Quantcast

Ko galima palinkėti būsimiems pasaulio užkariautojams?

Kai mokyklos reikalai beveik baigti, egzaminai išlaikyti ir vasaros atostogos čia pat, atrodo, kad pasaulis po jūsų kojomis. Sutikite, tai geras jausmas, žymintis įdomaus ir įtraukiančio gyvenimo etapo pradžią. Tačiau kaip viskas bus iš tiesų, kai euforija atslūgs ir teks vėl pasinerti į kasdienybę?

Pasaulį užkariavusio herojaus gyvenimo scenos lai lieka kine − visi žinome, kad realybėje šis tobulas paveikslas dažniausiai atrodo kitaip. Juolab kad visai čia pat laukia naujas iššūkis – studijos ir savarankiško gyvenimo pradžia. Kaip pasiruošti naujam gyvenimo etapui, kad jis būtų ne tik emociškai, bet ir finansiškai kuo mažiau skausmingas?

Pirmoji mano rekomendacija ir nuoširdus patarimas – neišlaidaukite vienadienėms pramogoms. Pavyzdžiui, artėjančios išleistuvės yra viena iš svarbiausių ir reikšmingiausių gyvenimo dienų jauno žmogaus gyvenime, tačiau ji gali būti ir viena iš finansiškai skaudžiausių.

Kažin, ar prabangūs dvarai ir limuzinai, žinomi muzikos atlikėjai ar brangios dovanos ir gėlių puokštės šią šventę padarys ypatingesnę. Svarbius gyvenimo įvykius paminėti reikia, tačiau tai neturi tapti finansine našta nei jums, nei jūsų artimiesiems.

Savo šventei pabandykite išnaudoti turimus resursus: buvusios mokyklos salę ar kurio nors klasioko sodybą, kurioje visi galėtumėte susirinkti. Brangius atlikėjus pakeiskite savo pačių paruošta ir talentus atskleidžiančia programa. Į šventės programą įtraukite mokytojus, tai sukurs akimirkas, kurias nešiositės visą gyvenimą

Planuokite ir tinkamai paskirstykite išlaidas. Tai – antrasis ir bene svarbiausias mano patarimas. Projekto „Eurostudent“, renkančio ir analizuojančio Europos šalių studentų informaciją apie jų socialinį ir ekonominį gyvenimą, duomenimis, 40 proc. Lietuvos studentų patiria rimtų finansinių sunkumų. Dar 30 proc. teigia susiduriantys su vidutiniais finansiniais sunkumais, nežiūrint į tai, gyvena jie su tėvais ar ne.

Vadinasi, net ir nesirūpinant išlaidomis būstui (vidutiniškai 83 Eur per mėnesį), kurios yra didžiausios, ir atskaičiavus išlaidas maistui (vidutiniškai 112 Eur per mėnesį), studentams nepavyksta tinkamai suplanuoti ir paskirstyti savo finansų.

Efektyvus finansų valdymas reikalauja tikslumo ir drausmės. Kad viskas būtų paprasčiau ir lengviau, siūlyčiau tam pasitelkti technologijas. Yra nemažai kokybiškų programėlių, kurios padeda planuoti ir fiksuoti pajamas ir išlaidas. Sutinku, pradžioje gali būti sunku, bet, užtikrinu, verta.

Ir galiausiai, taupykite. Tikiu, kad savarankišką gyvenimą pradedančiam jaunam žmogui tai nėra lengva užduotis, tačiau tikrai įveikiama.

„50-30-20“ – bene dažniausiai naudojama taisyklė, kalbant apie biudžeto paskirstymą. 50 proc. pajamų reikėtų skirti būtiniausioms išlaidoms – maistui, būstui, mokesčiams. 30 proc. tenka laisvalaikiui ir ne pirmos būtinybės, tačiau reikalingiems pirkiniams. 20 proc. pajamų patarčiau atsidėti taupymui ir investavimui.

Žinoma, pradedant savarankišką gyvenimą 20 proc. pajamų gali sudaryti tikrai nemažą sumą. Jei tai jūsų biudžetui per didelė suma, tuomet pradėkite nuo 10 proc. savo gaunamų pajamų. Ir nesvarbu, ar tai tik tėvų skiriami kišenpinigiai, ar pirmasis jūsų uždarbis.

Tikiu, kad šie patarimai daugeliui jūsų gali atrodyti paprasti, girdėti namuose ar mokykloje. Tačiau patikėkite, darydami paprastus dalykus neretai gauname mus pačius stebinantį rezultatą – linkiu tuo įsitikinti patiems.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    3
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    2
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių