Kodėl nematome svarbiausios valstybės problemos?

Skaičiai kalba patys už save. O tiems, kuri praleido naujausią Lietuvos statistikos departamento ataskaitą, galima (ir reikia) pakartoti Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininko Daumanto Stumbrio žodžius: „Tokio mažo bendro gimusių vaikų skaičiaus, kiek renkame demografinę statistiką, nuo 1959 metų neturėjome. Absoliutus skaičius yra mažiausias.

Pasiektas antirekordas

Statistikai suskaičiavo, kad praėjusiais metais gimė tik 24,1 tūkst. piliečių. Tuo pat metu dėl pandemijos poveikio mirusiųjų skaičius taip pat pasiekė antirekordą – mirė 47,9 tūkst. gyventojų.

Ką valstybei reiškia tokia realybė?

Mažiau vaikų ir daugiau mirusiųjų – tai bendro visuomenės piliečių skaičiaus mažėjimas. Kai mažėja piliečių, mažėja mūsų bendruomenė, joje mažiau valstybės reikalais besirūpinančių, mažiau kasdien einančių į darbą, mažiau kuriančių valstybės ateitį. Mažiau darbo rankų – tai mažesnis valstybės sukuriamas bendrasis vidaus produktas, mažesnis eksportas, mažesnis vidaus vartojimas. Juk puikiai visi suprantame, kad šis vaikų skaičiaus mažėjimas nėra tolygus – vaikų nykimas ypač skaudžiai jaučiamas rajonuose ir kaimiškose vietovėse. Sovietiniais metais Lietuva sugebėjo išlaikyti savo tautiškumą vien todėl, kad kaimuose gimdavo ir į miestus traukė tūkstančių tūkstančiai moksleivių, studentų, jaunų specialistų.

Aibė rūpesčių

Besikeičianti visuomenės struktūra kelia didelių iššūkių viešajai infrastruktūrai. Iš ko mokėti pinigus vaikų darželių ir pradinių mokyklų auklėtojoms ir mokytojoms? Kaip šildyti didžiulius pastatus, kuriuos lanko vos vienas kitas vaikas? Kaip galima tikėtis išvysti jaunus ambicingus mokytojus, jeigu jie neturės ką mokyti? Kaip išlaikyti rajone vaikų gydytoją, kuris, nesulaukdamas pacientų, realiai ir skausmingai jaučia prarandantis savo kvalifikaciją?

Paradoksalu, tačiau didesniuose miestuose tie patys pokyčiai reiškia priešingas problemas – konkurenciją dėl vietų darželiuose, virtualiai besistumdančius tėvus dėl geresnės pradinės mokyklos, progimnazijos ar milžiniškus konkursus stojant į gimnazijas.

Mąžtantys jaunuolių skaičiai kelia problemų ir aukštosioms mokykloms, ir profesinio ruošimo centrams. Verslai jau vilko balsu kaukia dėl mažėjančio priėmimo į aukštos kvalifikacijos darbuotojus ruošiančias įstaigas. Nesvarbu, ar tai būtų aukštųjų technologijų specialistai, ar kvalifikuoti teisininkai, mokytojai, medikai, – visur jaučiamas tiesiog jaunų žmonių, šviežios, dirbti pasiruošusios darbo jėgos stygius.

Todėl naujausi skaičiai ir turi būti aliarmo signalas visoms politinėms partijoms.

Aliarmo signalas

Nėra darbo jėgos – nėra kam mokėti gyventojų pajamų mokesčio, niekas į bendrą „Sodrą“ nesuneša socialinio draudimo įmokų, kaip ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos neatsiranda iš niekur. Kol kas galime džiaugtis, kad pastaraisiais metais į darbo rinką įsitraukė paskutinė dar „sovietinio“ gimstamumo banga, pabaigusi aukštąsias mokyklas. Tačiau jau netrukus, artimiausiais metais, darbo rinkoje kaip niekada anksčiau pradėsime matyti didžiulę konkurenciją dėl naujų darbo rankų. Tai, savo ruožtu, mažins valstybės surenkamų mokesčių įmokas. Tada jau teks spręsti, kaip finansuoti mokytojus, medikus, iš ko mokėti pensijas.

Šią problemą dalis visuomenės grupių siūlo spręsti panaikinant migracijos ribojimus. Neva lengva būtų priimti šimtus tūkstančių baltarusių, ukrainiečių, kazachų ar net tolimųjų migrantų iš Azijos ar Afrikos. Taip, tokia galimybė egzistuoja. Tačiau po ja slepiasi tai, ką sunku pamatyti per savaitę ar mėnesį, – tai esminis lūžis visuomenėje, kai tautiškumu paremta valstybė pasikeistų iš esmės ir būtume priversti amžiams atsisakyti minties, kad Lietuva – tai Lietuvos piliečių valstybė.

Todėl naujausi skaičiai ir turi būti aliarmo signalas visoms politinėms partijoms. Visi kartu turime susėsti ir imtis radikalių, apčiuopiamai gimstamumą skatinančių ir solidžiai ir nedviprasmiškai valstybės finansuojamų priemonių. Kokios jos galėtų būti – kitą kartą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jis ir su velniu susidraugautų kad savo pasiektų.

Jis ir su velniu susidraugautų kad savo pasiektų. portretas
Bet kokiu būdų nori į savivaldybe per rinkimus patekti .Išbando viska kad tik ten pakliūtų melagis nesąžiningas veikėjas. Jis turi savo tikslų ir net negalvoja apie žmonių problemas.

Nikulinas

Nikulinas portretas
Jeigu iš moterų norima padaryti vyrus, nes jos lygiateisės ir turi tarnauti kariuomenėje, tai kas tada vaikus gimdys? Visi juk kariausime...

pensininkė

pensininkė portretas
ka padarysi dabar nenori gyventi kaip gyveno prieš 60 -50 m. moterys nenori gimdyti nes auginti vaikus nėra lengva, vyrai dažnai bėgioja nuo moters prie moters, o dar kiek nešiojančių vyriškas kelnes vyrų norėtu nešioti trumpus sijonus , nebus kai tuos vaikus padaro po visų coronų ir jų pasekmių, teks auginti mėgintuvėliuose ir sukurs tokius kokius panorės , o gal žmones pakeis robotų pasaulis
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Dievo Motinos šventė – Žolinė
    Dievo Motinos šventė – Žolinė

    Kai Lietuvos darželiai pražysta gražiausiomis gėlėmis, sodai linksta nuo vaisių gausybės, rugpjūčio 15-ąją švenčiame Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmę, Žolinę. ...

    1
  • Antoškos ir trali vali
    Antoškos ir trali vali

    Besivejantieji ilgojo Žolinės savaitgalio traukinį šaukia SOS – gal turite kokią nakvynės vietą prie jūros? „Booking“ iššluotas, o likučiai jame panašūs į kliedesius. Šį šeštadienį ...

    3
  • Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?
    Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?

    DESI indeksas rodo, kad keturi iš dešimties suaugusiųjų stokoja skaitmeninių įgūdžių ir tai gali būti panaudota prieš mus pačius. Padaugėjus kibernetinių nusikaltimų, siejamų su Rusijos atakomis, ypač svarbu žinoti, kaip kib...

  • Pinigų kapšai
    Pinigų kapšai

    Futbolo padangėje viskas atrodo pernelyg nuspėjama. Europos stadionuose karaliauja Madrido „Real“, į sezono trofėjų kolekciją pasiglemžęs ir UEFA Supertaurę. Tačiau šiandien jau visu 100 proc. prasidedantis didžiųjų Europos lyg...

  • Alternatyvos besišypsančių saulučių šviesoje
    Alternatyvos besišypsančių saulučių šviesoje

    Skaityti, rašyti, skaičiuoti keturių aritmetikos veiksmų ribose moki ir gana. Įvertinimas – trys besišypsančios saulutės. Gauni spalvingą brandos atestatą, ir viskas. O toliau gyvenimas kaip Maksimo Gorkio trilogijoje „Mano un...

  • Kur eini, Lietuvos švietime?
    Kur eini, Lietuvos švietime?

    Artėja rugsėjo 1-oji ir vėl kirba klausimas, kaip spręsime švietimo klausimus naujais mokslo metais. 2022 mokslo metų brandos egzaminų sesija pagarsėjo 35 proc. matematikos egzamino neišlaikiusių abiturientų antirekordu. Išimtis t...

    5
  • Gal Vovočka – ukrainietis?
    Gal Vovočka – ukrainietis?

    Ukraina – 2022 metų kelrodė žvaigždė. Viskas, ką daro ukrainiečiai, vertinama pozityviai, o kiekvienas ydingas atvejis pateisinamas, jeigu į jį kaip nors yra įsivėlusių Ukrainos žmonių. Net kai kurie pokštą "rusai puola" k...

  • „Jaunimo linijos“ psichologas: atostogos yra būtinos
    „Jaunimo linijos“ psichologas: atostogos yra būtinos

    Artėjant paskutiniam ilgajam vasaros savaitgaliui, o ir pačiai vasarai ritantis į pabaigą, daugelis žmonių atostogauja, dar planuoja atostogas arba jau skaičiuoja buvusių atostogų prisiminimus. Tačiau yra žmonių, kurie visai nepoilsiauja, sakydami,...

    1
  • Gulbių ežero pliusai
    Gulbių ežero pliusai

    Ne kiekvienas vanagas – vandens paukštis, o jei dar ežeras (kad ir užšalęs) visai šalia mūšio lauko, nieko gero nelauk. ...

  • Užtvankas remontuoti ar griauti?
    Užtvankas remontuoti ar griauti?

    Lietuvoje yra daugiau nei 1,2 tūkst. užtvankų. Kone pusė jų yra blogos ar net avarinės būklės ir daro didelę žalą aplinkai. Pavyzdžiui, griūvanti Kruosto užtvanka Kėdainių rajone ar Bartkuškio užtvanka Širvintų rajone. Jeigu kie...

    2
Daugiau straipsnių