Kantrybės riba – Meksika

Jungtinės Amerikos Valstijos nebuvo vienintelis pasaulio kraštas, kurio visuomenę sukrėtė sparčiai tobulėjančios technologijos ir greitėjantis gyvenimo tempas. Panašūs procesai vyko ir šiapus Atlanto. Po 1870-ųjų Prūsijos ir Prancūzijos karo Europos žemyne įsivyravo taika.

Intensyviai tobulėjantis mokslas iškėlė gamybą ir vartojimą į neregėtas aukštumas. Atsirado nauji mados, meno ir kultūros reiškiniai, pasikeitė sporto statusas. Pirmuosius žingsnius ėmė žengti kinas, automobiliai ir aviacija, o Prancūzijoje gyvenančios Curie šeimos atradimai priminė, kad pavojingiausio Žemės padaro homo sapiens potencialas dar anaiptol nėra išsemtas.

Nors tuo metu aukštesnioji ir vidurinė Vakarų Europos klasė mėgavosi išskirtiniais pojūčiais, ši fasade regima gerovė turėjo ir savo tamsiąją pusę. Siekdamos patenkinti išaugusį vidaus vartojimą, didžiosios Europos valstybės buvo priverstos plėsti savo įtaką Afrikos ir Azijos žemynuose bei įsisavinti kuo daugiau egzotiškų kampelių.

Europos darbininkų gyvenimo sąlygos taip pat pakito, tačiau jos vis dar tebebuvo sunkios. Stiprėjančios profesinės sąjungos reikalavo geresnių darbo sąlygų ir didesnio atlyginimo dirbantiesiems sunkų, nekvalifikuotą darbą, o įvairūs marksizmo sektantai atvirai agitavo už vyraujančios santvarkos griovimą.

Didžiojoje politinėje arenoje tvyrantis nacionalizmas ne tik skatino meilę savai etninei grupei, bet ir stimuliavo ekstremistines mažesnių tautų nuotaikas bei galingųjų valstybių norą rungtyniauti tarpusavyje.

1914 m. birželio 28 d. Sarajevo mieste (Bosnijoje) serbų nacionalistas Gavrilo Principas (1894–1918) nužudė Austrijos-Vengrijos imperijos sosto įpėdinį Franzą Ferdinandą (1863–1914). Nors iš pradžių daugelis europiečių šios žmogžudystės nesureikšmino, tarp Austrijos-Vengrijos ir Serbijos ne vienerius metus tvyrojusi įtampa dar labiau išaugo.

1914 m. liepos 28 d. Austrijos-Vengrijos imperija paskelbė karą Serbijai, tuo užsitraukdama dvasingosios slavų globėjos Rusijos rūstybę. Kad pasiektų Rusijos sąjungininkę Prancūziją, Austrijos-Vengrijos giminaitė Vokietija įžengė į Belgiją, tad netrukus į sparčiai plintantį konfliktą įsitraukė ir Didžioji Britanija.

Iš pradžių naujasis karas vyko gana intensyviai, tačiau neilgai trukus abi kovojančios pusės atsidūrė tranšėjų aklavietėje. Kol vieni puldavo durtuvais, kiti gindavosi kulkosvaidžiais ir artilerija, o jeigu ką pavykdavo užgrobti, gynėjai jau kitą dieną atsiimdavo prarastas teritorijas. Kovos veiksmai vyko ne tik Europoje, bet ir Afrikoje bei Azijoje esančiose europiečių kolonijose, taip pat Artimuosiuose Rytuose, kur plytėjo Vokietijos sąjungininkės Osmanų imperijos žemės.

Siekdama palaužti Antrąjį reichą, Didžiosios Britanijos imperija įvedė jūrų blokadą, o tų pačių tikslų siekiantys vokiečiai pradėjo terorizuoti vandens kelius povandeniniais laivais. 1915 m. gegužės 7 d. Antrojo reicho povandeninis laivas U-20 atakavo britų okeaninį lainerį "Lusitania". Žuvo 1 198 žmonės, kurių gretose buvo ir 128 Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiai.

Prasidėjus naujajam Senojo žemyno konfliktui, dvidešimt aštuntojo JAV prezidento Thomaso Woodrow Wilsono (1856–1924) administracija nusprendė sekti sena Jungtinių Valstijų vyriausybių tradicija, raginančia nesikišti į europiečių rietenas ir su visais palaikyti šiltus prekybinius santykius.

Vokiečių keliamas povandeninių laivų pavojus pradėjo keisti amerikiečių požiūrį į dalyvavimą kare, tačiau, net ir po lainerio "Lusitania" nuskandinimo, JAV visuomenės pozicija vis dar nebuvo vienalytė.

Tuo metu amerikiečių sąmonėje tebebuvo gyvas pilietinio karo (1861–1865) siaubas. Dalis JAV gyventojų simpatizavo prancūzams ir britams, tačiau vokiečių, skandinavų ir airių (katalikų) kilmės amerikiečiai pasisakė už Jungtinių Valstijų neutralitetą. Socialistai, feministės ir intelektualai taip pat pasisakė prieš karą, o automobilių konstruktorius Henry Fordas (1863–1947) netgi surengė nesėkmingą pacifistinį kruizą, turėjusį atnešti į Europą taiką.

Pasauliui įžengus į 1917-uosius, Didžioji Britanija ir Prancūzija buvo atsidūrusios ties ekonominės ir karinės katastrofos riba. Norint eliminuoti susidariusią padėtį, reikėjo "žaidėjo" iš šalies, kuris galėtų paremti britus ir prancūzus ne tik pinigais bei produkcija, bet ir žmonėmis.

Jungtinės Valstijos vis dar laikėsi neutraliteto, tačiau pirmaisiais 1917-ųjų mėnesiais jos oficiali pozicija pasikeitė, mat pasaulyje pasklido sensacingos žinios apie vokiečių ir meksikiečių ryšius. Teigiama, kad 1917 m. sausį Vokietijos užsienio reikalų sekretoriaus Arthuro Zimmermanno vardu Meksikos valdžiai buvo išsiųsta telegrama, žadanti Antrojo reicho paramą naujame meksikiečių ir JAV kare.

Slaptame pranešime buvo kone atvirai kalbama apie Meksikos galimybę atsiimti 1835–1848 m. prarastas teritorijas (Teksasą, Arizoną, Naująją Meksiką), taip pat žadamas atlygis už tarpininkavimą perviliojant japonus į vokiečių pusę.

1917 m. balandžio 6 d. Jungtinės Valstijos oficialiai pakeitė savo poziciją, paskelbdamos karą Vokietijai, o tų pačių metų birželį į Prancūziją atvyko vieni pirmųjų amerikiečių karių. Jų buvo vos 14 tūkst.

Stipri opozicija – ne vienintelė kliūtis, su kuria teko susidurti T.W.Wilsono administracijai. Ne ką mažesnį galvos skausmą politikams sukėlė faktas, kad Jungtinės Valstijos neturėjo nei žmonių, nei technikos, galinčių dalyvauti globalaus masto konflikte. Net ir atvykę į Europą amerikiečiai ilgą laiką nedalyvavo jokiuose kovos veiksmuose.

Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos politikai siūlė integruoti JAV karius į savas armijas, tačiau ekspedicinių pajėgų vadas Johnas Josephas Pershingas (1860–1948), net ir spaudžiamas sąjungininkų, griežtai atsisakė tą padaryti.

Į pirmą didelį mūšį JAV pajėgos stojo tik 1918 m. gegužės 28 d. Teigiama, kad amerikiečiai šio karo metu nespėjo išnaudoti viso savo potencialo, tačiau būtent jų įsitraukimas radikaliai pakeitė susidariusią padėtį. Gal net labiau nei marksizmo apaštalo Vladimiro Iljičiaus (1870–1924) pradėtos komunizmo statybos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Amerika puiki šalis

Amerika puiki šalis portretas
Ir taškas.

Pilypas is kanapiu

Pilypas is kanapiu portretas
Intrigu meistrai kai kada nuveikia ir ši ta naudinga, pakanka buti kiek prakutusiu sachmatininku, du trys ejimai, vienas ju žirgu, ir bus norimas rezultatas.

Kreditine linija

Kreditine linija portretas
Kantrybes Riba yra ju dabartinis prezidenta, nes sunku suvokti, kai isvis toks veikejas siais laika is gali uzimti tokia pareigas.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Nauji prioritetai
    Nauji prioritetai

    Priešlaikiniai rinkimai Armėnijoje tapo puikia iliustracija kaip kinta ne tik laikai ir papročiai, bet ir visuomenės prioritetai. Vargu ar prieš metus kitus kas galėjo manyti, kad šioje šalyje gali būti svarbesnių klausimų ne...

  • Užprogramuotas kyšininkavimas
    Užprogramuotas kyšininkavimas

    Pas mus labai trūksta bankomatų. Lietuvos banko duomenimis, šalyje dabar veikia vos 1 046 bankomatai. Seime keletas iečių sulaužyta besikaunant, kad atsirastų bent dvigubai daugiau vietų, kur būtų galima išsigryninti savo prakaitu uždir...

  • Barokiniai celiulito akcentai
    Barokiniai celiulito akcentai

    Kad tėviškėje būtų bent truputį daugiau logikos, Seimo kepamus įstatymų projektus pirmiausia turėtų aprobuoti psichiatrų komisija. Ji galėtų užkardyti visokias durnystes dar prieš balsavimą. Panašiai, kaip per krikštyn...

    4
  • Namų darbai
    Namų darbai

    Stipriausios Lietuvos krepšinio komandos išėjo ilgų vasaros atostogų, bet darbai klubuose užvirė visu karščiu. Pirmieji vadybininkų žingsniai toli gražu neatspindi viso paveikslo, kurį matysime rudenį, bet dabar jie atrodo blank...

    1
  • Mesijas atvyks dviračiu
    Mesijas atvyks dviračiu

    Gazos Ruože vėl sproginėja bombos, o saugiuose Vakarų miestuose nenutrūkdama aidi gaili visuomenininkų rauda. Dėl Palestinos vaikų ašaras lieja kairieji, dešinieji, autoritarai, demokratai, veganai, intelektualai, progresyvieji jaunuoliai...

    5
  • Kiek dar Kaune uždarys gatvių?
    Kiek dar Kaune uždarys gatvių?

    Uždarius Kauno pilies žiedą, atrodė, kad Kauno transporto sistemą ištiks kolapsas. Tačiau lyg ir prisitaikėme prie spūsčių, susimodeliavome maršrutus, kaip jas apvažiuoti. Žinoma, padėjo ir tai, kad prasideda atostogų metas, kas tik...

    7
  • Švietimo reforma pagal Simpsonus
    Švietimo reforma pagal Simpsonus

    Pradėsiu nuo pokyčio, kurio beveik nepastebėjome ar nesureikšminome. Mūsų gyvenime pasirodė animacinis serialas "Simpsonai". Dalį vaikų laisvalaikio kasdienybės užvaldė šokiruojantys siužetai, kurių suaugusieji niekada nema...

    1
  • Dieveniškių kilpa
    Dieveniškių kilpa

    Vakar šalies abiturientai laikė valstybinį geografijos brandos egzaminą. Reikia tikėtis, kad bent jau šitie pusketvirto tūkstančio Lietuvos dvyliktokų tikrai žino, kur yra Dieveniškių kilpa, kreivė, narplė, mūkla, anka ar tiesi...

    3
  • Sensacijų laukti neverta
    Sensacijų laukti neverta

    Šiandien Ženevoje vykstantis JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas jau jo išvakarėse pavadintas istoriniu. Ne tik dėl galimybės apslopinti susikaupusį tarpusavio santykių erzelį – šia prasme abiejų šalių istorijoje b...

    2
  • Ruoškite pinigines
    Ruoškite pinigines

    Lietuviškai valdžios pasiteisinimas dėl milijardinės dujų operacijos "Independence" (angl.) skambėjo "Nepriklausomybė". Energetinė nepriklausomybė. Ir, deja, ji jau baigiasi nuo liepos 1-osios. Dujų kainas driokstelės auk&s...

    4
Daugiau straipsnių