Kalbininkai: lietuvių kalbai dabar – geriausi laikai

Per pastaruosius 500 metų lietuvių kalbos padėtis niekada nebuvo tokia gera kaip dabar. Aišku, grėsmių yra, bet kada jų nebuvo? Tokios nuomonės laikosi žinomi kalbininkai Antanas ir Irena Smetonos.

Moderniu požiūriu į kalbą pasižymintys mokslininkai vis dėlto sako, kad ir „kalbinės davatkėlės“ reikalingos, nes tokie žmonės palaiko pusiausvyrą.

– Kokia atrodo lietuvių kalbos situacija žvelgiant istoriškai?

I.S: „Kitose šalyse pati bendrinė kalba pradėjo kurtis kitaip – tai buvo valdžios reikalas, palaikymas. Pas mus to nebuvo. Mūsų gramatikos dalykai pradėjo kurtis nuo Amerikos lietuvių paskelbto konkurso, mažytės gramatikėlės, paskelbtos Jono Jablonskio su Avižoniu. Tik 1922 m. valdžia pripažino. Tik tada Konstitucijoje atsirado, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba, tada J.Jablonskio gramatika Švietimo ministerijos pripažįstama privaloma, įkuriamas Vytauto Didžiojo universitetas ir tik tada galima kalbėti apie tikrąją kalbos politiką. Kol nėra visuomenės sąmoningumo, kas yra bendrinė kalba, o kas kasdienė, vyrauja modelis „patinka nepatinka“, kas reglamentuojama įstatymų ir kas ne. Čia visai kita padėtis, švietimas – dar kita padėtis. Nuolatinės reformos, metodų ieškojimas.“

A.S.: „Tu taip nesakyk, pirmoji gramatika – Danieliaus Kleino.“

I.S.: „Nesąmonė, nebuvo ten jokios bendrinės kalbos.“

A.S.: "Noriu patikslinti. Tai, ką J.Jablonskis padarė, nukeliame prieš jį kepurę, bet padarė jis tai pasilypėjęs ant pirmtakų pečių. Bendrinės kalbos pradžia yra Martyno Mažvydo „Katekizmo prasti žodžiai“. Žinoma, J.Jablonskio vaidmuo dabartinei bendrinei kalbai buvo labai svarbus. Apskritai, kalbant apie kalbą, stengiuosi pabrėžti vieną dalyką. Niekada per pastaruosius 500 metų lietuvių kalbos padėtis nebuvo tokia gera, kokia yra šiandien. Statusas yra. Ar jis kada nors buvo? Nebuvo. Visose srityse lietuvių kalba atsirado tik nuo XX a. antrojo dešimtmečio. Vertinant visas aplinkybes reikia neužmigti ant laurų. Tai nereiškia, kad lietuvių kalbai išnyko grėsmės, kurios grėsė pastaruosius 500 metų, tik jos yra visiškai kitos.

– Kokios tos grėsmės?

A.S.: „Apsidairykite – už lango XXI a. Dabar negalima kalbos nei tvarkyti, nei norminti, kaip tai darė J.Jablonskis ar kaip tai darė mūsų vyresnieji kolegos XX a. viduryje ar antroje pusėje. Dabar viskas kitaip. Pirma, kalba keičiasi ir turi keistis, nes ji gyva. Antra, ši kalba – nebe valstiečių kalba, o visų gyvenimo sričių kalba. Taigi didžiuliai pokyčiai, ir juos stabdyti ar elgtis, kaip buvo elgiamasi prieš 40–50 metų su svetimžodžiais, visiškas nesusipratimas. Kita vertus, negalima elgtis, kaip elgėsi kai kurie mūsų žmonės, pasijutę pasaulio piliečiais. Viskas, dabar anglų kalba – OK, važiuojam į Europą, taip patogiau, mus visi geriau supras. Tai yra visiška nesąmonė. Be gimtosios kalbos išsaugojimo, jos funkcionavimo, priežiūros, palaikymo visose gyvenimo srityse nieko nebus. Taigi reikia šitų kraštutinumų: kvailo davatkizmo arba tos kvailos meilės, kai esame pasiryžę apkabinti lietuvių kalbą taip, kad ji uždustų ir jos neliktų. Kitas kraštutinumas yra kosmopolitizmas. Tai yra šių laikų pavojai mūsų kalbai. Su tuo reikia kovoti, tvarkyti kalbą. O kaip tai daryti, štai didžioji kalbos tvarkytoja tegul ir papasakoja.“

I.S.: „Pirmiausia nesutinku, kad nuo viskas prasidėjo M.Mažvydo. Tada net rašybos neturėjome. Antra, XIX a. apie kalbos sistemą nebuvo nė kalbos. Jie ką darė? Rusiškus žodžius stengėsi ištaisyti, kad būtų lietuviški. Toks buvo XIX a. iki J.Jablonskio, kol jis pasakė, kad yra sistema ir netinka akinių vadinti antnosiais ar spektaklio vypsone. Viskas atsiranda 1936 m., kai buvo paskelbti norminimo principai ir kriterijai. Užtat ir sakau, kad per jauna ta mūsų kalba, jog visuomenė viską drąsiai priimtų. Mus dažnai kaltina, kad kalbos komisija susina kalbą, nes leidžia vartoti tarptautinius žodžius. Bet čia prisimenu J.Jablonskio žodžius, kad jei neturime tinkamo žodžio, kuriuo galėtume pakeisti, geriau tegu lieka tarptautinis. Kalbos norminimas – nepaprastai sunkus dalykas.“

– Kadangi jau kalbame apie kalbą, grėsmes, nukeliaukime iki kaimynų latvių. Neseniai ši tauta parodė vienybę ir savo stiprybę – referendume balsavo daugybė žmonių, kad tik rusų kalba nebūtų paskelbta antra valstybine. Kaip jūs vertinate šiuos dalykus?

A.S.: „Mano galva, čia yra vienareikšmiška Maskvos provokacija. Ir kai yra provokacija, tai ką čia vertinti. Ar tai įmanoma Lietuvoje? Siūlau visai netikėtą žvilgsnį. Koks nors rusas ar lenkas man mažiausiai baisus. Tegul jie gyvena taip, kaip nori, vardus rašo, kaip nori. Bet jeigu Lietuvos politikas, rimtas veikėjas, konservatorius, pasako, kad antroji valstybinė kalba turi būti anglų, tai kuo tai skiriasi nuo to, kad tie rusai rusų kalbą iškėlė. Ten nusikaltėliška veikla, šie žodžiai irgi yra nusikaltėliški. Kur su tokiu požiūriu nueisime, nežinau.“

I.S.: „Labai džiaugiuosi dėl latvių. Kai nuvažiuodavau aplankyti savo kolegų į Latvių kalbos komisiją, jie pasakodavo, kaip už tą latvių kalbą kovojo, išgyveno ir kaip bijojo to referendumo. Ir man labai gražu, kad jų tiek daug atėjo balsuoti. Pagaliau jie tikrai pasakė, kad jiems latvių kalbos reikia. Jų padėtis yra sudėtingesnė nei mūsų. Visąlaik jų komisijos pirmininkai, kalbos agentūros žmonės sakydavo, kad mums pavydi, nes jau esame perėję tą baisų dvikalbystės laikotarpį. O jie tebekariauja, kuri kalba turėtų būti ir kaip ji turėtų atrodyti. Jiems tikrai sunku. Dėl to ir sutartį tokią esame pasirašę, kad mėginsime ginti, jei Europoje kur tektų kalbėti, tiek lietuvių, tiek latvių kalbas – baltų kalbos vardu. Su estais kitaip. Jie už save pakariauja.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

nesutinku

nesutinku portretas
nė velnio, šitokio išsityčiojimo ir buko formalizavimo ("pakišimo po nežinia kieno sugalvotomis taisyklėmis", ypač - kirčiavimo) - dar nėra buvę...

Stasys

Stasys portretas
Kalbos kaip mokslo tirinėjamo objekto gal ir taip. Bet lietuvių tautos dar šiek tiekkalbančios ir vos nevos rašančios tikrai -ne.

tadas

tadas portretas
Aš pakankamai senas žmogus,tačiau tokio idiotizmo,kaip dabartinėje lietuvių kalboje man neteko matyti.Tokio šovinizmo ir nepagarbos kitoms kalboms nėra niekur kitur,kaip Lietuvoje.Mūsų kalbininkai tapo visiškais beraščiais,paverėsdami pusę lotyniško raidyno"lietuviškuoju". Dabar žiūrime Bė Tė Vė laidas,o aš lauki kada galėsiu pažiūrėti Lė Nė Kė. Čia tas pats, kaip su Sovietų Sąnga- pusė Liandbergiškai,pusė lietuviškai.Savo laiku viedras buvo pakeistas kibiru,tačiau niekas nesusimąstė kaip lietuviškai būtų galva ,nosis ,ranka ar stalas. Kyla didžiausi debatai dėl lenkiškų pavardžių rašymo,tačiau nikam nekyla klausimas dėl jų tarimo. Kalbininkai pamiršo,jog kalba tai yra gyvas žodis,o raštas tai tik kuo tikslesnė jo išraiška. Didžiausia klaida ,sudarat dabartini raidyną,buvo Ą Ę Y raidžių įvedimas iratsisąkymas minkštinimo ženklo. Lietuvių kalba nė kiek nenukentėjo nuo tarptautinių žodžių ar skolinių ,tačiau bandymas juos užtempti ant lietuviško kurpalio, daro mus barbarais. Sukurti lanksčią šiuolaikinę rašybą lotynų raidyno pagrindu ir atsisakyti dabartinio svetimvardžių kirčiavimo būtų kalbininkų pagrindinis darbas. Kadangi lietuvių kalba yra slavų kalbų prokalė, tai geras lituanistas turi turėti polonistikos ir rusistikos pagrindus nes ir šios kalbos yra indų-europiečių .
VISI KOMENTARAI 5

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Skirtingų interesų dermės
    Skirtingų interesų dermės

    Nors kalendorinė žiema jau įsibėgėja, Lietuvoje meškos vis dar nemiega. Bent jau ne naminės, o turinčios laisvo žvėries statusą, kurioms ne tik kalendoriai, bet ir valstybių sienos (nekalbant apie pasieniečius) nieko nereiškia. ...

  • Politikai – tik laisvalaikiu
    Politikai – tik laisvalaikiu

    Kaskart prisiekus naujos kadencijos parlamentarams, piliečius apima saldi viltis, kad naujoji valdžia visus ketverius metus bus tokio pat tyro kūdikio veido kaip kad rinkimų plakatuose ir "šitie jau tikrai žinos, ko reikia žmonėms". ...

    1
  • Parlamentarai dar nesuaugę
    Parlamentarai dar nesuaugę

    Politikai – kaip maži vaikai. Negali dirbti nuotoliniu būdu. Apskritai nesuaugę darbui Seime. Praėjusią savaitę įvyko pirmas rimtas plenarinis posėdis, politikams teko imtis vieno svarbiausių šios kadencijos darbų – išrinkti...

    1
  • Kaip išgyventi, arba Kelias į Kalėdų džiaugsmą
    Kaip išgyventi, arba Kelias į Kalėdų džiaugsmą

    Beveik kiekvieną dieną tvyro kažkas tokio beprotiškai sunkaus šioje pandeminėje aplinkoje, visose atplaukiančiose žinutėse, pokalbiuose, kažkur tarp eilučių – švino maišai, kurie prislegia sielą, bloškia į b...

  • Dar turime laiko įkurdinti sugrįžusius emigrantus
    Dar turime laiko įkurdinti sugrįžusius emigrantus

    Šalia visų viruso akivaizdžių blogybių ir dar tik užklupsiančių ilgalaikių grėsmių Lietuva šiandien turi retą progą atsukti savo laikrodį atgal ir ištaisyti klaidas, kurios padarytos tapus ES nare. Viena iš labiausiai m...

    3
  • Politinio matriarchato apyaušris
    Politinio matriarchato apyaušris

    Dar premjere netapusi I. Šimonytė jau džiūgavo, kad jos vyriausybėje keliais kartais bus daugiau moterų negu S. Skvernelio ministrų kabinete. Ir tikrai – iš 14 postų pusė turėtų atsidurti moteriškuose rankinukuose. Net į ...

    10
  • Be patirties ir praeities
    Be patirties ir praeities

    Jo Ekscelencija priiminėja pretendentus į naująjį ministrų kabinetą. Visi šalies vadovui daro gerą įspūdį. Veržlūs, mokantys užsienio kalbas ir pakalbėti. Didelė dalis nesulaukę 40-ies. Bet. Gerą įspūdį Prezidentui gadina patirties t...

    9
  • Jie nemirtingi
    Jie nemirtingi

    Jų buvo trys. Jie gyveno savo gyvenimą, aš – savo. Niekuomet nesusitikome, bet jie visada buvo šalia. Išėjus į daugiabučio kiemą ar cementinę mokyklos sporto aikštelę. Net riedant gatvele nuo kalniuko savadarbiu bolidu...

    7
  • Belaukiant laisvės vėjų mokykloje
    Belaukiant laisvės vėjų mokykloje

    Rudens atostogos. Perskaičiau Paulo Oppenheimerio knygą "Machiavelli. Gyvenimas ideologijos šešėlyje". Įveikęs 100 puslapių bėgau ieškoti Italijos XV a. pabaigos–XVI a. pradžios žemėlapio, kuriame būtų pažymėt...

  • Britanijos ginklų pirkimo vajus kelia daug neatsakytų klausimų
    Britanijos ginklų pirkimo vajus kelia daug neatsakytų klausimų

    Kam visa tai? Šis svarbus neatsakytas klausimas susijęs su Jungtinės Karalystės vyriausybės nauju entuziazmu gynybos išlaidoms, pažadėjus per ateinančius ketverius metus skirti 16,5 mlrd. svarų (18,5 mlrd. eurų) mokesčių mokėtojų pin...

    1
Daugiau straipsnių