Kodėl šalių lyderiai nenori kovoti su klimato kaita?

  • Teksto dydis:

Mažai kas prieštarauja faktui, kad žemės temperatūra kyla ir ji ateityje toliau kils. Mokslininkų teigimu, net jeigu visos šalys laikytųsi žadėtų įsipareigojimų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje, iki 2035 metų vidutinė pasaulio temperatūra bus 1,5, o iki 2053 metų net 2 laipsniais aukštesnė nei prieš šimtą metų.

Toks greitas planetos šilimas, žinoma, turės ir neigiamų pasekmių. Prognozuojama, kad tokių ekstremalių gamtos reiškinių, kaip sausros, potvyniai ar karščio bangos, skaičius augs kartu su kylančia žemės temperatūra. Jungtinės tautos įspėja, kad temperatūros kilimas 2 laipsniais turės katastrofiškų padarinių. Ir tai, žinoma, nenuteikia optimistiškai.

Deja, perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir nulio emisijų kiekio yra daug sudėtingesnis, nei gali pasirodyti klausantis už kovą su klimato kaita protestuojančiųjų reikalavimų.

Augantis šiltnamio emisijų kiekis

Nors pasaulio lyderiai apie kovą su klimato kaita kalba jau ne vieną dešimtmetį, jų pažadus mokslininkai skaičiuoja didėjančiu anglies dvideginio emisijų kiekiu, kuris kasmet auga maždaug 2 proc. greičiu. Didžiausia problema siekiant imtis ryžtingų veiksmų prieš klimato kaitą, kuriuos protestuotojai viešai eskaluoja jau ne vieną mėnesį, yra pačios problemos kompleksiškumas.

Lenkijai atsisakyti iškastinio kuro, kuris pagamina net 80 proc. visos suvartojamos elektros energijos, būtų itin skausmingas žingsnis.

Drastišką kovą su klimato kaita sudėtinga suderinti su kitais taip pat itin svarbiais tikslais: skurdo bei pajamų nelygybės mažinimu, šalies ekonomikos augimu bei ne per didele mokestine našta vidutiniam vartotojui. Taigi, šalių vadovai privalo rasti kompromisą ir siekdami socialinės žmonių gerovės, ir galvodami apie tvarų ateities kartų gyvenimą. Todėl iš politikų girdime daug gero linkinčių pažadų, bet ne kardinalias permainas galinčių atnešti programų.

Negana to, radikalūs sprendimai mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį galbūt ir skamba ryžtingai, tačiau trumpuoju laikotarpiu jie, deja, galėtų tapti nepakeliama našta vidutiniam pasiturinčių šalių vartotojui. Tuo tarpu skurdžiosios valstybės susidurtų su dar didesniu nepritekliumi ar net badu.

Nuo iškastinio kuro priklausomų ekonomikų dilema

Prancūzijos prezidentas E. Macronas neseniai pabrėžė, kad protestuotojai turėtų vykti į Lenkiją ir ten bandyti pajudinti tuos, kurie patys negali judėti į priekį. Šia pastaba jis, žinoma, norėjo pabrėžti mūsų kaimynės atsisakymą palaikyti ambicingą Europos komisijos pasiūlymą – pasiekti nulinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iki 2050 metų visoje Europos sąjungoje.

Lenkija buvo viena iš vos keturių šalių, kuri kartu su Vengrija, Estija bei Čekija blokavo šį susitarimą. Ir nors Estija bei Vengrija jau pakeitė nuomonę, mūsų kaimynė Lenkija vis dar išlieka kategoriška ir pasiūlymą apibūdina kaip „fantastinį“.

Lenkijai atsisakyti iškastinio kuro, kuris pagamina net 80 proc. visos suvartojamos elektros energijos, būtų itin skausmingas žingsnis. Remiantis Lenkijos ekonomikos instituto skaičiavimais, tam, kad šalis iki 2030 metų galėtų anglies dvideginio emisijų kiekį sumažinti 45 proc., šaliai reiktų net 600 milijardų eurų investicijų − tai yra daugiau nei visas 2018 metų Lenkijos BVP.

Sunkumų, su kuriais susidurtų nuo iškastinio kuro priklausomos šalys, negalima ginčyti. Negana to, norėdamos staigiai persiorientuoti žaliosios energetikos link, jos, tikėtina, būtų priverstos sumažinti savo energetinę nepriklausomybę ir importuoti energiją iš kitų šalių, pavyzdžiui, Rusijos, o ten pagaminama energija taip pat nėra „žalia“.

Kiek žalias yra Europos ekonomikos augimas?

Šiuo metu Europos sąjungos pasiekimai žaliosios energetikos srityje džiugina – bene penktadalis visos suvartojamos energijos yra pagamina iš atsinaujinančios energetikos šaltinių, atliekų rūšiavimo rezultatai muša visų laikų rekordus, automobilių pramonė sparčiai persiorientuoja elektrinių transporto priemonių gamybos link. Kartu jau bene dešimtmetį nuosaikiai augantis BVP, ir tuo pačiu mažėjantis anglies dvideginio emisijų kiekis turėtų nuteikti gana pozityviai.

Liūdna tiesa yra ta, kad persiorientavimas į žaliąją energetiką pareikalaus daugiau laiko, nei jo iš tiesų turime.

Tačiau negalime pamiršti, jog yra ir kita „medalio pusė“ − dalis Europos įmonių savo produkciją gamina Azijos šalyse. Taigi, kartu su gamyba eksportuojame ir didelę dalį pagaminamų anglies dvideginio emisijų. Ambicingas Europos komisijos pasiūlymas pasiekti nulinę CO2 emisiją iki 2050 m. verčia abejoti jo ambicingumu, jei ir toliau galėsime tiesiog „permesti“ anglies dvideginį kitų pasaulio regionų šalims. Šioje vietoje galėtų pasitarnauti papildomi importo mokesčiai, kurie skatintų trečiąsias šalis taip pat investuoti į „žalesnę“ pramonę.

Reikalingas laikas, kurio neturime

Liūdna tiesa yra ta, kad persiorientavimas į žaliąją energetiką pareikalaus daugiau laiko, nei jo iš tiesų turime. Nuo anglies priklausoma infrastruktūra, kuri padėjo auginti pramonę ir kurią naudosime dar bent keletą dešimtmečių, jau yra sukurta. Pagamintą produkciją po pasaulį ir toliau tikriausiai gabensime krovininiais laivais, o tolimų atostogų skrisime lėktuvais, nes tam alternatyvų šiandien dar tiesiog nėra.

Norėdami ryžtingai prisidėti prie kovos su klimato kaita, bent laikinai turėtume paaukoti ne tik asmeninę laisvę, bet ir ekonomikos augimą. Neturėtume skraidyti, valgyti mėsos bei pirkti greitosios mados drabužių, o automobilių mokesčio privatiems automobiliams taip pat nepakaktų – automobilius turėtume uždrausti visiškai. Bet ar tam esame pasiruošę?

Čia susiduriame su kol kas neišsprendžiama problema, kai tampame priversti rinktis tarp laisvės, ekonomikos augimo ir didėjančio anglies dvideginio emisijų kiekio. Vartotojai visada rinkosi asmenines laisves ir ekonomikos augimą mažai galvodami apie tai, kokią įtaką tie pasirinkimai daro klimatui ir jo kaitai.

Todėl siekiant, kad žaliosios ekonomikos pokytis įvyktų greičiau, rimto požiūrio į tvarumo iššūkius visų pirma turime reikalauti iš savęs pačių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Etika yra „jerunda“
    Etika yra „jerunda“

    Žaliausias Lietuvos valstietis Ramūnas Karbauskis, save pasiskyręs savo sukurto Seimo Kultūros komiteto pirmininku, teikė gražios vilties. Kad ko ko, o kultūros mūsų šalyje turėsime tiek, jog net patiems bus per daug. Ją net eksportuosime į ...

  • Būstas, kuriame gyveni, negali būti apmokestintas – tai moralinis motyvas, ne ekonominis
    Būstas, kuriame gyveni, negali būti apmokestintas – tai moralinis motyvas, ne ekonominis

    Paskubomis Vyriausybės ir Seimo dauguma siūlo naujus mokesčius, bandant iš vienų atimti ir kitiems pridėti, nors pabaigoje visi mokėsime daugiau. ...

    3
  • Tyrimas: šiemet lietuvių Kalėdos bus ir turtingesnės, ir išmanesnės
    Tyrimas: šiemet lietuvių Kalėdos bus ir turtingesnės, ir išmanesnės

    Šių metų Kalėdoms gyventojai žada išleisti daugiau nei ankstesniais metais. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad nuo 2016-ųjų metų du kartus iki 20 proc. padaugėjo gyventojų, kurie vie...

  • 2020-ieji – kuklesni, bet neprasti metai investuotojams
    2020-ieji – kuklesni, bet neprasti metai investuotojams

    Šiemet investuotojai akcijų rinkose galėjo džiaugtis dviženkle grąža. Kritus palūkanų normoms, kilo obligacijų kainos. Nors pastaruoju metu rinkose buvo stebima nemažai gerų ženklų, lėtas augimas, pinigų politikos aktualijos ir išl...

  • Valdžią išgelbės kanapės
    Valdžią išgelbės kanapės

    Seimo bufeto sardelių valgytojai visai sulaukėjo. Panteistinės politikos vaidilutei A. Širinskienei išbraukus vieną žodį, planuojama jau apmokestinti ne pirmąkart Lietuvoje registruojamą automobilį, o kiekvienąkart jį registruojant. ...

    7
  • Kalėdiniai stebuklai
    Kalėdiniai stebuklai

    Šiandienos žmones kalėdinė nuotaika užvaldo anksti. Britų statistikos duomenimis, rugpjūčio 19-oji yra ta diena, po kurios ima daugėti "Google" paieškų "Kalėdų Senelis", "dovanos". Na, pas mus rugpjūtis d...

    1
  • Perversmo grėsmė ir politinė krizė Lietuvoje
    Perversmo grėsmė ir politinė krizė Lietuvoje

    O tempora, o mores (O laikai, o papročiai). Taip ir norisi ištarti didžiojo romėnų oratoriaus, politiko ir filosofo Marko Tulijaus Cicerono žodžius matant, kokia kebli padėtis susidarė ne antikinės Romos, bet šių laikų Lietuvos Respubl...

    12
  • Intriga išgaravo?
    Intriga išgaravo?

    Jei jis būtų politikas, dalyvaujantis Seimo rinkimuose, nugalėtoją būtų galima skelbti dar net neatvėrus balsavimo urnų. Vos prieš keturis mėnesius jis išgyveno skaudžiausią košmarą per savo karjerą, bet netrukus sulauks did...

    1
  • Gyvenimas be dramų
    Gyvenimas be dramų

    Japonija, Filipinai, Kongas, Malaizija, Singapūras, Nepalas, Kuba – tai keletas tolimų šalių, kurių kasdienybės akimirkos užpildo Kauno fotografijos galerijos erdvę, kurioje vyksta fotomenininko, vieno pirmųjų Lietuvos alpinistų Romualdo...

  • Medžioklės sezonas atidarytas
    Medžioklės sezonas atidarytas

    Ankstų 1939 m. ar 1940 m. žiemos rytą plynuose miškatundrės tyruose, spaudžiant kaulus geliančiam šalčiui, it rujojančių vištų pulkas, į nežinią brido tuntas sovietinių karžygių. Baikščias, nerimo ir baimės sklidin...

    7
Daugiau straipsnių