dalis rizikuoja nusimatę didesnį pelningumą, taip keldami kainas, kurios gula ant galutinių vartotojų pečių.

Prasidėjus karui ir pakilus energijos išteklių kainoms, nepriklausomą Ukrainą užpuolusios Rusijos pajamos už parduodamus išteklius dar labiau išaugo.

Valstybei tai atsiliepia didesniais paskolų procentais. Ilguoju laikotarpiu daugelis valstybių turėtų paskirstyti rizikas ir ieškoti papildomų, alternatyvių energijos išteklių tiekėjų, neprisirišant prie vieno iš jų, nors ir palankesnėmis sąlygomis.

– Įmonės ar fiziniai asmenys, negalintys išsimokėti skolų, turi galimybę skelbti bankrotą. Ar šalis gali paskelbti bankrotą?

– Ne kartą įvairios valstybės buvo paskelbusios bankrotą, tačiau jų turtas, skirtingai nuo bankrutuojančių įmonių ar fizinių asmenų turto, neišparduodamas, nebent pati valstybė taip nuspręstų.

Tačiau bankrotas nėra vienintelė išeitis. Istorijoje yra buvę atvejų, kai valstybės skola siekė ir 200 proc. BVP, kaip Jungtinėje Karalystėje XIX a. po karo su Napoleonu. Dar visai neseniai, 2008–2009 m., trims pagrindiniams Islandijos bankams – „Landbanki“, „Kepthing“ ir „Glitnir“ – atsidūrus ant bankroto ribos, valstybė juos nacionalizavo ir visos skolos, siekiančios bene 3,5 mlrd. eurų, persikėlė Islandijos gyventojams. Kiekvienam gyventojui teko apie 16 tūkst. eurų skola, tačiau surengus referendumą 93 proc. gyventojų nusprendė nemokėti skolos Jungtinei Karalystei ir Nyderlandams tokiomis sąlygomis, kokių jos pageidavo, todėl Islandija mokėjo savo skolą jai priimtinomis sąlygomis.

Valstybės skolos, viršijančios 100 proc. nuo BVP, nėra naujiena ar išskirtinumas ir kai kurioms senosioms ES narėms (Airijai, Belgijai, Italijai ir kitoms). Nors pagal Mastrichto kriterijus (ES steigimo sutartį) valstybės, kurių skolos viršija 60 proc. arba sparčiai nemažėja, neatitinka vieno iš stojimo į ES kriterijų, minėtosios šalys jau buvo ES narės skolai išaugus.

– Rusija nėra pirmoji valstybė, turinti neveiksnių paskolų: 2015 m. Graikija taip pat negalėjo atiduoti 1,6 mlrd. eurų skolos Tarptautiniam Valiutos Fondui. Tuomet buvo vykdomos šalies gelbėjimo programos, prie kurių prisidėjo ES šalys, tačiau Rusijai tokios programos nenumatytos. Kuo panašios ar skirtingos šių šalių situacijos?

– Akivaizdus skirtumas – Graikija yra euro zonos narė ir, Graikijai bankrutavus, tai labai reikšmingai atsilieptų visai euro zonai, ES. Be to, Graikijos bankrotas nebuvo techninis, skirtingai nei Rusijos. Rusijos bankrotas yra tarptautinių sankcijų taikymo rezultatas.