- Skaitytoja Vaida
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis sukdavau galvą, kaip čia yra, kad Skandinavijoje pandemija praėjo kitaip nei pas mus, kodėl ten buvo mažiau ribojimų ir mažiau aukų?
Mano miela draugė, jau kelerius metus gyvenanti Švedijoje, atvėrė akis.
Pajutę net menką negalavimą, švedai neina į darbą, ir taip elgiasi dažnai, nesvarbu, ar tai migrena, bloga nuotaika, ar sloga.
Vadovai dėl to nepyksta ir nemano, kad bus pasaulio pabaiga, jei kažkurio nebus darbe.
Todėl per visą pandemiją, vos tik pajutę menkiausią simptomą, visi švedai likdavo namie ne vienai, o kelioms dienoms, tada pasidarydavo testą ir grįždavo į darbą.
Lietuvoje nuo seno žinoma, kad vadovams neįdomu, kaip darbuotojas jaučiasi, jis privalo ateiti į darbą.
Tokių pavyzdžių gali papasakoti kiekvienas lietuvis. Juk žinome, kad kolegos ateina į darbą apsisnarglėję, raudonomis akimis, o darbdaviams sako, kad nieko neatsitiko.
Išvada viena – skandinavai labiau saugo save ir niekas nedaro tragedijos, jei kas neateina į darbą.
Mums, lietuviams, sloga ir +38 °C temperatūros nėra liga. Mes bijome netekti dalies algos, bijome pabarimo. O juk koronavirusas pačioje infekcijos pradžioje pasireiškia tik sloga.
Draugė pasakojo, kad jos bendradarbė Švedijoje sirgo COVID-19. Kai pajuto simptomus (slogą), nėjo į darbą. Pasidarė testą, jis buvo neigiamas. Bet sloga nedingo ir po kelių dienų. Moteris nėjo į darbą ir toliau. Nors pati jautėsi gerai, liko namie, o po kelių dienų pasidarė naują testą, jis vėl buvo neigiamas. Bet sloga vis tiek nedingo, moteris dar ilgiau liko namie.
Praėjo dar kelios dienos ir testas parodė, kad moteris serga koronavirusu. Tada jai prasidėjo daug rimtesnės bėdos: nebejautė skonio, pakilo temperatūra, atsirado ir kitų ligos simptomų.
Bet kadangi ji nesirodė darbe, kai dar viso labo tik slogavo, jos kolegų niekas nejudino. Nė vienas jų nesusirgo, jiems niekas neliepė izoliuotis ir testuotis, įstaiga nebuvo uždaryta, niekas jos nepuolė dezinfekuoti.
Išvada viena – skandinavai labiau saugo save ir niekas nedaro tragedijos, jei kas neateina į darbą.
Šiomis dienomis Danijoje ir Švedijoje naikinami visi karantino apribojimai.
Tačiau jei padėtis pablogės, jie gali būti vėl įvesti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Strateginė migla
Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen17
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...