Kaip mokslininkai gali padėti karo niokojamai Ukrainai

  • Teksto dydis:

Atsižvelgdamas į įtemptą geopolitinę situaciją Europoje, Kauno technologijos universitetas (KTU), kaip akademinė institucija, siekia prisidėti prie Europos Sąjungos (ES) gynybos užtikrinimo. KTU jungiasi prie ES gynyba besirūpinančių padalinių, skirtų saugumui ES užtikrinti. Mokslininkai ir moksliniai padaliniai prisidės prie grėsmių vertinimo politikos vystymo, savo žiniomis ir praktika padės identifikuoti, vertinti ir neutralizuoti hibridines ir kibernetines grėsmes.

Subūrė ekspertus

„Kibernetinio saugumo sritis ypač dinamiška. Mums, kaip valstybei, svarbu būti šios nuolatinės kaitos priešakinėse linijose, geriau suprasti esamas tendencijas ir daryti joms įtaką. Čia ypač svarbus yra universitetų, kaip tiriamųjų centrų, vaidmuo. Džiaugiuosi, kad galime įnešti savo indėlį į didesnį Lietuvos kibernetinį saugumą, ir tikiu, kad šis indėlis kiekvienais metais tik augs“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) dekanas Ainius Lašas.

KTU SHMMF jau beveik metus veikia „FrogLab“ padalinys, kuriame dirba saugumo ir gynybos politikos, kibernetinių grėsmių ir dezinformacijos sklaidos mokslininkai. Tai tarpdalykinis ir tarptautinis mokslininkų padalinys, kuris subūrė įvairių saugumo sričių ekspertus.

„Dalijamės moksline patirtimi, pavyzdžiui, konsultuojame ir atliekame mokymus kibernetinio saugumo infrastruktūros užtikrinimo, kibernetinių nusikaltimų analizės, informacinės saugos planavimo klausimais“, – teigia KTU „FrogLab“ laboratorijos tyrėja Rasa Kasperienė.

Svarbu: R.Kasperienė teigia, kad valdžios, verslo ir mokslo bendruomenės galėtų dirbti dar glaudžiau siekdamos pasirūpinti ES žmonių saugumu. (KTU nuotr.)

Privertė grįžti

„FrogLab“ ekspertai ne tik turi mokslinį išsilavinimą ir vykdo mokslinę veiklą, bet ir yra įgiję praktinių gynybos žinių – jie yra dirbę įvairiose saugumą užtikrinančiose tarnybose. Vienas iš „FrogLab“ padalinio narių, KTU SHMMF doktorantas Paulius Klikūnas yra deleguotas į ES misiją Ukrainoje ir šiuo metu yra šios misijos narys. Prasidėjus Kijevo bombardavimui P.Klikūnas grįžo į Lietuvą.

„Šiandien Europos gynybos aktualumas matomas ne tik iš ES politinės pozicijos, bet ir praktiškai. Misijos metu įsitikinome, koks svarbus visuomenės ir visų ES narių įsitraukimas stiprinant saugumą ir gynybos pozicijas. Buvimas misijoje Ukrainoje ir darbas universitete leido mokslines žinias patikrinti ir pritaikyti praktikoje. Grįžtamasis rezultatas būtinas mokslininkams ir saugumo politikos ekspertams”, – teigia P.Klikūnas.

Pasak jo, „FrogLab“ – tai pirmoji Lietuvoje laboratorija, padėsianti didinti  pajėgumus ES civilinio saugumo sektoriaus misijoms technologijų panaudojimo srityje, stiprinanti ES bendro saugumo ir gynybos politiką.

Buvimas misijoje Ukrainoje ir darbas universitete leido mokslines žinias patikrinti ir pritaikyti praktikoje.

Tikslas – stiprinti

KTU mokslininkai yra ir Europos saugumo ir gynybos koledžo nariai (ESDC). Šis ES padalinys prisideda prie ES užsienio politikos ir saugumo užtikrinimo regione ir už jo ribų. Saugumo ir gynybos koledžo tikslas – suburti geriausius Europos gynybos ir saugumo ekspertus ir dalytis gerąja praktika su ES narių gynyba ir saugumu besirūpinančiomis įstaigomis. KTU tyrėjai dalyvauja kibernetinio saugumo, technologijų ir doktorantūros mokyklos klasterių veikloje.

Į ES gynybos politiką KTU įsitraukė dar prieš prasidedant neramumams Ukrainoje. KTU „FrogLab“ laboratorijos nariai, siekdami stiprinti ES gynybines ir saugumo pozicijas, prisijungė prie kitų ES saugumu ir gynyba besirūpinančių padalinių ekspertų ruošimo programų „Centre for European perspective (EUCTG)“ ir „Common Security and defence policy (CSDP)“.

KTU „FrogLab“ laboratorijos tyrėja R.Kasperienė teigia, kad valdžios, verslo ir mokslo bendruomenės galėtų dirbti dar glaudžiau siekdamos pasirūpinti ES žmonių saugumu.

„Akademinė bendruomenė gali pasiūlyti naujausių mokslinių laimėjimų, verslas – praktinių sprendimų, kurie reikalingi sprendžiant saugumo ir gynybos užtikrinimo klausimus. KTU padalinys nori pasitelkti naujausiuosius mokslo laimėjimus ir pritaikyti juos praktikoje“, – sako R.Kasperienė.

Pasak jos, KTU mokslininkai, turėdami tam tikrų praktinių saugumo užtikrinimo įgūdžių ir mokslo laimėjimų, geba pritaikyti juos praktikoje, o turimomis žiniomis gali dalytis su visa ES saugumu besirūpinančia bendruomene.

„Universitetai ir mokslininkų komandos įvairiose srityse gali padėti Ukrainai. Pirmiausia savo žiniomis, mokslo laimėjimais, kurie ne tik užtikrintų saugumą ES, bet ir padėtų karo niokojamai Ukrainai“, – tikina R. Kasperienė.

Šiuo metu mokslininkai atlieka tyrimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti ES šalių jėgos struktūrų specialių IT žinių būklę, kad galėtų surengti kvalifikacijos kėlimo kursus.


Šiame straipsnyje: mokslasmokslininkaikaras Ukrainojepagalba Ukrainai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Rusų turistai turėtų likti namie
    Rusų turistai turėtų likti namie

    Komo ežero pakrantėje didžiausias karas Europoje per pastaruosius 75 metus atrodo labai tolimas. Nerūpestingi, kosmopolitiški ir lengvai pinigus taškantys svečiai iš Rusijos būriuojasi baruose ir paplūdimiuose. Ten esama ir ukrainie...

  • Ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos: dirba kruopščiai
    Ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos: dirba kruopščiai

    Sumaištis ir sudėtinga situacija Ukrainoje daugeliui žmonių buvo naujas žingsnis į gyvenimą ir tikslas pradėti iš naujo savo kelią. Nekalbant apie tragiškus įvykius, kurie susiję su kiekviena šeima, skaudžius išgyv...

  • Elektros kainų pikai dar gali viršyti rekordus
    Elektros kainų pikai dar gali viršyti rekordus

    Po to, kai vakar elektros energijos kaina rinkoje šoktelėjo iki neregėtų aukštumų, Seimo Demokratų frakcijos narys Lukas Savickas kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir Europos Komisiją (EK). Viešumoje pasigirdo kalbų, ...

    3
  • Atominė žodžio galia
    Atominė žodžio galia

    Didis prancūzų karvedys Napoleonas po visų savo gyvenimo pergalių ir praradimų pasauliui galiausiai paliko mažiausiai tris patentuotus dalykus – konjaką, tortą ir bepročius. Todėl specialiąją Kremliaus operaciją pavadinti "Napoleono pla...

  • Kaunietė siūlo Rusijos turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokestį
    Kaunietė siūlo Rusijos turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokestį

    Netylant kalboms, ar reikėtų Rusijos turistams riboti vizų išdavimą, kad jie laisvai negalėtų keliauti po Europą, kaunietė pasiūlė originalią idėją – iš Rusijos atvykusiems turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokest...

  • Kelionei iš imperijos Šengeno vizos nereikia
    Kelionei iš imperijos Šengeno vizos nereikia

    Galima imperijos gyventoją išplėšti iš imperijos, tačiau imperijos iš jo neišplėši. Šis fenomenas keliauja Rusijos piliečio lagamine kartu su būtiniausiais daiktais. Imperinio ego dydis gali būti atvirk&s...

  • Nekaltumo prezumpcija: ką turime žinoti kiekvienas?
    Nekaltumo prezumpcija: ką turime žinoti kiekvienas?

    Nors ir sakoma, kad šiuolaikinis žmogus puikiai išmano savo teises, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo prof. Aurelijaus Gutausko, nekaltumo prezumpcija vis dar daugeliui lieka nesuprantama. Temą „Dar nekaltas, bet ...

  • Ministerija – mini isterija
    Ministerija – mini isterija

    Kai aplanko dvi naujienos, ištinka sutrikimas, kurią pirmiau paporinti. Nuostabią ar puikią? Gerą ar dar geresnę? Blogą ar visiškai prastą? Laimingą ar pragaištingą? Bet. Kad ir kaip blogai kas prasidėtų, mieliau, kad geriau pas...

    5
  • Dievo Motinos šventė – Žolinė
    Dievo Motinos šventė – Žolinė

    Kai Lietuvos darželiai pražysta gražiausiomis gėlėmis, sodai linksta nuo vaisių gausybės, rugpjūčio 15-ąją švenčiame Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmę, Žolinę. ...

    12
  • Antoškos ir trali vali
    Antoškos ir trali vali

    Besivejantieji ilgojo Žolinės savaitgalio traukinį šaukia SOS – gal turite kokią nakvynės vietą prie jūros? „Booking“ iššluotas, o likučiai jame panašūs į kliedesius. Šį šeštadienį ...

    16
Daugiau straipsnių