- Gitanas Nausėda
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atėjo laikas padaryti esminę išvadą – panašiai kaip latviai ir estai, tačiau skirtingai nei britai, švedai ar lenkai, esame labiau suinteresuoti fiksuoto valiutos kurso išlaikymu.
Diskusijose dėl euro įvedimo pasikartoja vienas ir tas pats argumentas, esą kodėl jaučiamės protingesni už britus, švedus ar lenkus, kurie savo nacionalinių valiutų bent jau kol kas neketina atsisakyti. Gal ir nesame protingesni už juos, tačiau čia reikia atsižvelgti į kai kuriuos objektyvius veiksnius, kuriuos besiginčydami dažnokai pamirštame.
Vienas iš tokių veiksnių yra ekonomikos atvirumo lygis. Suprantama, kad didelių šalių ekonomikos natūraliai yra uždaresnės, kadangi jos gamina platesnį spektrą produktų ir paslaugų, kuriomis aprūpinama santykinai talpi vidaus rinka. Atvirkščiai, mažosioms valstybėms nereikia gaminti absoliučiai visko – pakanka parduoti tai, kas yra konkurencinga tarptautinėje rinkoje ir įsigyti įvairiausių prekių, kokių tik širdis geidžia. Nykštukinių valstybių (pvz., Liuksemburgo ar Lichtenšteino) „vizitinė kortelė“ gali būti vos kelios prekės (paslaugos), kuriomis prekiaudamos jos sugeba užsidirbti ne tik duonai kasdieninei, bet ir kai kam daugiau.
Svarbus ekonomikos atvirumo lygio matavimo rodiklis yra eksporto ir BVP santykis, išreikštas procentais. 2012 m. ekonomikos atvirumo lygis Švedijoje sudarė 48,5 proc., Lenkijoje – 46,7 proc., Didžiojoje Britanijoje – 31,5 proc., o Lietuvoje – 83,9 proc. Panašias proporcijas gautume ir lygindami su BVP visą užsienio prekybos apyvartą. Kitaip tariant, Lietuva yra maždaug dvigubai atviresnė nei mus dominančios valstybės.
Pinigų politikos požiūriu, kuo mažesnė ir „nuogesnė“ į išorę ekonomika, tuo labiau ji yra pažeidžiama staigių valiutos kurso pokyčių. Siekdamos garantuoti ekonomikos stabilumui būtiną valiutos kurso pastovumą, mažosios šalys stengiasi rinktis fiksuoto valiutos kurso režimą (tai yra ne taisyklė, o tik tendencija, žinoma, esama ir išimčių), tuo tarpu didesnės šalys leidžia sau turėti lankstesnio valiutos kurso sistemas ir toleruoja, o kartais net sąmoningai provokuoja didesnį jo svyravimą. Visiems puikiai žinomas Lenkijos pavyzdys – 2008 m. rugpjūčio-2009 m. vasario mėn. zlotas nuvertėjo net 34 proc., pavertęs gausų mūsų tautiečių būrį prekybiniais turistais ir įdiegęs jiems principą „rinkis prekę lenkišką“.
Tai, kad ši teorija nėra tik „sausa šaka“, patvirtina pačios Lietuvos patirtis 1993-1994 m. pradžioje. Kuomet lito kursas ėmė neprognozuojamai kisti JAV dolerio atžvilgiu, aršiausiais lankstaus valiutos kurso režimo kritikais tapo pramonininkai ir didieji prekybininkai, kurių įtakos pakako valiutų valdybai Lietuvoje įvesti 1994 m. balandžio mėn. Paradoksalu, tačiau vėlesniais metais pramonininkai ne kartą kritikavo pernelyg „suragėjusį“ valiutos kursą ir reikalavo nuvertinti litą didesnio eksporto konkurencingumo vardan.
Tad atėjo laikas padaryti esminę išvadą – panašiai kaip latviai ir estai, tačiau skirtingai nei britai, švedai ar lenkai, esame labiau suinteresuoti fiksuoto valiutos kurso išlaikymu. Atvirkščiai, pastarieji turi daugiau argumentų naudoti plaukiojančio valiutos kurso sistemą ir kartkartėmis „gydytis“ valiutos kurso pokyčiais nuo užklupusių makroekonominių ligų. Mes ant euro įvedimo aukuro „aukojame“ fiksuotą valiutos kurso režimą, kuris ir taip nesuteikia net savarankiškos pinigų politikos regimybės, o britams, švedams ir lenkams įstojimas į euro zoną yra praradimas valiutos kurso politikos, kuri daugiau ar mažiau patikimai tarnavo kelioliką ar net keliasdešimt metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?2
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Po Sibirą – be vadovo2
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...