Quantcast

Karūnavimas atidedamas

Jau metus Žmogaus studijų centras ir "Baltijos tyrimai" analizuoja mūsų emocinę būseną. Esame tarsi skenuojami, kaip jaučiamės pandemijos sąlygomis. Net ir mėgėjišku žvilgsniu aišku, kad neigiamų emocijų daugėja. O profesionalai tik patvirtina: nerimo, liūdesio, pykčio lygis dabar – aukščiausias nuo praėjusių metų kovo.

Psichologai turi paaiškinimą. Po įvairių katastrofų atlikti tyrimai atskleidė panašią kreivę: altruizmo ir ryžtingo veiksmingumo pakilimas trunka iki trijų mėnesių, paskui prasideda kritimas. Tai reiškia, kad mūsų rezervai būti drausmingiems, supratingiems, geranoriškiems ir pan. – tiesiog išsemti.

Ir ką gi mes darome? Pykstame. Piktinamės. Siuntame. Panašiai elgiasi žmonės, sužinoję apie mirtiną ligą. Iš pradžių – šokas, tada – neigimas, vėliau – pyktis. Tik sunkūs ligoniai, perėję šias stadijas, galiausiai pasiekia kitą: priima realybę ir ieško būdų ištverti. O mes, pandemijos įkaitai, kažkodėl šią stadiją ignoruojame ir pereiname į pasipriešinimą. Kai kuriais atvejais – savižudišką.

Kovoje su koronavirusu pergale dar nekvepia. Ir sąmoningumu. Nes nukreipti savo pyktį į kito puolimą – vienas primityviausių išgyvenimo būdų.

Vyriausybė, tarsi užrištomis akimis paklaidžiojusi nenuoseklių, vienas kitam prieštaraujančių draudimų labirintuose, kelia rankas: nebenaudos visuomenę drausminančių priemonių, apeliuos į jos sąmoningumą.

Dabar mus gelbės testavimas ir vakcinavimas!

...Šviežutėlis vaizdelis. Eilė prie skiepo. Gyva. Nusidriekusi kaip sovietiniais laikais prie deficitinių apelsinų. Visi nervinasi ("Mano laikas jau praėjo", "Man stovėti sunku", "Man šalta") ir lipa vienas kitam kone ant sprando – tarsi šturmu imtų skiepyklą.

Tai ir galvoju, kaip čia su tuo visuomenės sąmoningumu: sąmoninga ji ar ne? Lyg ir eina skiepytis, bet dėl skiepo vienas kitam gerklę perkąstų. Lyg ir suvokia, kad, esant vakcinų deficitui, turi būti kažkokie prioritetai, bet dėl jų kitą į žemes įtryptų – vakcinavimo eilė supriešino visų profesijų ir visuomenės sluoksnių atstovus.

Etimologinė lotyniško žodžio "corona" reikšmė – vainikas, kuris siejasi ir su pergale. Kovoje su koronavirusu pergale dar nekvepia. Ir sąmoningumu. Nes nukreipti savo pyktį į kito puolimą – vienas primityviausių išgyvenimo būdų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kokia kultūra - taip ir elgiamės

Kokia kultūra - taip ir elgiamės portretas
Tautos civilizacijos lygis ir kultūra nematuojama žmonių skaičiumi – vienintelis matas kokią dalį tautos sudaro išprusę ir kultūringi jos piliečiai. Ir aukščiau bambos neiššoksi.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    3
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    2
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių