.png)
- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Arūnas Dambrauskas
Antirekordas. Valstybės valdoma įmonė Lietuvos paštas nuo kitų metų už vieno laikraščio nunešimą prenumeratoriui iš leidėjų nusprendė plėšti maždaug tiek, kiek kainuoja vienas laikraščio numeris.
Kitaip tariant, prenumeratos platinimo įkainį pakėlė keliais šimtais procentų. Tai aukštumos, kuriose švilpauja tokie kosminiai vėjai, kokių Lietuvos spauda savo padangėje nėra nei girdėjusi, nei sapnavusi.
Net ir Europos mastais tokie Lietuvos pašto įkainiai prilygtų monblanams. Juo labiau kad, apskritai, kitose Europos valstybėse kalbama apie prenumeratos pristatymo kompensavimą, taip paremiant skaitančiosios visuomenės dalį, kuri vertina klasikinę žurnalistiką ir kokybišką, patikrintą informaciją.
Pavyzdžiai – po nosimi. Siekiant sutvirtinti tradicinę žiniasklaidą, spaudos pristatymo paslaugai Latvijoje taikomas kompensavimo mechanizmas (apie tai informavo Kultūros ministerija – bene vienintelė valdžios institucija, bandanti parodyti, kad nepritaria Lietuvos pašto godumui).
Žvėrišką apetitą išsiugdęs Lietuvos paštas turi valdžios, kuriai spauda jau seniai kelia iltinių dantų skausmą, palaikymą. Ypač vaikišką imunitetą kritikai turintiems konservatoriams.
Spaudos pristatymo paslauga Latvijoje priskirta visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms (tai numato Europos Komisijos nutarimas) ir kompensuojama valstybės, kai pristatymo kaina peržengia nustatytus tarifus.
Tačiau Lietuvoje šis EK nutarimo pritaikymas yra komplikuotas, mat žvėrišką apetitą išsiugdęs Lietuvos paštas turi valdžios, kuriai spauda jau seniai kelia iltinių dantų skausmą, palaikymą. Ypač vaikišką imunitetą kritikai turintiems konservatoriams. Būtent jų pastangomis spaudą niokojanti bomba buvo pakišta 2008 m. pabaigoje, kai, užgriuvus krizei, PVM tarifas spaudai buvo padidintas nuo 0 iki 21 proc. (daugelyje Europos valstybių, net ir turtingose Skandinavijos šalyse, buvo paliktas nulinis PVM arba nežymiai pakeltas – pavyzdžiui, iki 5 proc.).
Valstybės biudžetas iš to 21 proc. PVM tarifo tegavo „plotkelės“ storio pajamų riekutę, bet spaudos nepriklausomumui, vienai kertinių demokratinės valstybės atramų, buvo padaryta fundamentali žala, dėl kurios atsiradusias žaizdas žiniasklaida gydosi iki šiol.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
G. Landsbergis susitiko su Eur...
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...