Naikinant bendrus valstybės simbolius nyksta ir tarpusavio bendrumas bei sutarimas. Atrodo, kad kiekviena ministerija, kurdama savo logotipus, siekia atsiriboti nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri vienintelė dar nuosekliai išlaiko Vytį visuose savo formatuose. Apžvelgiant ministerijų ar departamentų logotipus ir firminį stilių, beveik niekur nerasi nei Vyčio, nei trispalvės spalvų. Dominuoja keistos, chaotiškos formos, primenančios „makaronų kombinaciją“.

Kai visus logotipus sudedi į vieną vietą, susidaro įspūdis, kad juos kūrė tie patys dizaineriai – tarsi būtų „drožę“ vienu trafaretu. Taip atrodo Lietuvos „gėdos siena“.

Tik kelios ministerijos – Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos – savo logotipuose naudoja Vytį. Tiesa, Žemės ūkio ministerija taip pat susigrąžino senąjį logotipą – Vytį javų apsuptyje. Naujas dizainas priminė sportinių treningų „Adidas ECO“ variaciją.

Sunku suprasti, kas ir kodėl ministerijose priima sprendimus atsisakyti valstybinio herbo Vyčio.

Valstybės ir jos institucijų pagarba oficialiems simboliams turėtų būti pagrindas kuriant vieningą šalies įvaizdį tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Lietuva yra gana unikali ES šalių kontekste, nes kitose valstybėse galioja aiškus ir griežtas ženklodaros protokolas, kurio pagrindas – nacionaliniai simboliai ir vėliavos spalvos. Puikūs pavyzdžiai – Vokietija ir Estija.

Vokietija nuo 1995 m. taiko centralizuotą ženklodaros modelį: visų ministerijų ženklai prasideda nuo herbo (federalinio erelio) ir vienodo šrifto su vėliavos motyvu.

Šveicarija nuo 2007 m. vienodai naudoja nacionalinį herbą ir konstitucinį pavadinimą visų institucijų prisistatyme.

Nyderlandai 2008 m. įgyvendino reformą „Rijkshuisstijl“, kuri panaikino daugiau nei 150 skirtingų logotipų. Reformos metu ši logotipų įvairovė buvo pavadinta „Gėdos siena“ (Wall of Shame), nes laikyta nevalstybišku požiūriu.

Būtų įdomu sužinoti, kiek valstybės biudžetui kainavo tokie „rebrendingai“. Kai kurios ministerijos, pavyzdžiui, Aplinkos, jau ne kartą keitė savo logotipą. Atrodo, kad naujų ministrų pirmieji darbai dažnai būna ne strateginiai pokyčiai, o iškabos ir logotipo keitimas.

Kita tema – nauja mada keisti valstybinių ar savivaldybių įmonių senus, vartotojams gerai žinomus pavadinimus. Įmonės pavadinimo ir logotipo tikslas – suteikti aiškią informaciją apie teikiamas paslaugas. Blogai, kai aiškų ir nacionalinės reikšmės turintį pavadinimą kaip „Lietuvos energija“ pakeičia nieko nesakantis „Ignitis“.

Kai „Lietuvos energija“, virtusi „Ignitis“, tapo listinguojama „Nasdaq“ biržoje, Niujorke buvo viešai pristatytas šis faktas. Sutikite – daug geriau pasaulio žiniasklaidoje atrodytų „Lithuanian Energy“ nei „Ignitis“.

Panašiai ir Vilniuje: gerai žinoma įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo pervadinta į „Gijas“. Ką šis pavadinimas reiškia vartotojui? Ir kiek dar reikės viešųjų lėšų reklamai ir įvaizdžio kampanijoms?

Todėl kviečiu Vyriausybę sugrąžinti Vytį ir trispalvę į ministerijų bei valstybės institucijų dokumentus. Valstybės institucijos turi laikytis vieningos vizualinės tapatybės. Seniai metas parengti bendras valstybinės vizualinės tapatybės taisykles, kurios būtų privalomos visoms ministerijoms, įstaigoms ir valstybės valdomoms įmonėms. Panaikinkime lietuvišką „gėdos sieną“.