Kas yra ir nėra valstybė?

Iš dviejų tūkstantmečių praeities mus pasiekiantys vaizdiniai ir rašytiniai šaltiniai piešia senovės graikų miestą-polį kaip idealią valstybę, kurioje tikrai gera, saugu ir patikima gyventi. Vis dėlto neatmestina galimybė, kad toks buvusių laikų idealizavimas yra nulemtas ir žmonijos beveik prigimtinio polinkio romantizuoti praeitį – tai, kas buvo, beveik visada yra geriau, nei tai, kas yra dabar: žmonės su malonumu prisimena ir savo asmeninę, ir valstybės ar pasaulio jaunystę. Ir net jei tiesiogiai prisiminti negali, anksčiau vis tiek jiems buvo geriau.

Kita vertus, viena iš priežasčių, kodėl senovės Graikijoje demokratinė valdžia veikė kokybiškiau ir piliečiams galbūt buvo geriau gyventi, yra ta, kad antikinio polio-valstybės valdymo sistema stebėtinai primena mūsų ir daugelio kitų valstybių miestų savivaldos idėją.

Politologas Antanas Kulakauskas yra ne kartą viešai kalbėjęs ir rašęs apie tai, kad Lietuvos politika buvo, yra ir bus silpna tol, kol nebus stiprios ir galią spręsti įvairius klausimus turinčios savivaldos. Istorikas Egidijus Aleksandravičius publicistiniuose komentaruose yra pastebėjęs ypatingą kaimyninės Lenkijos pastarojo dešimtmečio politinę sėkmę – sutvirtėjusią vietos valdžią. Net tada, kai sostinės politika daugelį verčia nusiminti ar protestuoti, gyvenimas negali ypač pablogėti, nes vietinės tarybos lieka demokratijos sargyboje. Tik stipri vietos savivalda gali mūsų dienų politikams ir piliečiams byloti apie civilizacinį senovės graikų paveldą, reiškiantį, kad ypatingų niekšų ar susikompromitavusių, vien savo interesų paisančių politikų valdžioje nelieka, nes mieste vieni kitus žmonės dažniausiai pažįsta asmeniškai, todėl nesąžiningumas, korupcija tampa sunkiai paslepiami ir net beveik neįmanomi reiškiniai.

Valstybė nėra įmonė, kuri turi nešti pelną, nes tokia samprata paverčia piliečius samdomais ir lenkiančiais nugarą nuo darbo žmonėmis.

Filosofas Vytautas Rubavičius dar prieš dešimtmetį teigė, kad demokratija Lietuvoje yra tik vaizduojamoji, piliečiai neturi jokios galios daryti įtaką valdžiai. Fotomenininkas Arūnas Kulikauskas, daugiau nei dešimtmetį gyvenęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, o dabar įsikūręs Ukmergės rajone, Samantonių vienkiemyje, sako, kad ne tik demokratija Lietuvoje, bet ir pati mūsų valstybė tėra imitacinė. Ir mąstytojas, ir menininkas nurodo tokius mūsų viešojo gyvenimo požymius, kurie rodo, kad kalbama apie tai, kas netikra, padirbta. Belieka tik įvardyti, kas šiandien Lietuvoje yra imitacija. A.Kulikauskas turbūt tvirtintų, kad beveik viskas.

Vis dėlto, kas ketverius metus renkame šalies parlamentą, prezidentą ir savivaldybių tarybas bei merus. Atrodytų, ko gi daugiau trūksta – išrenkame mums atstovaujančius žmones ir galime mėgautis beveik antikinę idilę primenančiu gyvenimu. Esminis klausimas ir loginė svarstymo grandis sustoja ties klausimu: kam atstovauja mūsų politikai – sau, verslui, mafijai ar piliečiams? Einant prie balsadėžių rinkimų dieną svarbiausia yra atskirti tuos kandidatus, kurie atstovauja ne abstrakčiai valstybei, bet jos žmonėms, kurie idealiu atveju ir sudarytų valstybę. Svarbiausias piliečių uždavinys – identifikuoti tuos, kurių išrinkti tiesiog negalima, nes pastarieji tiesiog atstovauja ne bendrajam gėriui, o siauriems savo ar susijusių žmonių, struktūrų interesams.

Kandidatų į Seimo narius debatai sulaukė daug kritikos kaip neįdomūs, pasenusio formato ir beveik nieko neatskleidžiantys. Vis dėlto esminis klausimas kandidatui galėtų skambėti taip: kiek esi pasirengęs politikoje būti ne kaip partijos programą įgyvendinantis asmuo, o kaip tam tikras moderatorius, matantis požiūrių visumą ir ieškantis kompromiso? Kandidatus vertinant pagal šį kriterijų, netruktų paaiškėti, kad dauguma norinčiųjų tapti Seimo nariais tėra rėksniai, labai siaurų pažiūrų ir intelekto žmonės.

Labiausiai nelinkėtina, kad Seimą vėl sudarytų tie asmenys, kurie šalyje tvarkytųsi kaip savo privačiame versle. Valstybė nėra įmonė, kuri turi nešti pelną, nes tokia samprata paverčia piliečius samdomais ir lenkiančiais nugarą nuo darbo žmonėmis – tuomet rinkėjai renka ne Seimo narius, o būsimus netiesioginius savo viršininkus. Valstybė nėra ta pati, kokia buvo ankstyvaisiais posovietiniais metais, todėl šešiasdešimtmečių, mačiusių anuos laikus, valdžia turbūt jau turėtų trauktis. Valstybė nėra ir daugelio piliečių garsiai išrėktas patriotinis šūkis.

Valstybė yra realią, kasdieniu bendravimu pamatuojamą sprendimo teisę turintys piliečiai, kurie geba tartis ir mato toliau nei savo nosį ir kišenę – metaforiškai sakant, tie, kas atsimena senovės graikų demokratijos tikrovę ir įsivaizduoja ją šiandienėje Lietuvoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

O taip laukiam protingu!!

 O taip laukiam protingu!! portretas
Na,kad gi ---tik reksniai ir verziasi I valdzia ,,prie to PELNINGO LOVIO,, Yra puikiu protingu zmoniu ,,,BET! jie --nesiofishuoja...

Anonimas

Anonimas portretas
Gera proga patyrinėti polio demokratiją... Viena vertus, išrinktas į valdžią galėjo būti kiekvienas pilietis, net jei jis nebūdavo išankstiniuose sąrašuose ir tos valdžios pats ne itin norėdavo. Matyt, polio rinkėjai suprato, kad atsakingai valdo ne tas, kuris veržiasi į valdžią ir garsiausiai rėkia. Kita vertus, polio demokratijoje egzistavo efektyvus nesąžiningų ir nevykusių politikų nušalinimo mechanizmas (ὁ ὀστρακισμός), kuris mūsų laikais, deja, neegzistuoja.

R...

R... portretas
Deja,dažnai rinkimų rezultatus nulemia siaurų pažiūrų ir tokio pat intelekto rinkėjai.Nesinorėtų tikėti,jog ir mūsų visuomenės daugumą sudaro tik tokia liaudis. Bet yra kaip yra-kažkodėl išrenkame daugoka tik matančių nelabai toliau nei savo nosį ir savo kišenę,o rūpinimasis valstybe sutapatinama su tvarkymusi savo dvare ar versle.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Viskas – dėl bulvių
    Viskas – dėl bulvių

    Amerikos žemynai padovanojo pasauliui bulves. 1845 m. Airijoje prasidėjo ketverius metus trukęs bulvių badas. Baisioji stichija ne tik pražudė vieną milijoną žmonių, bet ir sukėlė neregėto masto emigraciją. Tuo metu didžioji dalis iš gimt...

    1
  • Tarsi vanduo Mėnulyje
    Tarsi vanduo Mėnulyje

    Kaip rodo pastarosios pandemijos mados tendencijos, šiemet garsiausio lietuviškojo kutiurjė šou neįvyks, nes užkratas vis dėlto yra tikras, neišgalvotas, be to, labai klastingas. Todėl bet koks to neigimas ne tik beprasmi&scaro...

    1
  • Ar gerai išmokome pirmosios COVID-19 bangos pamokas?
    Ar gerai išmokome pirmosios COVID-19 bangos pamokas?

    Ritos Tamašunienės vadovaujama Vidaus reikalų ministerija Lietuvos Vyriausybei tvirtinti pateikė patikslintą civilinės saugos sistemos pertvarkos įstatymų projektų paketą, kuriame siūloma centralizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymą ir ai...

  • Į palatą – su maisto krepšiais
    Į palatą – su maisto krepšiais

    COVID-19 pandemija nesugriovė tradicijos ligoninėje gulinčius artimuosius lankyti su maisto produktų pilnais krepšiais. Rugsėjį atlikta bendrovės "Spinter tyrimai" apklausa parodė, kad didžioji dalis šalies gyventojų dažniaus...

    2
  • Apie gerą pradžią
    Apie gerą pradžią

    Ir teoretikai, ir politinio gyvenimo praktika įrodė: jei politikai tikrai nori imtis esminių pokyčių, sprendimus turi priimti per pirmus ar pusantrų metų po rinkimų. Kol dar neišsivadėjęs pasitikėjimas nauja valdžia ir gali reformas pastūm...

    1
  • Kas bus kitaip?
    Kas bus kitaip?

    Prasideda nauji ketveri gyvenimo metai. Ar mažės mokesčiai? Ar bus atšaukiami draudimai? Ar žmogus galės užsidirbti tiek, kad įvairios išmokos bus mokamos tik tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti? Visus atsakymus sužinosime iki 2024-...

  • Kodėl Boratas nejuokingas
    Kodėl Boratas nejuokingas

    Jungtinėse Valstijose anekdotai apie lenkus pagaliau tapo nepriimtini. Žiniasklaidos magnatas Tedas Turneris paskelbė gilų atsiprašymą už įžeidžiamus rasistinius pareiškimus, o anksčiau išreiškė apgailestavimą, kad Lenki...

    1
  • Būsto rinka Baltijos šalių sostinėse
    Būsto rinka Baltijos šalių sostinėse

    Pavasarį sparčiai prastėjant ekonominėms perspektyvoms ir augant baimėms dėl pajamų ir darbo vietų likimo, buvo ne juokais baimintasi, kad būsto rinką Baltijos šalyse ištiks panaši lemtis kaip 2008 metais. Tačiau realybė pasiro...

  • Kam dirba patriotai?
    Kam dirba patriotai?

    Visuomenės dešinėjimas tampa itin pavojingas. Vos pradėti lipdyti geresni santykiai su Lenkija vėl lengva ranka nuleisti į unitazą. O kaip kitaip gali būti po TV aso frazių, kad partinius lenkų koloradus reikėtų šaudyti? Vaikantis de&s...

    15
  • Verkiantys namai
    Verkiantys namai

    Norite namo greitai ir pigiai? Italai pasiūlė superekonominį variantą – 28 tūkst. eurų kainuojantį per 6 val. pastatomą namą. Tiksliau – sulankstomą iš plokščių paketo. Dingojasi, kad ir lietuviai atrado architektūrinį b...

    1
Daugiau straipsnių