Quantcast

Karo ir kūrybos Lietuva

Garsus menininkas Andrius Mamontovas neseniai interviu pareiškė, kad žmonės Lietuvoje tampa vis dirglesni, o visuomenėje vyksta destruktyvios kovos, kurios niekur neveda.

Apie vis garsiau skambančius įvairius konfliktus, apie vis didėjantį priekaištavimą vienas kitam vis dažniau kalba garsūs ir daug pasiekę žmonės. Ir tik aklas to gali nepastebėti. Iškyla klausimas: o kas gi nutiko, kad mes taip ėdame vienas kitą? Kai kas sako, kad tai mūsų būdas: lietuviui skaniausias patiekalas – kitas lietuvis. Tačiau nemanau, kad lietuviai kažkuo yra išskirtiniai ir jau gimę yra užprogramuoti kenkti kitam lietuviui. Priežastys slypi giliau.

Jau ne kartą pasakojau apie socialinių tinklų kuriamą realybę. Šiandien mes visi, ne tik politikai ar garsenybės, esame kaip niekad pastebimi ir stebimi. Mes vienas kitą stebime. Kiekvienas šiandien gali sulaukti dėmesio. Ir greičiau tai nutiks ne dėl jo gerų darbų, bet dėl jo klaidos, žioplumo ar kokio gėdingo, nors ir nekenksmingo, poelgio. Visi sulauks savo penkiolikos minučių gėdos.

Antra priežastis – tai vis dėlto silpni mūsų socialiniai ryšiai. Mes vis labiau tampame nieko bendro neturinčių žmonių bendruomene. Empatija ar tiesiog paprastas kito žmogaus supratimas išnyksta iš viešo gyvenimo. Todėl ir turime tokią situaciją, kai smagiausia šaipytis iš kito žmogaus, jį žeminti. Juk tai taip patinka daliai visuomenės.

Kūryba – ne vien tapybos ar muzikos šedevrai.

Tačiau karai nieko nekuria, jie tik griauna. O blogiausia, kad kariaujame su savais. Mes patys vienas kitą žlugdome. Ir ši chaotiška griaunama jėga yra labai pavojinga. Tą tikrai jaučia protingi žmonės ir išdrįsta viešai apie tai prabilti. Koks priešnuodis? Tikrai nemanau, kad išauš diena, kai visi nuspręs susilaikyti nuo kritikos ir trykš vienas kitam empatija. To niekada nebus. Tačiau išeitis yra.

Egzistuoja dvi Lietuvos. Viena yra karo Lietuva, kurioje vieni su kitais pliekiasi, kiek tik gali. Karo Lietuva, kurioje pilna patyčių ir kito žmogaus žeminimo. Karo Lietuva, kurioje nebelieka sąžiningumo ir elementaraus padorumo.

O kas yra antroji Lietuva? Tai kūrybos šalis. Mes turime gausybė talentingų žmonių, kurie kuria startuolius, siekiančius užkariauti visą pasaulį. Yra daug jaunų žmonių, kurie nesvajoja apie grandiozinę sėkmę, tačiau nesėdi sudėję rankas, o kuria smulkius verslus ir gali puikiai iš jų gyventi. Yra daug menininkų, kurie ne kariauja, bet kuria. Kaip ir tas pats Andrius Mamontovas, Marijonas Mikutavičius, Jazzu ir daugybė kitų.

Yra gausybė žmonių, apie kuriuos mažai kalbama, o jei ir pasirodo straipsniai ar laidos, jos prasmenga didžiuliame informacijos sraute. Tačiau būtent kūrybos Lietuva gali būti tuo priešnuodžiu mūsų bereikalingiems karams. Kurti galime kiekvienas. Kūryba – ne vien tapybos ar muzikos šedevrai. Sugalvotas ir įgyvendintas naudingas projektas – tai irgi kūryba. Dabartinis mūsų uždavinys – kuriančius žmones padaryti labiau matomais, parodyti, kad yra alternatyva karo Lietuvai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vardas nesvarbu- čia tik mano nuomonė

vardas nesvarbu- čia tik mano nuomonė portretas
Dėl tokių "kūrėjų" ir jų gerbėjų tokia ir yra Lietuva. Nėra čia ko džiaugtis
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

  • Suvalgė patinėlį
    Suvalgė patinėlį

    Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...

    2
  • Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio
    Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio

    Daugeliui praėjusią savaitę sutriko miegas. Aš, kaip ir visi kiti, nebegalėjau nieko dirbti – bendravau su mokytojais ir mokiniais, aiškinau, guodžiau, drąsinau. Tvyrant įtampai, bandžiau rasti racionalų grūdą ir atskirti isterij...

  • Du scenarijai, arba kodėl šį pavasarį mus džiugins nebent žydinčios sakuros
    Du scenarijai, arba kodėl šį pavasarį mus džiugins nebent žydinčios sakuros

    Lietuvos banko atstovai šią savaitę pristatė atnaujintas Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Lyginant su praėjusiais metais, kai šalies ekonomika susitraukė 0,3 proc., jos turėtų džiuginti, nes prognozuojama, kad šiais metais eko...

    1
Daugiau straipsnių