Nerimas – normalu

Krizių įveikimo centre budinti geštalto psichoterapijos praktikė Ingrida Sviderskienė sako, kad pačias šventes galima laikyti savotiška krize.

„Jeigu esame dėmesingi savo jausmams, turbūt pastebime, kad dar gerokai prieš šventes imame jaustis kiek kitaip nei įprastai. Dažnai kyla nerimas, kuris gali būti tiek teigiamas, veikiantis kaip mūsų variklis besiruošiant šventėms, tiek neigiamas, kuris gali erzinti. Neretai susidaro įspūdis, kad turime labai daug reikalų ir apskritai visko vyksta per daug, nieko nespėjame. Jaučiame frustraciją ir nėra kaip sustoti. Be to, ir aplinka mus įtraukia į šventinį sūkurį, kurio kartais net nesinori vadinti šventiniu“, – pastebi I. Sviderskienė.

Neretai susidaro įspūdis, kad turime labai daug reikalų ir apskritai visko vyksta per daug, nieko nespėjame. Jaučiame frustraciją ir nėra kaip sustoti.

Vieniems per sunku išbūti, nes visko per daug, o kitiems, ypač vienišiems, gali kilti liūdesys, kad aplinkui tiek daug visko vyksta, bet ne su jais. „Visi atrodo tokie linksmi, džiaugiasi, tačiau, jeigu aš to džiaugsmo nejaučiu, pasidaro gerokai liūdniau nei įprastai, nes juk šventės – reikia džiaugtis, o priešingai, darosi vis sunkiau“, – sako Krizių įveikimo centro atstovė.

Ruoškitės iš anksto

Anot Krizių įveikimo centro savanorės, prieššventinį nerimą ir liūdesį sumažinti įmanoma, nors galbūt ir ne visais atvejais. Pasak jos, labai padeda ruošimasis šventėms iš anksto, išvengiant pernelyg didelio skubėjimo, neapibrėžtumo ir streso.

„Jeigu iš anksto žinome, kad per Kalėdas kažkur keliausime, su kuo būsime per šventes, kaip ir kur švęsime, mus tai gali džiuginti. Jeigu mūsų tai netenkina, turime dar laiko keisti planus, ieškoti patrauklesnio varianto. Žinoma, kartais planai gali keistis ir ne į gerą pusę, tuomet irgi gali būti sunku tai priimti. Viskas labai priklauso nuo mūsų lankstumo, požiūrio ir gebėjimo kūrybingai prisitaikyti. Patartina nepuoselėti didelių, konkrečių lūkesčių, tuomet nebus kuo nusivilti“, – sako I. Sviderskienė.

Ingrida Sviderskienė, asmeninio archyvo nuotr.

Ji pastebi, kad dažniausiai šventes švęsti norisi su artimais ir brangiais žmonėmis. „Būtent tuomet ir yra tikra šventė, kai galime vieni su kitais sau mielais apsikabinti, būti kartu, kai turime su kuo dalytis džiaugsmu. Jei nujaučiate, kad šventes teks praleisti be artimųjų, tai gali kelti didelį nerimą ir liūdesį. Be to, ypač skausmingai yra pasitinkamos pirmosios šventės po artimųjų netekčių, kai dar labai gyvi prisiminimai apie žmogų, kurio netekome“, – teigia I. Sviderskienė.

Sutirština jausmus

Pasak Krizių įveikimo centro atstovės, šventinis laikotarpis vienišiems ir krizę išgyvenantiems žmonėms gali būti labai sunkus, nes šventės labai sutirština ir taip sudėtingą emocinę būseną.

„Ištikus krizei, dėl netikėtų nemalonių, neigiamų pokyčių žmogui laikinai sutrinka psichinė pusiausvyra, jis tampa labai pažeidžiamas. Tokiam žmogui reikia papildomų resursų ir pagalbos, kad jis galėtų vėl sugrįžti į pusiausvyrą, pasiektų vidinę harmoniją. Labai svarbu, kad žmogus priimtų savo jausmus, nesigėdytų savo būsenos, suprastų, kad tai, ką jaučia, yra normalu. Ir kad iš šios būsenos, įdedant pastangų, galima išeiti“, – teigia I. Sviderskienė.

Krizių įveikimo centro atstovė sako, kad ruošiantis pasitikti šventes ir norint per jas jaustis kuo geriau, labai svarbu suprasti savo poreikį ar poreikius ir tada pagalvoti, kokiais būdais galima tuos poreikius patenkinti.

Ji pateikia pavyzdį: jeigu galime numanyti, kad dėl skaudžių krizinių įvykių gyvenime, pvz., skyrybų, artimojo netekties, šventės veikiausiai bus sunkios, verta iš anksto pagalvoti, kas galėtų palengvinti skausmą – tai padidina galimybes rasti tų resursų, kai jų labai prireiks.

Kas tai per resursai – labai individualu. I. Sviderskienė pataria ieškant atsakymų, kas kiekvienam žmogui gali padėti patenkinti savo poreikius ir norus, orientuotis ne į tikslą, o į procesą.

„Dažnai jau pats veikimas išjudina žmogų iš sąstingio ir leidžia judėti į priekį. Tačiau tam reikalinga energija ir aktyvumas, kurių ne visada sunkiais atvejais žmogus gali turėti“, – sako ji.

Kreiptis pagalbos

Krizių įveikimo centro savanorė pažymi, kad psichologinės pagalbos itin svarbu kreiptis tada, kai žmogus nebeturi jėgų būti aktyvus, kai jį apima jausmas, kad niekas nedžiugina, jis nebežino, ko imtis, kad galėtų pasijausti geriau.

„Pagalba būtina, kai apima neviltis, o liūdesys tampa nuolatiniu palydovu. Kiekvienas žmogus turi savo asmenines tolerancijos ribas, kiek jis gali ištverti kankinančią būseną, skausmą, bet tikrai nereikėtų ilgai kentėti, o kreiptis pagalbos į specialistus, kai suprantame, kad patiems susitvarkyti yra sudėtinga“, – pataria I. Sviderskienė.

Nors dažnai kartojama, kad ir vienas gali jaustis gerai, Krizių įveikimo centro atstovė primena nepamiršti, kad mes, žmonės, esame socialios būtybės, todėl mums įprastai reikalingi kiti žmonės, bendravimas. „Vienišiems žmonėms vienatvės jausmas gali būti stiprus psichologinis skausmas. Nors būna ir taip, kai vienatvės jausmas aplanko ir būnant tarp žmonių. Tokiu atveju gali būti ir sunkiau, nes šalia vienišumo gali atsirasti susvetimėjimo arba net atstūmimo jausmai ir dar daugelis kitų. Susidaro tokia nemenka neigiamų jausmų paletė. Šventės jausmus tik paaštrina, kitaip tariant, emocinė temperatūra šventiniu laikotarpiu pakyla. Tai svarbu žinoti, kaip ir tai, kad pagalba visada yra“, – teigia I. Sviderskienė.