- Aušra Lėka
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viso pasaulio pažangiausios valstybės diskutuoja, kaip gerinti savo vaikų ugdymą, nes visi supranta: kas bus geriausi švietimo srityje, bus geriausi ir visur kitur. Diskutuojame ir mes. Tik klausimas, apie ką.
Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vykusios diskusijos objektas buvo, ar prastėjant ugdymo rezultatams reikia sutrumpinti ir taip vienus trumpiausių Europoje mokslo metus. Tačiau karštų ginčų nekilo, nes sveikas protas neleistų pasakyti, kad juo labiau kur atsilieki, tuo mažiau reikia skirti laiko darbui.
Pagrindinis argumentas prieš ilgesnius mokslo metus, tiksliau tokius, kokie jie buvo prieš keletą metų ir kokie dar vis yra trumpesni nei nemažoje dalyje valstybių, – karštis. Tačiau tereikia, kaip ir per speigą, kad specialistai įvardytų higieninės normos kartelę, kada galima į mokyklą neiti. Be to, juk kažkaip mokosi kur kas karštesnio klimato šalių vaikai, o pasaulis seniai išrado kondicionierius.
Manipuliuoti nuomone ir emocijomis tokioje jautrioje srityje kaip švietimas Lietuvoje sekasi puikiai.
Galų gale, labiausiai mūsų mokyklose trūksta patirtinio, projektinio mokymo ne klasėse, o gamtoje, muziejuose, bibliotekose, kitose įstaigose. Ir nemažai mokyklų mokėsi jose, kol kitos įkaitusioje klasėje pasodindavo vaikus žiūrėti filmukų.
Agituojantys už trumpesnius mokslo metus užmiršta ir nuolatinius skundus, kad mokiniai perkrauti, programos neįmanomai plačios ar kad vasarą vaikų nėra kur dėti.
Diskusijoje dauguma siūlė daugiau lėšų skirti pažintinei veiklai, aprūpinti mokyklas kondicionieriais, o ne trumpiau mokytis. Tačiau šį renginį ministerija organizavo, nes Lietuvos savivaldybių asociacijos apklausoje net 81,6 proc. savivaldybių, o būtent jos yra mokyklų steigėjos, siūlė grįžti prie trumpesnių mokslo metų. Tad ką apklausė Savivaldybių asociacija, galų gale, kokiu tikslu?
Manipuliuoti nuomone ir emocijomis tokioje jautrioje srityje kaip švietimas Lietuvoje sekasi puikiai. Kur kas sunkiau – kokybišku ugdymu užtikrinti savo vaikams ir visai valstybei ateitį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato
Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...
-
Timūras be būrio
Potvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...
-
Atstatėme istorinį teisingumą
Man, kaip partizano ir tremtinės dukrai, itin svarbu ir labai džiugu, kad balandžio 18-ąją Seime įstatymo pakeitimu atstatytas istorinis teisingumas nuo okupacijų nukentėjusiems panašaus likimo Lietuvos gyventojams. Mano inicijuotoms Asmenų, nu...
-
Strateginė migla
Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen19
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...