Kodėl įsižeidė būrai?

Ilgai lauktas pozityvias permainas pasauliui atnešė XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžia. Šiuo istorijos metu į praeities sąvartyną nugarmėjo ne tik Sovietų Sąjunga su savo komunizmo ideologija, bet ir kita ne mažiau agresyvi santvarka visiškai priešingame Žemės pusrutulyje.

Rasine segregacija ir diskriminacija grįsta, apartheidu vadinama santvarka Pietų Afrikos Respublikoje vyravo beveik 50 metų.

Ši sistema priminė feodalines rasines kopėčias, kurių viršuje atsidūrė etninė mažuma – baltųjų kolonistų palikuonys, vadinamieji afrikanai. Žemiau jų buvo atvykėliai iš Azijos ir "spalvotieji" (žmonės, kurių tėvai ar protėviai priklausė skirtingoms rasėms). Žemiausioje pakopoje atsidūrė didžiąją dalį gyventojų sudarantys juodaodžiai.

Sistemos kūrėjai numatė, kad visos šios etninės grupės privalės gyventi ir lankytis vien joms pritaikytose zonose, negalės įžengti į kitos grupės erdvę ir sąveikauti tarpusavyje. Taip pat skirtingos etninės grupės gaudavo skirtingos kokybės socialines paslaugas, skyrėsi jų galimybės įsidarbinti ar įsigyti nekilnojamojo turto.

Vėliau vidinis "mažasis" apartheidas buvo įvestas ir pačioje juodaodžių bendruomenėje.

Kaip ir SSRS ar šiuolaikinėje Kinijoje, to meto Pietų Afrikoje, siekiant įgyvendinti režimo tikslus, naudotos autoritarinio pobūdžio priemonės – agresyvūs jėgos struktūrų veiksmai, nukreipti prieš žmogaus teisių aktyvistus ar taikius protestuotojus, šališki teismai su iš anksto nulemtais verdiktais, politinės žmogžudystės, viešai skelbiama demagogija (Šaltojo karo metu apartheido režimas dažnai manipuliavo komunizmo baime, siekdamas pateisinti savo rasistinę politiką) ir t. t.

XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje valdančiosios Pietų Afrikos baltųjų jėgos, Nacionalinės partijos atstovai, ėmė suprasti, kad apartheidu vadintas groteskiškas anekdotas ne tik neduoda norimų rezultatų, bet ir stumia šalį į lėtą agoniją.

1990 m. vasarį Pietų Afrikos valdžia nusprendė legalizuoti Afrikos nacionalinį kongresą ir kitas politines organizacijas, pasisakiusias prieš apartheido sistemą ar kovojusias už žmogaus teises.

Taip pat nuspręsta paleisti įvairius politinius kalinius, įskaitant ir tikra žvaigžde Vakaruose tapusį Nelsoną Rolihlahlą Mandelą (1918–2013).

Norint suvokti apartheido sistemos atsiradimą, būtina persikelti į tolimą praeitį.

Žmonijos istoriją tiriantys ekspertai tvirtina, kad Pietų Afrikos teritorija yra viena svarbiausių mūsų rūšies evoliucijoje. Teigiama, jog būtent čia prieš milijonus metų gyveno australopitekai. Šie žmogaus protėviai jau vaikščiojo stačiomis, tačiau protu nepranoko šimpanzių.

Gerokai vėliau, jau išsivysčius šiuolaikiniams žmonėms, Pietų Afrikos teritorijoje gyveno įvairiausios etninės juodaodžių grupės – choisanai, sanai (dar vadinami bušmėnais), koikojai (vadinami hotentotais), besivertusios gėrybių rinkimu, medžiokle ir netgi gyvulių auginimu.

Maždaug penktame mūsų eros amžiuje iš Šiaurės į Pietus ėmė migruoti bantų kalbų grupei priskiriami žmonės, kurie atsinešė su savimi ir žemdirbystę bei geležies apdirbimą.

Manoma, kad vėliau rytines Pietų Afrikos žemes pasiekė ir arabų pirkliai. Vieni pirmųjų į šiuos kraštus atklydusių europiečių buvo žymieji portugalų keliautojai – Bartolomeu Diazas (1450–1500) ir Vasco da Gama (?–1524).

1652 m. balandžio 6 d. prie dabartinio Keiptauno miesto krantų inkarus išmetė du olandų keliautojo Johano Anthoniszoono van Riebeecko (1619–1677) laivai.

Netrukus čia buvo įkurta stotis, skirta į dabartinę Indoneziją plaukiantiems olandų Rytų Indijos bendrovės laivams. Iškilo ir šią stotį turintys saugoti įtvirtinimai.

Teigiama, kad jau po poros mėnesių gimė ir pirmasis europiečių vaikas. Taip atsirado Keiptauno miestas ir prasidėjo Pietų Afrikos kolonizacija.

Slenkant metams, į šias žemes vyko vis daugiau baltųjų kolonistų. Ieškodami geresnio gyvenimo ar bėgdami nuo religinių karų bei persekiojimų, į Pietų Afrikos žemes atsibeldė ne tik olandai, bet ir vokiečiai bei prancūzų protestantai.

Siekiant surasti pigios darbo jėgos, turinčios padėti kolonistams, į šiuos kraštus pradėta vežti vergus iš Malaizijos, Madagaskaro, neretai į vergovės pančius pakliūdavo ir vietiniai juodaodžiai.

Bėgant dešimtmečiams, baltieji kolonistai vis labiau prarado savo ryšius su istorinėmis tėvynėmis ir metropolijomis, o kontaktuodami su atvykėliais iš kitų kraštų bei vietiniais Afrikos gyventojais, jie ėmė įgauti naujų bruožų ir savybių.

Ėmė formuotis visiškai kitas identitetas, savimonė, kultūra ir kalba. Jos žodynas, tartys bei gramatinės ypatybės ėmė ryškiai skirtis nuo tradicinės olandų kalbos, kurią vartojo kolonistų protėviai.

Kitaip tariant, Juodojo žemyno širdyje, viename iš žmonijos lopšių, ėmė formuotis visiškai nauja baltoji etninė grupė, kurios atstovai mūsų dienomis vadinami afrikanais. Dar jie buvo vadinami olandiškos kilmės žodžiu "būras", reiškiančiu ūkininką, mat dauguma šiuolaikinių afrikanų protėvių užsiėmė žemės ūkiu.

Nors nemažai būrų (afrikanų) buvo praradę savuosius ryšius su užjūryje likusiomis tėvynėmis ir iš esmės pradėjo kurti visiškai naują pasaulį, protėvių žemėse vykę neramumai bei politinės audros, keliamos globalių imperijų, pasiekė net ir tolimą užkampį Pietų Afrikos žemėse.

1795 m. Didžiosios Britanijos pajėgos perėmė Keiptauno kolonijos kontrolę, o tikruoju krašto valdytoju buvusi olandų Rytų Indijos bendrovė atsidūrė prie visiško bankroto ribos.

1803 m. Keiptaunas buvo grąžintas seniesiems šeimininkams, tačiau po trejų metų britai jį vėl užėmė. 1814 m. rugpjūtį pasirašyta britų ir olandų sutartimi šios kolonijos kontrolė buvo visiškai atiduota Didžiosios Britanijos imperijai.

1833 m. Didžiosios Britanijos parlamentas priėmė aktą, kuriuo beveik visoje britų imperijoje buvo uždrausta vergovės praktika (įstatymas negaliojo britų Rytų Indijos kompanijos žemėse, taip pat Šventosios Elenos saloje ir dabartinėje Šri Lankoje).

Praradę savo vergus, baltieji afrikanai liko labai įskaudinti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete

kauniete portretas
Malonu ,kad istorinius L Dykovo straipsnius skaito!! Tik juokinga kai kvailiukai paskaite negali KAZKO ??!! rasti,,nes smegeneles uzsiblokave.. Na ,o megejui istorines "medziagos" Visada laukiame kruopshtus zurnalisto straipsniai ,,,[[[na ,o shimpanziu palikuonys te diskutuoja ---nukrypdami"i pievas",,,,ir tie turi savas teises]]] Labai ydomus straipsnis apie ""juodaji"" kontinenta [uzmirsta Dievo ir zmoniu]]

U-2>sestai, Dykovienei

U-2>sestai, Dykovienei portretas
"Nieko nesupratau, ką norėjai pasakyti." Del sito, jus turite kaltinti genus, arba kaip sako mazasis propogandonas Lionia "Šio žmogaus protėviai jau vaikščiojo stačiomis, tačiau protu nepranoko šimpanzių.". "Išskyrus tai, kad V. Landsbergis "blogas". Chmmmm.... Si jusu problema yra tolimesnes, pirmos jusu nelaimes evoliucija. As taip nesakiau. Niekur. Veikiau priesingai. Jegu Landzbergio tevas butu blogas, Hitleris Ostlande jo ministru laikes nebutu. O ir Snieckus su bele kuo nedraugavo...

Penktam

Penktam portretas
Nieko nesupratau, ką norėjai pasakyti. Išskyrus tai, kad V. Landsbergis "blogas". Pabandyk iš naujo suformuluoti mintį. P.S. Eilinį kartą prašovei pro šalį, su ta Dykoviene
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kodėl Lietuvos pieno sektoriui turėtų rūpėti gaisrai Australijoje?
    Kodėl Lietuvos pieno sektoriui turėtų rūpėti gaisrai Australijoje?

    Gaisrai Australijoje ir auganti geopolitinė įtampa Persijos įlankoje – šie įvykiai tiesiogiai veikia pasaulinę pieno pramonę, kurios dalimi yra ir Lietuva, eksportuojanti didesniąją dalį mūsų šalyje pagamintos pieno produkcijos. ...

    3
  • Gyvenimas „bordelyje“
    Gyvenimas „bordelyje“

    Ne kelmais virstantys miškai. Ne fabrikantų kūdromis verčiamos marios. Ne mūsų fintech pionieriai. Ne pirmasis vienaragis. Ir ne fūrų šoferiai, kurių darbdaviai iškelia savo pinigus pas kaimynus. Net ne mūsų krepšinis, u...

    2
  • Pamirškime pasakas ir išmokime realios istorijos
    Pamirškime pasakas ir išmokime realios istorijos

    Pradedant Aušvicu ir baigiant mūšiu dėl Britanijos, herojiški mitai nusveria realybę. Žuvusieji nusipelno daugiau. ...

    8
  • Ciniškos dviveidystės žavesys
    Ciniškos dviveidystės žavesys

    Kaip ten sakė komunistinės džiovos iškamuotas poetas J.Janonis? "Ar tu matei?" ...

    10
  • Du kairės kojos batai
    Du kairės kojos batai

    Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje į pirmą posėdį rinkosi darbo grupė, rengsianti Ugdymosi šeimoje tvarkos aprašą. Seimui įteisinus tokią alternatyvaus ugdymo galimybę, lyg ir galima pasidžiaugti: i&sca...

    13
  • Pato situacija dėl įtakos aukščiausiame valdžios ešelone
    Pato situacija dėl įtakos aukščiausiame valdžios ešelone

    Nors ponas Karbauskis ir viešai deklaruoja, kad "rūko su Jo Ekscelencija taikos pypkę", akivaizdu, kad susiklostė pato situacija dėl įtakos aukščiausiame valdžios ešelone. ...

    5
  • Tu esi beviltiškas!
    Tu esi beviltiškas!

    Tikriausiai visi yra ištarę savo viduje tokį nuosprendį katinui, sutuoktiniui, vaikui, tėvams, bendradarbiui, viršininkui ar pavaldiniams. Beviltiški tinginiai, nesugebantys išnešti šiukšlių! Visiška...

    8
  • Vejamės traukinį
    Vejamės traukinį

    Vargu ar rasime kitą tokią profesiją, kur nuo tragedijos ir triumfo dažnai skiria vos vienas žingsnis. Nebent kazino lošimai, jei tai galima prilyginti profesinei veiklai. Dar praėjusią savaitę atrodė, kad šis tarptautinis sezonas Lietuv...

  • Jis buvo pasirengęs mirti
    Jis buvo pasirengęs mirti

    Legendos byloja, kad Nelsonas Rolihlahla Mandela gimė 1918 m. liepos 18 d. (mirė 2013 m. gruodžio 5 d.) vienoje Pietų Afrikos provincijų. Teigiama, jog vardas Rolihlahla reiškia "sukeliantis bėdas", o jo šeima buvo tiesiogiai susi...

    10
  • Didysis politinis mačas
    Didysis politinis mačas

    Estai ir vėl mus aplenkė. Šįkart stulbinamai kūrybišku politiniu mąstymu. Estijos prezidentė ponia KK pastarųjų dienų vizitui pasirinko ne Pasaulinį ekonomikos forumą Davose ar Holokausto forumą Jeruzalėje, o Karaliaus Jurgio salą A...

    4
Daugiau straipsnių