Kas lietuvius paskatintų rinktis aplinkai draugiškus automobilius?

Nors nemaža dalis gyventojų norėtų važinėti netaršiais automobiliais, šiuo metu ekologiški automobiliai sudaro itin mažą visų transporto priemonių dalį Lietuvos keliuose. Tam, kad daugiau žmonių persėstų už tokių automobilių vairo, vien atsakingo požiūrio ir rūpesčio šylančiu klimatu gali nepakakti.

Tyrimų kompanijos „Nielsen“ bei automobilių gamintojo „Nissan“ atlikti tyrimai rodo, kad daugiau kaip du trečdaliai tūkstantmečio kartos (gimusieji tarp 1985 ir 2000 m.) atstovų Vakarų šalyse elektrinius ir hibridinius automobilius rinktųsi vardan aplinkosaugos.

Palyginimui, Lietuvoje 18–25 m. amžiaus grupėje aplinkai draugiškus automobilius dėl mažesnės taršos rinktųsi 15 proc. gyventojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Latvijoje šios amžiaus grupės gyventojai norėdami mažinti taršą apie ekologiškesnius automobilius galvoja dar rečiau – tokių yra tik 12 procentų. Estijoje, tyrimo duomenimis, tokių gyventojų dalis siekia 29 proc.

Visgi ta gyventojų amžiaus grupė, kuri yra priskiriama tūkstantmečio kartai, Lietuvoje ekologiškesnio transporto aspektui skiria daugiau dėmesio nei kitos. Kitose amžiaus grupėse svarstančiųjų apie elektromobilius ar hibridinius automobilius, siekiant mažinti aplinkos taršą, dalis vidutiniškai sudaro tik 9 procentus.

Tiesa, norinčiųjų važinėti ekologiškesniais automobiliais Lietuvoje yra kur kas daugiau – šiandien įsigyti aplinkai draugišką automobilį norėtų trečdalis šalies gyventojų.

Kaip šiuo metu tai atsispindi lengvųjų automobilių parko situacijoje Lietuvoje? Paskutiniais „Regitros“ duomenimis, Lietuvos keliais važinėja apie 1,2 tūkst. elektromobilių. Tai sudaro mažiau nei 0,1 visų lengvųjų šalyje registruotų mašinų. Skaičiuojant kartu su hibridiniais automobiliais, aplinkai draugiški automobiliai sudaro maždaug 1,3 proc. visų Lietuvos keliuose riedančių automobilių.

Vis dėlto tai nereiškia, kad lietuviai smarkiai atsilieka nuo bendros situacijos pasaulyje. Nors remiantis „Bloomberg NEF“ duomenimis, elektromobilių pardavimas pasaulyje auga didžiuliais šuoliais, šiemet elektromobilių dalis pasaulio keliuose sudarys apie 0,5 proc. (apie 8 mln.) visų lengvųjų transporto priemonių.

Tiesa, situacija geresnė tose šalyse, kuriose elektromobilių parko plėtra laikoma prioritetu. Pavyzdžiui, Norvegijoje praėjusiais metais beveik kas antras parduotas lengvasis automobilis buvo elektrinis, o bendras elektromobilių skaičius šios šalies keliuose sudarė 7 proc. visų lengvųjų transporto priemonių. Norvegija kryptingas ir ilgalaikes priemones, skatinančias pirkti ir naudoti elektromobilius, taiko jau daugiau kaip dešimtmetį.

Kyla klausimas, kokie veiksniai paskatintų lietuvius rinktis aplinkai draugišką automobilį. Kaip rodo „Swedbank“ tyrimas, didžiajai gyventojų daliai Lietuvoje automobilio kaina yra svarbiausias aspektas – kone du iš trijų respondentų (62 proc.) ekologiškesnius automobilius rinktųsi dėl mažesnės jų kainos.

Tyrimo duomenimis, antras pagal svarbumą veiksnys būtų mokestinės lengvatos (36 proc.), kiti patrauklūs gyventojų nurodomi faktoriai − palankesnės finansavimo sąlygos (29 proc.) ir mažesnės eksploatacijos sąlygos (23 proc.).

Iki šiol buvo įprasta manyti, kad ekologiško transporto plėtra – tai valstybės rūpestis. Bet šios žmonių nuostatos parodo, kad prie spartesnės ekologiško transporto plėtros yra galimybių prisidėti ne vien valstybei, bet ir atsakingam verslui. Tą padaryti yra įvairių būdų.

Pavyzdžiui, energijos tiekimo bendrovės galėtų pasiūlyti specialius elektros planus namų ūkiams ir įmonėms, kurios naudoja elektromobilius, draudimo bendrovės – geresnes draudimo sąlygas, o prekybininkai prie savo parduotuvių įėjimo galėtų įrengti po kelias įkrovos stoteles.

Prie vairuotojų lūkesčio vairuoti aplinkai draugišką automobilį siekia prisidėti ir finansų institucijos. Pavyzdžiui, „Swedbank“ šį pavasarį pristatė žaliąją iniciatyvą, kuria gali pasinaudoti ir verslo, ir privatūs klientai. Išsirinkę elektrinį, hibridinį ar itin mažos taršos benzininį automobilį, jie gali gauti palankias lizingo sąlygas ir kitų naudų.

Naujos transporto priemonės įsigijimas daugeliui šalies gyventojų yra itin reikšmingas sprendimas, kurį nulemia bent keli veiksniai. Tačiau rinktis ekologišką automobilį vien dėl įsitikinimų šiandien tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje ryžtasi tik nedaugelis. Tokiam pasirinkimui reikia daugiau motyvuojančių argumentų, prie kurių gali prisidėti ir valstybė, ir verslas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

elektromobilis

elektromobilis portretas
Kazkaip dauguma isivaizduoja, kad elektros energija atsiranda is niekur, tiesiog ji yra rozeteje. Gal kas bande paskaiciuoti kokia zala gamtai buvo padaryta pagaminti 1kw siluminese, hidro, saules (saules elektrines moduliu gamyba ir po eksploatacijis tu moduliu utilizacija), vejo (ta pati elektriniu gamyba) ir atominese jegainese. Sudejus visus el gamybos it perdavimo kastus pasirodys kad elektromobiliai ne tokie ir draugiski aplinkai. Iskyrus tai kai jie naudojami milijoniniuose didmiesciuose, kur pro tarsa itin didele.

Pil.

Pil. portretas
Apie kokį draugiškumą kalba ubagų šalyje.Afrikoje draugiški ?Lietuva antra Afrika ,tik gaila žiemos būna ir bananai neauga,todėl gyventi Lietuvoje labai brangu.Afrikietiškos algos,šiaurinis klimatas.

Joho

Joho portretas
Dirbu. Gaunu 450€. Per 2 metus susitaupiau 1000€. Kokį draugišką gamtai ponas asilas su šlipsu man parekomenduotų?
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    5
  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    18
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    32
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

  • Šimtas pirma pasaulio pabaiga?
    Šimtas pirma pasaulio pabaiga?

    Man 26-eri ir jau sunkiai galiu suskaičiuoti, kiek per mano trumpą egzistavimą buvo gąsdinta pasaulio pabaigomis. Nerimą kėlė ir besibaigiantis Majų kalendorius, ir Vangos pranašystės, o kur dar reguliariai link Žemės skriejantys asteroidai? ...

    15
  • Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?
    Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?

    Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas...

    1
  • Kas išgyvens 72 valandas?
    Kas išgyvens 72 valandas?

    Jau atvėso praėjusią savaitę tyru entuziazmu liepsnojęs civilinės saugos pratybų įkarštis, kuriuo save bandėme drąsinti, esą tikrai galime likti tvirti net Astravo atominės elektrinės katastrofos akivaizdoje. Ir liksime, jei prireiks, žino...

    1
  • „Requiem“ ekologiškam žemės ūkiui, arba Ką pražudys tas „truputis“ trąšų?
    „Requiem“ ekologiškam žemės ūkiui, arba Ką pražudys tas „truputis“ trąšų?

    Dabar jau su buvusiu žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu teko aštriai diskutuoti ir ginčytis. Darbinės diskusijos išryškino kardinaliai priešingus požiūrius, todėl šių metų pavasarį, iš pradžių pabandęs...

    6
Daugiau straipsnių