- Vytautas Labanauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apžvalgininkas Tadas Ignatavičius viešai pasidalijo savo turimomis neoficialiomis žiniomis, kaip išties vyko derybos dėl tranzito į Kaliningradą. Pasirodo, pirminė ES pozicija išties buvo palankesnė Lietuvai, tačiau vėliau Briuselį prispaudė Vašingtonas, o Briuselis esą spustelėjo Vilnių. Kaip Žinių radijo eteryje sakė žurnalistas: „Prispaudė Briuselį ir tada Briuselis jau mus čia patvarkė, arba Briuselis ir Vašingtonas kartu Vilnių tvarkė. Čia – ne vien Berlynas. Atrodo, yra ir kažkoks Amerikos interesas.“
Visoje šioje epopėjoje mūsų Užsienio reikalų ministerija (URM), Prezidentas kažką darė, kažko siekė, tačiau viešai apie tokį patiriamą spaudimą nieko nepasakojo, su viskuo sutiko ir iš esmės tokiu tylėjimu aukojo Lietuvos interesus.
Savaime iš atminties kyla buvusio Prancūzijos prezidento Jacques'o Chiraco frazė iš 2003-iųjų, kai jis praleista proga patylėti apkaltino Lietuvą ir kitas Vilniaus dešimtuko valstybes, kai šios viešai palaikė JAV ketinimą karinėmis priemonėmis pažaboti Irako diktatorių Sadamą Huseiną.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau įvertino mūsų dabartinių diplomatijos lyderių klaidas, kai jų veiksmus pavadino „kinkadrebio partija politiniame balete“. Jos siūlymas buvo aiškus – atvirai pasakyti, kad, pasitarus su partneriais ir Europos Komisija, buvo priimtas sprendimas. Lietuvos piliečių pasitikėjimą vis dar išlaikanti buvusi valstybės vadovė sako, kad kol kas vadovaujantis politinis elitas demonstruoja negebėjimą užsienio politikos srityje priimti strateginių sprendimų. Todėl ir matome blaškymąsi ir apgailėtiną komunikaciją.
Tokie esminiai sprendimai privalo būti aptariami viešai ir skaidriai, paaiškinant ir sulaukiant visuomenės palaikymo.
Verta prisiminti ir kitą Dalios palinkėjimą – „nustokim krūpčiot“. Žinoma, originalus kontekstas kitas, tačiau puikiai tinka ir kalbant apie mūsų nūdienos užsienio politiką.
Ar JAV argumentai mums svarbūs? Ar turime girdėti Vokietiją? Kaip turime bendrauti su Europos Komisija? Savaime suprantama, kad diplomatija visada yra skirtingų eismo juostų kelias. Ir kai kurios nuolaidos – neišvengiamos. Tačiau būtų didžiausia klaida, jeigu esmines nuolaidas dėl Lietuvos suvereniteto darytume uždaruose koridoriuose, niekaip apie tai nekalbėdami ir nepasakodami piliečiams.
Ar norime vokiečių karių Lietuvoje? Norime ir laukiame. Ar turime girdėti Vokietijos ir JAV balsą apie realias galimybes padėti, jeigu konfliktą Suvalkų koridoriuje Rusija pradėtų dabar, kai frontas atidarytas ir dega atvira liepsna Ukrainoje? Turime ir privalome.
Tačiau tokie esminiai sprendimai privalo būti aptariami viešai ir skaidriai, paaiškinant ir sulaukiant visuomenės palaikymo. Nes labai nesinorėtų tikėti, kad vėl, kaip 1939–1940 m., sprendimus priiminės vienas ar keli lyderiai, neturintys visuomenės pasitikėjimo ar net jos bijantys. O gal kai kas jau galvoja, kad jau nebe piliečių reikalas yra mūsų valstybės nepriklausomybė? Gal dėl jos sprendžia kažkas kabinetuose URM, Daukanto aikštėje ar, neduokdie, Briuselyje, Berlyne, Maskvoje ir Vašingtone?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kur eina karavanas?
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...