- Aušra Lėka
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viso pasaulio pažangiausios valstybės diskutuoja, kaip gerinti savo vaikų ugdymą, nes visi supranta: kas bus geriausi švietimo srityje, bus geriausi ir visur kitur. Diskutuojame ir mes. Tik klausimas, apie ką.
Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vykusios diskusijos objektas buvo, ar prastėjant ugdymo rezultatams reikia sutrumpinti ir taip vienus trumpiausių Europoje mokslo metus. Tačiau karštų ginčų nekilo, nes sveikas protas neleistų pasakyti, kad juo labiau kur atsilieki, tuo mažiau reikia skirti laiko darbui.
Pagrindinis argumentas prieš ilgesnius mokslo metus, tiksliau tokius, kokie jie buvo prieš keletą metų ir kokie dar vis yra trumpesni nei nemažoje dalyje valstybių, – karštis. Tačiau tereikia, kaip ir per speigą, kad specialistai įvardytų higieninės normos kartelę, kada galima į mokyklą neiti. Be to, juk kažkaip mokosi kur kas karštesnio klimato šalių vaikai, o pasaulis seniai išrado kondicionierius.
Manipuliuoti nuomone ir emocijomis tokioje jautrioje srityje kaip švietimas Lietuvoje sekasi puikiai.
Galų gale, labiausiai mūsų mokyklose trūksta patirtinio, projektinio mokymo ne klasėse, o gamtoje, muziejuose, bibliotekose, kitose įstaigose. Ir nemažai mokyklų mokėsi jose, kol kitos įkaitusioje klasėje pasodindavo vaikus žiūrėti filmukų.
Agituojantys už trumpesnius mokslo metus užmiršta ir nuolatinius skundus, kad mokiniai perkrauti, programos neįmanomai plačios ar kad vasarą vaikų nėra kur dėti.
Diskusijoje dauguma siūlė daugiau lėšų skirti pažintinei veiklai, aprūpinti mokyklas kondicionieriais, o ne trumpiau mokytis. Tačiau šį renginį ministerija organizavo, nes Lietuvos savivaldybių asociacijos apklausoje net 81,6 proc. savivaldybių, o būtent jos yra mokyklų steigėjos, siūlė grįžti prie trumpesnių mokslo metų. Tad ką apklausė Savivaldybių asociacija, galų gale, kokiu tikslu?
Manipuliuoti nuomone ir emocijomis tokioje jautrioje srityje kaip švietimas Lietuvoje sekasi puikiai. Kur kas sunkiau – kokybišku ugdymu užtikrinti savo vaikams ir visai valstybei ateitį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina4
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...