Quantcast

Kalbą – ant rogučių ir į mišką?

Pernai iškilmingai paminėję valstybinės lietuvių kalbos statuso 100-metį, šiemet jau skelbiame pavojų: lietuvių kalba išduodama, menkinama, naikinama, valstybinės kalbos nebereikia... Tokias grėsmes kelia Seime įregistruotas Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas, kuris, jei bus palaimintas, įsigalios nuo šių metų liepos 1 d.

Lietuvių kalbos instituto darbo grupė, išanalizavusi įstatymo projektą, paskelbė kategoriškas išvadas: projektas neįtvirtina Konstitucijos 14 straipsniu įteisinto lietuvių kalbos kaip valstybinės statuso, susiaurina jos funkcijas ir aprėptį numatydamas lygiavertę dvikalbystę, negarantuoja valstybinės kalbos apsaugos, neužtikrina jos tvarumo, stiprėjimo ir plėtros, taigi neatitinka konstituciniams įstatymams numatytos paskirties.

Mes juk tokie modernūs – kur papučia, ten svyrame. Papildėme savo abėcėlę x, w ir q, dabar ir moteriškas pavardes pasirengę niveliuoti. Juk nauji vėjai!

Priėmus 1922-ųjų Konstituciją, pirmą kartą Lietuvos istorijoje gimtoji, o ne svetima kalba tapo valstybinė. Tą dieną iškėlėme kalbą iki konstitucinės vertybės statuso. Šiandieną patys ardome taip sunkiai per amžius sudėtus pamatus. Mes juk tokie modernūs – kur papučia, ten svyrame. Papildėme savo abėcėlę x, w ir q, dabar ir moteriškas pavardes pasirengę niveliuoti. Juk nauji vėjai! Nesvarbu, kad lietuvių kalba unikali moteriškų pavardžių daryba, mes juk madingi – belyčiai. Net ir žmogomis pasirengę būti – kad tik ne lietuviais. O valstybinę kalbą, kaip toje pasakoje pasenusį tėvą, ant rogučių – ir į mišką.

Latvija nei ketino, nei ketina savo piliečių ne latvių asmenvardžių rašyti jokiomis kitomis nei latvių abėcėlėje esančiomis raidėmis, latvių politikai jokiam kitos šalies vadovui nėra daliję pažadų keisti asmenvardžių rašybą. Latvijos Seimo nario priesaikoje yra žodžiai: „Prisiekiu stiprinti latvių kalbą kaip vienintelę valstybinę kalbą.“ Lietuvos Seimo nariai įsipareigoja saugoti Lietuvos Respublikos žemių vientisumą. Tik kokia kalba mes tose žemėse kalbėsime? Ką savo vaikaičiams paliksime? Ir kaip pasiaiškinsime, kad mūsų kalbą naikino, į mūsų valstybingumą kėsinosi ne okupantai – savi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

TIKRI VELNIO APSIESTĖJI?????

TIKRI VELNIO APSIESTĖJI????? portretas
Pirmas požymis ---mūsų gražios mažytės LIETUVOS gyventojus verčia degredoti narkotikų pagalba ir dar valstybinę kalbą ,,trypia"....Okupantai šito nedarė.... Savi parazitinio elgesio padarai žmogaus pavidale

skt.

skt. portretas
Teko skaityti, kad Prancūzijoje valstybinėse mokyklose mokoma tik valstybine kalba. Už Prancūzų kalbos vartojimo įstatymo pažeidimą ( nevalstybinių kalbų vartojimas oficialioje sferoje) baudžiama berods iki 500 tūkst. eurų bauda ir papildoma 20 tūkst. eurų bauda už kiekvieną įstatymo pažeidimo dieną.

Šaikos tikslas

Šaikos tikslas portretas
Vienintelis šaikos tikslas ir yra sutrypti lietuvių kalbą, tradicijas, šeimą, ištremti lietuvius iš Lietuvos, atlaisvijant ją atėjūnams į Š.Jeruzalėje.
VISI KOMENTARAI 20

Galerijos

  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    8
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
Daugiau straipsnių