Kaip išlyginti pajamų nelygybę?

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES, tačiau neretai apipinta mitais. Parinkti adekvačias priemones perteklinės pajamų nelygybės mažinimui galima tik tinkamai identifikavus jos priežastis. Priešingu atveju galime atsidurti gerais norais grįstame kelyje į pragarą – valstybėje, kurioje pajamos lygesnės, tačiau bendra gerovė žemesnė ir visi gyvena daug skurdžiau.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, pajamų skirtumas Lietuvoje tarp penktadalio didžiausias ir penktadalio mažiausias pajamas gaunančių gyventojų siekia 7,5 karto. Tai vienas iš didžiausių rodiklių ES, kurios vidurkis yra 5,2 karto. Palyginimui, Skandinavijos šalyse skirtumas tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų siekia apie 4 kartus. Tiesa, yra ir turtingų valstybių, pavyzdžiui, JAV, kur pajamų nelygybė yra gerokai didesnė nei Lietuvoje. Kokios yra pajamų nelygybės Lietuvoje priežastys ir į ką svarbu atkreipti dėmesį, siekiant parinkti efektyviausias jos mažinimo priemones?

Visų pirma, pajamų nelygybės statistiką reikėtų vertinti atsargiai, nes ją gali iškraipyti gajus Lietuvos gyventojų polinkis nedeklaruoti savo pajamų. Ir tai yra ne tik atlyginimai „vokeliuose“, kurie pastaraisiais metais praretėjo ir suplonėjo. Lietuvoje paplitusi ir legali veikla pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, leidžianti gana laisvai deklaruoti gautas pajamas.

Tai, kad lietuvių pajamos gali būti gerokai didesnės, nei skelbiama oficialiai, rodo ir vartojimo statistika. Pernai pagal faktines individualias vartojimo išlaidas (įvertinus kainų skirtumus ir tai, kiek paslaugų gyventojai iš valstybės gauna nemokamai) lietuviai pasiekė 90 proc. ES vidurkio, pralenkė visas Vidurio ir Rytų Europos šalis ir pasivijo Ispaniją.

Skeptikai kartais teigia, kad pajamų nelygybė yra natūrali ir jos dirbtinai mažinti nereikia, o dėmesį ir pastangas geriau tiesiog sutelkti į skurdžiausiai gyvenančiųjų pajamų didinimą. Vis tik pajamų nelygybė svarbi bent dėl kelių priežasčių. Pirma, ji dažnai atsiranda dėl korupcijos ar diskriminacijos, todėl nėra natūrali. Antra, itin nelygias ir apribotas galimybes turintys gyventojai savo nepasitenkinimą išreiškia balsuodami už populistines idėjas siūlančius politikus. Deja, populizmas – siūlymas sudėtingas problemas spręsti paprastomis priemonėmis – dažniausiai turi neigiamų pasekmių visai valstybei ir visuomenės gerovei, ypač ilguoju laikotarpiu.

Žalingiausia ir nemaloniausia nenatūrali pajamų nelygybė atsiranda dėl korupcijos, nepotizmo bei kitokių neskaidrių ryšių su politikais ar valstybinėmis institucijomis.

Negalima ignoruoti, kad egzistuoja natūralios ir nenatūralios pajamų nelygybės priežastys. Natūralu, kad dešimt metų universitete prasimokęs ir daug pinigų bei pastangų į išsilavinimą investavęs specialistas gaus didesnes pajamas už baigusį devynias klases ir nusprendusį, kad ne trigonometrinėse lygtyse slypi laimė. Tačiau nenatūralu, kai galimybė įgyti kokybišką išsilavinimą priklauso nuo tėvų pajamų ar gimimo vietos. Deja, moksleivių pasiekimų skirtumai tarp besimokančių pažangiausiose ir nuo didmiesčių nutolusiose provincijos mokyklose yra nedovanotinai dideli, dažnai gana anksti užkertantys kelią pastarųjų abiturientams įgyti kokybišką aukštąjį išsilavinimą.

Žalingiausia ir nemaloniausia nenatūrali pajamų nelygybė atsiranda dėl korupcijos, nepotizmo bei kitokių neskaidrių ryšių su politikais ar valstybinėmis institucijomis. Galima aptikti ir ne su korupcija susijusių pajamų nelygybės priežasčių, kurias taip pat reikėtų ravėti su dideliu entuziazmu. Moterų pajamos Lietuvoje pernai buvo 13 proc. mažesnės nei vyrų, ir šį skirtumą ne visiškai paaiškina skirtingos profesijos, išsilavinimas ar užimamos pareigos. Diskriminavimas dėl lyties, tautybės ar amžiaus yra opi problema, kurios, kaip ir kitų nenatūralios pajamų nelygybės priežasčių, turbūt nepanaikinsime nei mokesčių politika nei didesniu perskirstymu per biudžetą.

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad pastarąjį dešimtmetį pajamų nelygybė buvo mažiausia netrukus po krizės – 2011-2012 metais, kuomet nedarbo lygis buvo aukštas, o vidutinė perkamoji galia gana skurdi. Pajamų nelygybės matematika kartais yra neintuityvi ir nemaloniai nustebinanti. Jau ne kartą stebėjome situaciją, kurioje pajamų nelygybė mažėja, bet visi be išimties gyvena blogiau ir, priešingai, situaciją kai pajamų nelygybė auga, bet visų be išimties gyventojų perkamoji galia didėja.

Dar svarbiau yra tai, ko jums greičiausiai neteko girdėti – pajamų nelygybė tarp dirbančiųjų Lietuvoje pastaraisiais metais pastebimai sumažėjo. Nuo 2011 metų ketvirtadalio daugiausiai uždirbančių atlyginimai išaugo 49 proc., o ketvirtadalio mažiausiai uždirbančių atlyginimai padidėjo net 80 proc. Prie šios tendencijos prisidėjo minimalaus atlyginimo ir neapmokestinamo pajamų dydžio kėlimas bei pagerėjęs darbo rinkos funkcionavimas – didesnis darbuotojų mobilumas, kompetencijos ir derybinė galia.

Šio dešimtmečio pradžioje 35 proc. Lietuvos dirbančiųjų gavo žemas pajamas, nesiekiančias 75 proc. vidutinio šalies atlyginimo. Dabar tokių darbuotojų dalis nukrito iki 31 proc. Per tą patį laikotarpį viduriniosios klasės dalis išaugo nuo 53 proc. iki 59 proc., o gaunančių daugiau nei du vidutinius atlyginimus dalis sumažėjo nuo 13 proc. iki 11 proc. dirbančiųjų.

Tad kaip atsiranda ta statistika apie didėjančią pajamų nelygybę Lietuvoje? Nacionaliniu mastu vertinant ne tik dirbančiuosius, pajamų nelygybė padidėjo dėl to, kad atlyginimus gaunantys asmenys atitrūko nuo socialines išmokas gaunančių asmenų. Socialinės atskirties ir skurdo problemas spręsti būtina, bet neužtenka butaforinio ar abstraktaus susirūpinimo pajamų nelygybe. Daugeliui žmonių pagrindinis rūpestis yra ne nelygios, o mažos pajamos, kurias pakelti geriau ne gaunant socialines išmokas, o siūlant geresnes darbo vietas ir efektyvesnes perkvalifikavimo programas.

Galiausiai turime paklausti savęs, kokią žinutę mes siunčiame ateities kartoms kasdien kartodami, kad gyvename negerovės valstybėje, kurioje pajamų nelygybė yra nuo mūsų asmeninių pastangų nepriklausantis reiškinys? Stenkis nesistengęs, bus blogai, nebent prasisuksi naudodamasis ryšiais arba prabalsuosi už visagalius pajamų lygintojus? Taip nėra – gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, kurioje tokių didelių galimybių save realizuoti neturėjo nė viena ankstesnė karta.

Pajamų nelygybė yra įsisenėjusių problemų pasekmė, o ne problemų priežastis. Išnaikinus nenatūralias pajamų nelygybės priežastis – korupciją, nepotizmą, diskriminaciją, nevienodas galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą – sumažėtų ir perteklinė pajamų nelygybė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

minde

minde portretas
o sitas kai landzbergis iki 100m sekes kaip mes augam/

minde

minde portretas
lietuvos po 15m nebus cia gyvens kakolai ir pjausys like o kiti numirs arba isvzs produkto dgamyb nera o teknologijos musu dar nera galingos busim baltarusiu rytu europa/

Kimberly Seeger

Kimberly Seeger portretas
Mano kaiMyno motina daro $139 / h internete. Ji buvo atleista už 6 menesius, taciau praejusi menesi jos darbo užmokestis buvo 13847 JAV doleriu, o tik kelias valandas dirbo internete. naudoti šia nuoroda ,,, >>>>>>>>>>>> w­w­w.C­a­s­hClub5.Com
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ar žydelka – įžeidimas?
    Ar žydelka – įžeidimas?

    Pastarojo laiko įvykiai paviršiun iškėlė ne pačių gražiausių dalykų. Pirmiausia tai, kad, nepaisant kosmopolitiškėjančios bei lyg ir civilizuotos visuomenės, daugeliu klausimų konsensuso pasiekti vis dar nesugebame. Jei kažkas...

    68
  • Patriotizmas už pinigus
    Patriotizmas už pinigus

    Ketvirtis milijono eurų – daug tai ar mažai? Nelygu, kaip žiūrėsi. Eilinis žmogus dėl tokios sumos turi sunkiai dirbti gal dvidešimt metų. Aukštesnio lygio krepšininkui tai vieno sezono atlyginimas. Lietuvos krepšinio ...

    2
  • Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato
    Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato

    Kaip jau įprasta, vasaros pradžioje užverda viešos diskusijos apie prastėjančius abitūros egzaminų rezultatus, naikinamas studijų programas, perdėm žemai nuleidžiamą stojamųjų kartelę ir mažėjantį abiturientų, o tai reiškia ir ...

    3
  • Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?
    Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?

    Jeigu koks nors tūlas pilietis paklaustų kokio nors tūlo Lietuvos politiko apie kokios nors problemos sprendimo būdą, tai yra 99,9 proc. tikimybė, kad išgirstų du atsakymo variantus. Pirmas – reikia didinti finansavimą, antras – reik...

    3
  • Tarsi šimtas metų vienatvės
    Tarsi šimtas metų vienatvės

    Pirmasis britų bandymas įtvirtinti savo įtaką Afganistane baigėsi nesėkme (1839–1842). Po daugiau nei 30 metų Didžiosios Britanijos pajėgos grįžo, tik šįkart pasirengusios gerokai rimčiau. Iš pradžių britų valdžia siekė ...

    2
  • Mokykla – vaikams, išbandymai – tėvams
    Mokykla – vaikams, išbandymai – tėvams

    Laimei, švietimo strategams nešovė mintis, aklai bekopijuojant kitas šalis ir ilginant mokslo metus, keisti ne jų pabaigos, bet pradžios dieną. Tai, kad naują gyvenimo knygos lapą mūsų vaikai atverčia pirmąją rudens dieną, taip...

    2
  • Patikima valdžia
    Patikima valdžia

    Visuomenė visiškai sutrikusi: kodėl Ramūno Karbauskio koalicijos partneriams iš "Tvarkos ir teisingumo" nekliuvo jokios ministerijos portfelio? O štai Valdemaro Tomaševskio atstovams – net du. Bet. Jei visuomenė ...

    3
  • Apie teatrą ir asmens kontrolę
    Apie teatrą ir asmens kontrolę

    Priešistorė Neseniai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTKD) pavedė Lietuvos kultūros ministerijai (LKM) išplatinti teatrams raštą, kuriame minimas įstatymas, nurodantis "draudimą rūkyti tabako gaminius...

    4
  • 20 metų su V. Putinu
    20 metų su V. Putinu

    Prieš 20 metų grįždamas iš Vladivostoko į Maskvą išgirdau, kad Rusija turi naują ministrą pirmininką. Tuo metu apie Vladimirą Putiną žinojome nedaug. Dabar vis dar nedaug žinome. ...

    7
  • Valdžios primatų paradoksai
    Valdžios primatų paradoksai

    Kol dekoratyviniai patriotai rujojo dėl V.Landsbergio "žydelkos" ir falsifikuotos praeities, Vyriausybė nesnaudė ir tyliai subrandino automobilių mokestį. Žodžiu, kol žmonės žaidė istoriją, buvo pradėti įgyvendinti nauji piliečių mel...

    6
Daugiau straipsnių