Kokią mokyklą lanko jūsų vaikas?

Dažnai mamai ir tėčiui, ką tik išklausiusiems savo vaikų koncerto, vasaros pradžia – galvos skausmas. Prasideda naujas etapas – mokykla. Ar toje, kurią parinkote, jūsų vaikai bus laimingi? Ar mokytojai gebės pastebėti ir atskleisti jūsų jaunojo genijaus talentus? Ar po jos, jei tai pradinė mokykla, bus lengva įstoti į gerą tolesnį išsilavinimą garantuojančią mokymo įstaigą?

Visos mokyklos geros, jos suteikia išsilavinimą, bet kai kurios iš jų – geresnės. Jose dirba mokytojai žvaigždės, į jas nelengva patekti, jų mokiniai nuolat laimi olimpiadas, jas lanko visuomenės elito vaikai. "Kokią mokyklą lanko tavo vaikai?" Jei ta mokykla – paprasta, kad ir patogi, netoli namų, bet ne prestižinė, neretai klausiantysis atlaidžiai nusišypsos: "Tai jau nesugebi pasirūpinti savo vaikais." Panašiai stigmatizuojami ir mokiniai.

Lietuvoje kalbama apie didžiulę socialinę atskirtį, tačiau kalbos nieko nekeičia – ji tik gilėja. Bendrojo ugdymo sistemoje ji yra ypač ryški.

Skirtumai Kaune – didžiuliai

Kauno mieste yra trys gimnazijos, kurios atsirenka mokinius pagal pažangumą. Tačiau, jokia paslaptis, kad ne viena gimnazija, organizuojanti atranką, kurios metu vyksta vadinamieji motyvaciniai pokalbiai, iš esmės taip pat atsirenka vaikus. Norintieji mokytis šiose mokyklose plūsta iš įvairių seniūnijų, Kauno rajono ir netgi kitų miestų. Telpa, žinoma, ne visi.

Palyginkime reitingus (geriausių mokyklų lyga, publikuota žurnale "Reitingai", 2019 m. gegužė–gruodis, Nr. 1). Bendrame Lietuvos švietimo žemėlapyje Kauno rodikliai daugelyje sričių lenkia vidurkį. Tačiau, pažiūrėjus atidžiau, matyti, kad situaciją pataiso kelios stiprios mokyklos – KTU gimnazija, Jėzuitų gimnazija (nevalstybinės) ir kelios kitos gimnazijos, kuriose organizuojami motyvaciniai pokalbiai ar laikomi papildomi testai.

Skirtumai tarp gimnazijų mokymosi rezultatų Kaune yra didžiuliai. Pirmame reitingų dvidešimtuke yra tik dvi Kauno gimnazijos, kurios neatsirenka vaikų. Dar dvi gimnazijos, kurios atsirenka vaikus, yra reitingų lyderės. Visos kitos yra už 60-tuko ribos.

Socialinė problema

Augantis mokyklų atsirinkimas pagal prestižą – ne tik švietimo, bet ir socialinė problema. Rytais kauniečiai savo atžalas vežioja iš vieno miesto galo į kitą, iš Kauno rajono į – miestą. Trinka transporto sistema, nes rytais visi stovime spūstyse, nukenčia socialinė aplinka, nes daug laiko, kurį būtų galima skirti kitiems darbams ar laisvalaikiui, praleidžiama vežant vaiką į ir iš mokyklos. Neretai jaunos mamos negali grįžti į darbą, nes reikia vežioti vaikus iš mokyklos į būrelį ir atvirkščiai.

Ne visada lengva pasakyti, kas yra gera, o kas – prasta mokykla. Jeigu vertinsime, lygindami su mokyklomis, kurios atsirenka vaikus, bus sudėtinga. Šioms mokykloms nereikia dėti didelių pastangų rezultatams pademonstruoti – jose besimokantys vaikai ir juos supanti socialinė aplinka padaro savo.

"Gerosiose" mokyklose susitelkia stiprūs vaikai iš visų miesto ir rajono kampelių, jos nugriebia grietinėlę. "Blogosiose" mokyklose mokosi visi kiti.

Jokiais būdais nekaltinu tėvų, kurie ieško savo vaikui geriausio varianto. Tai – visų tėvų pareiga. Keliu rimtesnį, valstybinės reikšmės, klausimą: kas yra daroma, kad situacija keistųsi ir šalia kiekvienų namų esanti mokykla būtų "gera" mokykla? Ką privalome daryti?

Tendencija – pasaulinė

Neseniai išleistoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje teigiama, jog pasaulyje pastebima tendencija konkuruoti ne kokybe, o atsirenkant geriausius mokinius. Pažymima, kad socialinė atskirtis išaugo daugumoje valstybių, kuriose gyvenamąja vieta paremto priėmimo svarba sumažėjo.

EBPO rengiamas penkiolikmečių moksleivių žinių patikrinimas (PISA) puikiai iliustruoja, segregacijos ir mokinių atrankos metodo ryšį. Kanadoje, Suomijoje, Graikijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje, kur mokiniams mokyklos priskiriamos pagal gyvenamąją vietą, labai retai pasitaiko, kad žemus rezultatus demonstruojantys mokiniai mokytųsi tam tikrose mokyklose. Kita vertus, tokia situacija dažna Čilėje, Vengrijoje, Meksikoje, Peru, kur mokiniai priimami į mokyklas nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, o prasčiau besimokantieji koncentruojasi "paprastose" mokyklose.

Lengvų atsakymų nėra

Problema kompleksinė, jai spręsti aš taip pat neturiu recepto. Labai svarbu atsakyti į klausimą, kaip plačiai mes turime leisti atsirinkti vaikus į "geras" mokyklas ir kokia svarba turėtų būti teikiama gyvenamajai vietai?

Beje, problema šiuo metu įgyja kitą mastą: statistiniai duomenys rodo, kad per artimiausius metus žymiai išaugs 1–8 klasių mokinių skaičius ir sumažės vyresnėse klasėse (ypač 11–12) besimokančiųjų. Jau šiais metais Kaune, ypač Šilainiuose ir Vilijampolėje, vaikai nepatenka ne tik į artimiausią, bet net ir į bet kurią kitą tame mikrorajone esančią mokyklą.

Taigi šiuo atveju kyla net ne teikiamų ugdymo paslaugų kokybės klausimas, bet realus vietų sukūrimas, perskirstymas, užtikrinant teisę į mokymąsi. Būtinas mokyklų nepopuliarumo priežasčių išaiškinimas ir numatymas, kiek vietų ir kuriame mikrorajone jų reikės ne tik šiais, bet ir kitais ar dar kitais mokslo metais.

Bet kurioje mokykloje vaikas turi būti saugus, atsižvelgiama į jo realias galimybes ir poreikius, maksimaliai suteikiama profesionali dalykinė, socialinė, psichologinė pagalba. Kol taupoma pagalbos specialistų sąskaita, būtų naivu tikėtis vienodai ar artimai kokybiškų ugdymo rezultatų kiekvienoje įstaigoje. Priimdamos mokinius pagal gyvenamąją vietą mokyklos susiduria, visų pirma, su socialiniais iššūkiais, pagalbos ne tik vaikui, bet ir šeimai teikimu.

Galiausiai, visiems kauniečiams turi būti žinoma, kaip sekasi vienai ar kitai mokyklai, kokią pridėtinę vertę ji kuria. Tėvai turėtų aktyviai domėtis mokyklos veiklos rezultatais. Ar mokytojas sugebėjo pakelti mokinio žinias nuo 5 iki 6, vertinant pagal dešimtbalę sistemą? Ar vaikas taip ir užstrigo ties penketuku? Tai – tik keletas klausimų į kuriuos atsakymų ieškoti būtina jau šiandien.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Irena

Irena portretas
Keista, kad komentatoriai nekalba apie iškeltą problemą, o puola kaltinti autorę net už jos, matyt, dėstytojos, profsąjungos pirmininkės, pažiūras. Argi nekvaila? O mokyklų optimizavimą reguliavo švietimo ministeriją, atstovaujanti socdemų valdančiąją daugumą. Ir, žinoma, gerokai priskaldė malkų. Bet dabar reikėtų galvoti apie tai, ką daryti toliau, nes Kauno meras, jo patarėjai bei visa "Vieningo Kauno" komanda uždarinėjo kai kurias mokyklas, pavyzdžiui, Panemunėje, Žaliakalnyje, ir negalvoja apie kauniečių vaikų mokymosi problemas. Juk už Matijošaitį balsavo per septyniasdešimt procentų balsavusių Kauno rinkėjų, tai gal jis ir turėtų spręsti aštrias mokyklų problemas. O kauniečiai to turėtų tiesiog reikalauti.

Vilijampolietis

Vilijampolietis portretas
Labai keista, kad dabar pradėjo matyti mokyklų poreikį mikrorajonuose. O ar ne ponai valdantieji, su kurias sąraše ir pati esate, uždarė S,Lozoraičio mokyklą Vilijampolėje., nors buvo įspėti, kad šio rajono vaikams nebus kur lankyti mokyklų? Ar tada kas nors atsižvelgė į šiuos nuogastavimus. Buvo einama buldozerio principu, mokyklų per daug, jos daug kainuoja ir panašiai. O dabar ta pati uždaryta mokykla su senomis tradicijomis baigia numirti, nes nos ir perduota Vileišių mokyklai, baigiama sunaikinti, nes jos direktorei deja rūpi ne rajono vaikai, bet savivaldybės potvarkai. Šaunu, kai turime tokią savivaldybės valdžią ir tokius mokyklų direktorius, bandančius išlikti savo postose . Ir nereikia stebėtis, kad vaikai augdami ir matydami suaugusiųjų žaiimus, nebenori gyventi Lietuvoje. Juk čia svarbiausi, keliai, gyvenamieji kvartalai prie vaizdingų vietų, bet ne žmonės.

Jakimavičius

Jakimavičius portretas
Iš kur ta komunistės Baršauskienės auklėtinė išlindo ? Baršauskienė sovietmečiu buvo KPI Profsąjungos pirmininkė ir garsėjo ugningomis kalbomis kviečiančiomis statyti komunizmą. Šitai vištai iki jos toli.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Už gerus darbus
    Už gerus darbus

    Retkarčiais pakeisti vieną kitą ministrą labai sveika. Aišku, Vyriausybei nuo to nei šilta, nei šalta, kaip dirbo, taip ir dirbs. Nuo ministrų Lietuvoje visiškai niekas nepriklauso. Jei užkulisiuose bus nuspręsta, kokias vals...

    1
  • Tirpstanti galia ir Prezidentas
    Tirpstanti galia ir Prezidentas

    Valdymas prasidėjo ir jau matome naujojo LR Prezidento Gitano Nausėdos silpnybes. Jis mielai lanko mūsų užsienio partnerius: Lenkiją, Latviją, Vokietiją. Ir, aišku, tai daryti reikia. Tai jo pareiga. Tiesa, orlaivis „Spartanas“ &ndas...

    6
  • Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?
    Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?

    Beveik viso pasaulio naujienų agentūros transliavo nepaprastai pozityvią žinią, beveik stebuklą – prie Maskvos kilimo metu į paukščių būrį pataikęs lėktuvas tūpė avariniu būdu. Keli paukščiai buvo įsiurbti į variklius ir ...

    8
  • Kaip devalvuoti šventę
    Kaip devalvuoti šventę

    Šalies nepriklausomybės šimtmečio išvakarėse Afganistano sostinėje Kabule vestuvininkus susprogdino savižudis. Kadangi ten šeimos švenčių šventimas paprastai sutraukia šimtus giminaičių bei kitų sveči...

    3
  • „Valstiečių“ vežimas byra
    „Valstiečių“ vežimas byra

    Beveik darniai dardėjęs Ramūno Karbauskio "valstiečių" ir žaliųjų vežimas pastaruoju metu ėmė strigti. O iš spalvingos kompanijos vis garsiau girdėti ne tik Naisių ponui nemalonios replikos, bet ir įvairūs kivirčai. ...

    36
  • Ar žydelka – įžeidimas?
    Ar žydelka – įžeidimas?

    Pastarojo laiko įvykiai paviršiun iškėlė ne pačių gražiausių dalykų. Pirmiausia tai, kad, nepaisant kosmopolitiškėjančios bei lyg ir civilizuotos visuomenės, daugeliu klausimų konsensuso pasiekti vis dar nesugebame. Jei kažkas...

    98
  • Santuokiniai laisvės apribojimai
    Santuokiniai laisvės apribojimai

    Pamenu, paauglystėje, kai pačios smagiausios temos pakikenti su draugais būdavo intymios, labai juokdavomės iš nepadoraus anekdoto apie poną Petraitį. Perpasakojant trumpai, vyruką išsikviečia žmonos ginekologas, nes ana niekaip nesusila...

    12
  • Patriotizmas už pinigus
    Patriotizmas už pinigus

    Ketvirtis milijono eurų – daug tai ar mažai? Nelygu, kaip žiūrėsi. Eilinis žmogus dėl tokios sumos turi sunkiai dirbti gal dvidešimt metų. Aukštesnio lygio krepšininkui tai vieno sezono atlyginimas. Lietuvos krepšinio ...

    3
  • Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato
    Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato

    Kaip jau įprasta, vasaros pradžioje užverda viešos diskusijos apie prastėjančius abitūros egzaminų rezultatus, naikinamas studijų programas, perdėm žemai nuleidžiamą stojamųjų kartelę ir mažėjantį abiturientų, o tai reiškia ir ...

    3
  • Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?
    Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?

    Jeigu koks nors tūlas pilietis paklaustų kokio nors tūlo Lietuvos politiko apie kokios nors problemos sprendimo būdą, tai yra 99,9 proc. tikimybė, kad išgirstų du atsakymo variantus. Pirmas – reikia didinti finansavimą, antras – reik...

    4
Daugiau straipsnių