.png)
- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vaida Milkova
Akivaizdu – kalėdinėms tradicijoms šiuolaikiniame pasaulyje iškilusi reali grėsmė. Ant plauko buvo pakibusi ilgametė Vokietijos Roto miesto vaikų tradicija Kalėdų Seneliui parašytus laiškus kabinti ant didžiosios miesto eglės. O ten net ir maži vaikai žino: žilabarzdis neatneš dovanų, jei ant voko nebus nurodytas namų adresas. Kadangi tai prieštarauja naujam Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, miesto vadovai jau ruošėsi panaikinti gražią tradiciją. Ją išgelbėjo vietinė radijo stotis, sukūrusi specialią laiško Kalėdų Seneliui formą su tėvų sutikimu naudoti vaiko duomenis.
Tačiau šis atvejis – tik gėlytės, palyginti su pernai vienoje tos pačios Vokietijos mokyklų atsižvelgiant į musulmonės moksleivės skundą kilusią iniciatyvą kalėdinę šventę nukelti po pamokų. Tuo metu viena Vokietijos evangelikų bažnyčios atstovė pasiūlė netgi įsiklausyti į mokyklų svarstymus Kalėdų šventę, atsižvelgiant į nekrikščionis mokytojus bei mokinius, pervadinti tiesiog mąsliu pasibuvimu.
O štai Švedijos liuteronų bažnyčios vyskupė Eva Brunne siūlo musulmonams įrengti maldos kampelį vienoje Stokholmo bažnyčių. Tiesa, tai nėra naujas kalėdinis pasiūlymas: nuimti kryžius ir įrengti Mekos pusėn orientuotą maldos kampelį musulmonams ji pasiūlė daugiau nei prieš metus. Esą šią uosto teritorijoje esančią bažnyčią patogu pasiekti jūrininkams, tarp jų – ir musulmonams. Taktiniu požiūriu, tai būtų apgalvotas ėjimas: galbūt ir islamo ekstremistui suvirpėtų ranka ruošiantis šaudynėms tokioje bažnyčioje. Tuo pačiu, vykstant didžiulei migracijai, būtų išspręsta visoje Europoje aktuali tuštėjančių bažnyčių problema. Ir daug naujų mečečių statyti nereikėtų.
Vis dėlto sunku įsivaizduoti ir krikščionis, atsisakančius jiems svarbaus religinio simbolio kryžiaus, ir musulmonus, plūstančius melstis į krikščioniškus maldos namus. Bet, kaip sakoma, pamąstykime išlipę iš dėžės. Kaip atrodys pasaulis, jei musulmonai sudarys besimeldžiančiųjų daugumą krikščionių bažnyčioje, o mes patys per Kūčias, Kalėdas ar Velykas melsimės nebe bažnyčioje, o mečetėje ar sinagogoje?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...