Quantcast

Kiek mums svarbu padėti aplinkiniams?

Siekdamas sustiprinti ir skatinti savanoriškos veiklos plėtrą Lietuvoje, praėjusių metų gruodį Seimas priėmė Savanoriškos veiklos įstatymo pakeitimus. Jais patikslinta savanoriškos veiklos sąvoka, ilgalaikės savanoriškos veiklos samprata, palengvintos administracinės procedūros savanorius priimančioms ir jų veiklą koordinuojančioms organizacijoms.

Kas lemia įsitraukimą?

Asmens polinkis į savanorišką, neatlygintiną veiklą grindžiamas tiek psichologiniais veiksniais – asmenybės savybėmis ir stipriau išreikštu visuomenišku elgesiu, tiek vertybinėmis nuostatomis. Itin svarbus savanoriškos veiklos pagrindas – altruizmą skatinančios ir pilietinės visuomenės iniciatyvas palaikančios demokratinės tradicijos, nevyriausybinių organizacijų sektoriaus būklė. Būtent todėl aukštus rodiklius piliečių savanorystės srityje demonstruoja Skandinavijos regionas ir didžioji dalis Vakarų Europos šalių. Kita vertus, liberalios demokratijos šiandien vis dažniau susiduria su socialinio pasitikėjimo, bendruomeninės sanglaudos iššūkiais, kuriuos lydi augantis socialinis susiskaldymas, visuomenės narių atomizacija ir saviizoliacija. Tokioje situacijoje tarpusavio pagalba tampa ne tik dosnumo išraiška, bet ir būtinybė.

Savanorystė yra ne mažiau svarbi ir joje dalyvaujantiems asmenims. Įvairūs tyrimai rodo, kad asmenys, įsitraukiantys į savanorystę, neatlygintiną tarnystę visuomenei, savo subjektyvią gerovę ir pasitenkinimą gyvenimu vertina geriau. Juo labiau kad ilguoju periodu toks įsitraukimas asmeniui suteikia ne tik emocinį pasitenkinimą, bet ir savirealizacijos galimybių.

Naudinga vyresniems

Šis ryšys daugelyje tyrimų ypač akivaizdus kalbant apie vyresnio amžiaus asmenų savanorystę ir jų subjektyvią gerovę. Savanoriška veikla užsiimantys vyresnio amžiaus žmonės savo fizinę ir emocinę sveikatą vertina geriau nei tokiose veiklose nedalyvaujantys jų bendraamžiai. Įsitraukimas į savanorystę vyresniame amžiuje neretai padeda kompensuoti ankstesnių darbuotojo ir šeimos žmogaus vaidmenų netekimą ar jų reikšmės menkėjimą amžėjant ir leidžia asmeniui ilgiau išlikti aktyviam.

Vis dėlto vyresni žmonės Lietuvoje, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, į savanorišką veiklą įsitraukia mažiausiai. Tai galima sieti su kultūriniais veiksniais, bet, ko gero, labiausiai – su gana didele 60 metų ir vyresnių asmenų socialine atskirtimi, sveikatos būklės nulemtais apribojimais, gana silpnu skirtingų kartų solidarumu. Šios amžiaus grupės asmenų uždarumą, saviizoliaciją atskleidžia ir aukšti socialinio ir emocinio vienišumo rodikliai.

Pilietinės iniciatyvos

Siekiant skatinti savanorystę ir visuomenės įsitraukimą į savanorišką veiklą, 2022-ieji Lietuvoje buvo paskelbti Savanorystės metais. Tyrimai rodo, kad koronaviruso pandemijos laikotarpis ir karas Ukrainoje lėmė nemažos mūsų šalies visuomenės dalies susitelkimą, įsitraukimą į paramos ir savanorystės veiklas ir kilstelėjo vis dar gana menkus, kaip būdinga ir daugeliui kitų Rytų Europos šalių, savanorystės rodiklius.

Nors dėl skirtingų savanorystės sampratų ir formų gana sudėtinga lyginti šio reiškinio rodiklius tarp šalių, egzistuoja kriterijai, leidžiantys įvertinti ir paaiškinti jos raiškos netolygumus. Savanorystės rodiklių skirtumai siejami tiek su šalies demokratijos lygio, politinių teisių ir laisvių, tiek su ekonominio vystymosi ir viduriniosios klasės (kuri paprastai ir yra labiausiai įsitraukusi) dydžio, pajamų nelygybės įtaka.

Apklausų duomenys

Įsitraukimas į savanorišką veiklą yra glaudžiai susijęs su socialinio kapitalo rodikliais šalyje – kiek visuomenės nariai pasitiki ir yra linkę padėti vieni kitiems, kiek kliaujasi valstybės institucijomis. Pasaulio gerovės indekso 2023 m. ataskaitoje pažymima, kad Lietuva per pastarąjį dešimtmetį socialinio kapitalo srityje pakilo 30 punktų (nuo 159 – 2013 m. iki 129 – 2023 m.), o bendrame indekse užima 32 vietą (Estija – 21, Latvija – 31). Šį rodiklio pokytį ataskaitos rengėjai sieja ir su didelio Ukrainos karo pabėgėlių skaičiaus priėmimu Lietuvoje. Teigiamas pilietinio ir socialinio dalyvavimo pokytis siejamas su itin reikšmingu labdarai paaukotų lėšų išaugimu.

2022 m. buvo atlikta Lietuvos pilietinės galios indekso tyrimo apklausa, kuri parodė, kad vienu ar kitu būdu prie paramos Ukrainai arba ukrainiečiams prisidėjo du trečdaliai šalies gyventojų. Lyginant su ikipandeminiu laikotarpiu, visuomenės pilietinis aktyvumas išlieka itin didelis.

Apklausos duomenimis, populiariausios veiklos, į kurias 2022 m. įsitraukė didžiausia dalis respondentų, išliko tos pačios, kaip ir ankstesniais metais – aukojimas labdarai (46 proc. respondentų), dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose (39 proc.) ir dalyvavimas vietos bendruomenės veikloje (31 proc.).

Kas dvejus metus vykdomo Europos socialinio tyrimo (EST) duomenimis, 2010–2021 m. laikotarpiu Lietuvoje įvyko statistiškai reikšmingų pokyčių, kalbant apie tai, kaip šalies gyventojai vertina pagalbą kitiems ir rūpestį aplinkinių gerove. 2021 m. duomenimis, lyginant su ankstesniais tyrimo etapais, šalyje padaugėjo respondentų, kuriems artimas arba labai artimas aplinkiniais besirūpinančio asmens bruožas (50 proc. apklaustųjų). Tik maža dalis (8 proc.) apklaustųjų mano, kad aplinkinių gerove besirūpinančio žmogaus apibūdinimas jiems netinka. Šis dėmuo išlieka gana pastovus visais tyrimo etapais.

2021-aisiais, dešimtojo EST etapo metu, apklausos dalyvių buvo paprašyta atsakyti, ar per pastaruosius metus jie ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekdami geresnio gyvenimo Lietuvoje arba norėdami užkirsti kelią gyvenimo blogėjimui. Tik 13 proc. apklaustųjų, atsakydami į šį klausimą, nurodė, kad jie savanoriavo pelno nesiekiančioje ar labdaros organizacijoje.


Šiame straipsnyje: Savanorystėsavanoriai

NAUJAUSI KOMENTARAI

TAIKOS !!

TAIKOS  !! portretas
Savanoryste--- pagalba aplinkiniams ---tai ZMONISHKUMO ishraishka ,,tai turetume idiegti vaikams nuo mazens. Pagalba aplinkiniams ne tik GARBINGA,tai shventa Zmogaus pareiga/savanorishka/ ,,,tai didingas zmogaus poreikis realizuoti save GERUME.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Mokslininkas: Rusija yra praradusi teisę egzistuoti
    Mokslininkas: Rusija yra praradusi teisę egzistuoti

    Minint antrąsias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas profesorius Robertas Van Vorenas pastebi, kad tik labai nedaugelis rusų supranta ir jau...

  • Į turgų – pardavinėti kojinių
    Į turgų – pardavinėti kojinių

    Visuomenininku įvardintam A. Tapinui reikėtų duoti medalį. Tas rausimasis biudžeto pinigų taškymo purvyne padarė tai, ko teisėsauga nesugebėjo dešimtmečius. Pasirodo, gyvename moralinės antisanitarijos sąlygomis. Aiškėja, kad ...

    11
  • Ruandos putinų derlius
    Ruandos putinų derlius

    Nuo 1994-ųjų balandžio 7 d. iki tų pačių metų liepos 15 d. Ruandoje vykusi masinių skerdynių ir prievartavimo orgija – viena paskutiniųjų ir pačių šlykščiausių XX a. politinių niekšybių. ...

    6
  • Muziejų atlaidai
    Muziejų atlaidai

    Nors Vieversio diena – šiandien, šie pavasario šaukliai parskrido jau prieš dešimtį dienų. Tik nieko gero tai nežada: sakoma, kad, vieversiams sugrįžus anksčiau nei vasario 24-ąją, dar ilgokai bus šalta. ...

  • Kaip motyvuoti darbuotoją dirbtinio intelekto eroje?
    Kaip motyvuoti darbuotoją dirbtinio intelekto eroje?

    Ar robotai tikrai atims iš mūsų darbą? – klausimas, kaip niekad garsiai skambėjęs dirbtinio intelekto (DI) bumu pramintais 2023-iaisiais. Nors DI įtaka pokyčiams darbo rinkoje yra neišvengiama, artimiausioje ateityje neapsieisime be ...

  • Gyvenimo pergalė
    Gyvenimo pergalė

    Nors už lango vis dar karaliauja žiema, sporto sirgaliai mintimis vis dažniau nusikelia į ateinančią vasarą. Iki Paryžiaus olimpinių žaidynių lieka vos penki mėnesiai. Prieš didžiausią ne tik šių metų, bet viso olimpinio ciklo įv...

  • Linkiu, kad Juditos pergalė įvyktų ne tik teatro scenoje
    Linkiu, kad Juditos pergalė įvyktų ne tik teatro scenoje

    Antonio Vivaldi „Juditos triumfas“ atgimė po aštuonerių metų, pernai, pirmaisiais didžiojo Ukrainos karo metais. Judita nukirto Holoferno-Putino galvą ir ši nuriedėjo. Nuo premjeros praėjo metai, karas vyksta jau dvejus metus i...

    2
  • Infliacija įveikta, bet ar ilgam?
    Infliacija įveikta, bet ar ilgam?

    Iki 2022-ųjų vidurio kone ištisą dešimtmetį gyvename nulinių ar net neigiamų palūkanų aplinkoje. Jas centriniai bankai grindė poreikiu skatinti ekonomiką ar išvengti defliacijos. Situacija prieš kelis metus dramatiš...

    3
  • Mokslininkė griauna maisto etikečių mitus
    Mokslininkė griauna maisto etikečių mitus

    Praėjusių metų statistika rodo, kad net 67 proc. pirkėjų vadovaujasi informacija, nurodyta ant maisto produktų etikečių. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto mokslininkės Aelitos Zabulionės, tikrinti maisto etiketes yra svarb...

  • Auka už laisvę
    Auka už laisvę

    Šiandien Romui Kalantai būtų sukakę 71-eri. Nors išgyveno jis tik kiek daugiau nei 19 metų, jo vardas jau daugiau nei pusė amžiaus tapatinamas su Lietuvos laisvės liepsna tikrąja ta žodžio prasme. „Dėl mano mirties kalta tik sant...

    8
Daugiau straipsnių