Kavinės kultūra

Šiandienėje viešojoje erdvėje ne vienas komentatorius ieško atsakymų į klausimą, kaip mus pakeitė ilgiau nei metus besitęsianti koronaviruso pandemija. Skaičiuojama, kiek gyvybių ji nusinešė, kokią žalą padarė ekonomikai ir svarstoma dar daugybė kitų klausimų.

Paties juodžiausio karantino metu kalbėti apie viešus pasilinksminimus per pastaruosius metus tapo beveik amoralu. Dabar, kai barai, kavinės ir restoranai jau aptarnauja lauko terasose sėdinčius klientus, galima pradėti gavoti, kas atsitiko tam, ką Vakarų šalių žmonės jau ilgiau nei šimtmetį vadina kavinės kultūra. Nežinia, ar visa apimanti yra būsena, po pusmečio ar metų pertraukos valgant pietus restorane ir jaučiant, lyg kažkas į tave žiūrėtų kaip į nusikaltėlį ar bent prasižengėlį.

Norėdami suprasti, ką, be psichologinio saugumo, praradome per šiuos metus, turėtume gręžtis į kavinių kultūros istoriją. Aišku, kad ji prasideda Paryžiuje XIX ir XX a. sandūroje ir žymi tų laikų literatūros, dailės, kitų menų ir filosofijos klestėjimą. Tas, kuris gali leisti sau visą dieną sėdėti prie kavinės stalelio ir stebėti praeivius arba suburti draugų, bendraminčių kompaniją, gali sukurti ir puikius meno artefaktus. Po Pirmojo pasaulinio karo ypač svarbus tapo Paryžiaus kaip pasaulio menų sostinės Monmartro rajonas – čia būrėsi naujų estetinių ir gyvenimo vėjų pasiilgę tapytojai, grafikai, skulptoriai ir kiti menininkai. Būtent tuo laiku Prancūzijos sostinės kavinių kultūra iš dalies per Lenkiją ir iš dalies tiesiogiai ima keliauti į Lietuvą. Juk būtent tarpukariu daugelis talentingų mūsų jaunos valstybės artistų keliavo į Paryžių mokytis menų, gavę stipendijas.

Kai nyksta kavinė, traukiasi ir visuomeninis audinys, ir žmonių giminystė pagal kultūrinius interesus, o ne vien pagal kraują.

Tiems, kas nori iš arčiau pažinti lietuvių ir litvakų gyvenimą Monmartre, reikėtų skaityti Liūnės Janušytės romaną "Korektūros klaida", kurio siužete – ir Juozas Miltinis, ir Žibuntas Mikšys, ir daugelis kitų mums dabar gerai žinomų vardų. Lenkiškoji kavinių tradicija – tai, visų pirma, kabareto kultūra. Apie jos atgarsius saviironiškai galime spėlioti iš Vytauto Kernagio ir jo draugų kompanijos suburto "Kabareto tarp girnų" dainų. Ir žinoma, neįmanoma ir negalima pamiršti tuometės Laikinosios sostinės restoranų ir kavinių su "Metropoliu" priešakyje.

Ar, atkūrus nepriklausomą Lietuvą, mes turėjome kavinių kultūrą? Atsakymas vienareikšmiškai teigiamas. Net tada, kai sovietinė tvarka ir jau laisvės kapitalizmo polinkis į trumpalaikius projektus (įskaitant ir kavinių gyvavimą) atrodo galintys trinti atmintį ir lengvumą, kuris yra kavinės būtinoji sąlyga, viešo susitikimo ir bendravimo tradicija iki pandemijos liko neužgesusi. Pakanka prisiminti, ką poetui Tomui Venclovai ir kitiems brandaus komunizmo laikotarpiu gyvenusiems poetams, rašytojams, aktoriams ir dailininkams reiškė ir tebereiškia vilniškė "Neringos" kavinė Gedimino prospekte. Jei žvilgsnį kreipiame į Kauną, neįmanoma nepaminėti Gintaro Patacko, Kęstučio Navako ir daugelio kitų menininkų.

Apibendrintai sakant, kavinė visais laikais – bohemos vieta. Tačiau, suprantama, ji ne tik patiems meno žmonėms, bet ir kitiems lankytojams. Vieta, kur galima išgerti puodelį kavos ar ko stipresnio, užkąsti ar pavalgyti, visada yra užuomina apie tai, kad žmogus šiame pasaulyje nevienišas, visada gali susitikti ir kalbėtis su kitais. Kai nyksta kavinė, traukiasi ir visuomeninis audinys, ir žmonių giminystė pagal kultūrinius interesus, o ne vien pagal kraują.

Šiandien, pandemijos metu praradę daug laisvės, polėkio, gebėjimo pašiepti save ir megzti socialinius ryšius, su ilgesiu ir nostalgija galime žvelgti į anų dienų kasdienybę, ir sunku pasakyti, ar visas tas buvęs socialinis kapitalas yra kaip nors atkuriamas. Dabar, kaip retai kada, aišku, kad kavinė masinėje sąmonėje yra nuvertinta ir redukuota iki išgėrimo vietos.

Vis dėlto, didžiulis ateities lūkestis būtas toks, kad po dešimtmečio, kai apie pandemiją prisiminsime kaip apie blogą sapną, Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose būtų prisimenama, prie kurio stalelio mėgdavo sėdėti vienas ar kitas poetas, rašytojas, dailininkas, filosofas. Jei to neužfiksuosime, mūsų dvasinė kultūra taps per sprindį valdiškesnė, formalesnė ir labiau vadovėlinė. Nes kavinė yra gyvybės ir gyvenimo metonimija: čia galima užeiti prastos nuotaikos, po nemigos nakties arba nusiteikus džiugiai, ką nors švenčiant ar tiesiog norint aptarti ne vienam žmogui rūpintį reikalą. Kavinė – lyg mažoji gyvenimo kopija, primenanti, kad dar ne taip seniai Vilniuje buvo tokių užeigų, į kurias užėjęs taurės vyno, galėdavai išgirsti gyvai grojančio pianisto atliekamą laisvą muzikinę improvizaciją. Kavinė – tai ir kito, kitokio gyvenimo ilgesio sublimacijos vieta, nes niekada nebus taip, kad gyventi būtų gera visiems. Kavinė yra užmaršties ir atminties susitikimo vieta, kurioje galime neatminti savo smulkių sunkumų, tačiau su džiaugsmu žinoti, kad kavinės vieta turi istoriją. O jei praeitį turi kavinė, tikėtina, kad mes ne tik prisimename praeitį, bet ir kuriame ateitį, kurios planas gali gimti šnekučiuojantis su bendraminčiais ar kolegomis. Po pandemijos, lyg po karo, noromis nenoromis, reikės atkurti ir sukurti socialinius saitus kaip gyvenimo prasmės šaltinį – tai darant, kavinė bus viena svarbiausių vietų daugelyje Lietuvos ir ne tik jos miestų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kaunas

kaunas  portretas
KVEPIA gerais prisiminimais ;;skanumelis-tortukai "Tulpeje" su tevais;;ten buvo ir Naujalio VIETA,muzika,Atgaiva!! ...o dabar??...Ishejo i ten is kur negriztama megiamas ,talentingas K.Navakas...kurio pasigendam "Kauno Dienos" skaitytojai,,,,,,taip Kaunas turi-turejo savo talentus{!} ,kurie buvo Lietuvos vardo garsintojai ,ne tik musu nostalgija ir praradimas,trumpalaikiame zmogaus gyvenime. Taip ,kavines --tai mazuteliai gyvenimai,lyg spektakliai...

Atpiginkite valdžioskiaulės alkoholį

Atpiginkite valdžioskiaulės alkoholį portretas
Kabakas arba smuklė yra gėrimo vieta, neįmanoma be alus, vyno, kokteilių
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Barokiniai celiulito akcentai
    Barokiniai celiulito akcentai

    Kad tėviškėje būtų bent truputį daugiau logikos, Seimo kepamus įstatymų projektus pirmiausia turėtų aprobuoti psichiatrų komisija. Ji galėtų užkardyti visokias durnystes dar prieš balsavimą. Panašiai, kaip per krikštyn...

    4
  • Namų darbai
    Namų darbai

    Stipriausios Lietuvos krepšinio komandos išėjo ilgų vasaros atostogų, bet darbai klubuose užvirė visu karščiu. Pirmieji vadybininkų žingsniai toli gražu neatspindi viso paveikslo, kurį matysime rudenį, bet dabar jie atrodo blank...

    1
  • Mesijas atvyks dviračiu
    Mesijas atvyks dviračiu

    Gazos Ruože vėl sproginėja bombos, o saugiuose Vakarų miestuose nenutrūkdama aidi gaili visuomenininkų rauda. Dėl Palestinos vaikų ašaras lieja kairieji, dešinieji, autoritarai, demokratai, veganai, intelektualai, progresyvieji jaunuoliai...

    5
  • Kiek dar Kaune uždarys gatvių?
    Kiek dar Kaune uždarys gatvių?

    Uždarius Kauno pilies žiedą, atrodė, kad Kauno transporto sistemą ištiks kolapsas. Tačiau lyg ir prisitaikėme prie spūsčių, susimodeliavome maršrutus, kaip jas apvažiuoti. Žinoma, padėjo ir tai, kad prasideda atostogų metas, kas tik...

    7
  • Švietimo reforma pagal Simpsonus
    Švietimo reforma pagal Simpsonus

    Pradėsiu nuo pokyčio, kurio beveik nepastebėjome ar nesureikšminome. Mūsų gyvenime pasirodė animacinis serialas "Simpsonai". Dalį vaikų laisvalaikio kasdienybės užvaldė šokiruojantys siužetai, kurių suaugusieji niekada nema...

    1
  • Dieveniškių kilpa
    Dieveniškių kilpa

    Vakar šalies abiturientai laikė valstybinį geografijos brandos egzaminą. Reikia tikėtis, kad bent jau šitie pusketvirto tūkstančio Lietuvos dvyliktokų tikrai žino, kur yra Dieveniškių kilpa, kreivė, narplė, mūkla, anka ar tiesi...

    3
  • Sensacijų laukti neverta
    Sensacijų laukti neverta

    Šiandien Ženevoje vykstantis JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas jau jo išvakarėse pavadintas istoriniu. Ne tik dėl galimybės apslopinti susikaupusį tarpusavio santykių erzelį – šia prasme abiejų šalių istorijoje b...

    2
  • Ruoškite pinigines
    Ruoškite pinigines

    Lietuviškai valdžios pasiteisinimas dėl milijardinės dujų operacijos "Independence" (angl.) skambėjo "Nepriklausomybė". Energetinė nepriklausomybė. Ir, deja, ji jau baigiasi nuo liepos 1-osios. Dujų kainas driokstelės auk&s...

    4
  • Pabučiuok lovoje šuniuką
    Pabučiuok lovoje šuniuką

    Galimybių pasas buvo tokia pat kvailystė kaip užmojis organizuoti gėjų paradą Kaune. Visoje ES galios žaliasis sertifikatas, ir galimybių pasas teliks tik prisiminimas apie dar vieną krizės valdymo darbų imitaciją. Galėjo geriau mikrobangėje pa&s...

    14
  • Ar tikrai prie ruso buvo geriau?
    Ar tikrai prie ruso buvo geriau?

    Ką jums primena traukinio dundesys? Kelionę į sostinę? Ar kur nors atostogų? ...

    22
Daugiau straipsnių