Kaip atpažinti, kad stresas jau kelia pavojų

  • Teksto dydis:

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad net keturi iš dešimties lietuvių patiria psichologinę krizę. Vienas dalykų, galinčių privesti iki tokios krizės, – nuolat patiriamas stresas, kurį suvaldyti vienam žmogui ilgainiui tampa per sunku.

PLC „Panorama“ organizuojamo diskusijų ciklo „Ramių minčių paskaitos“ renginyje dalyvavęs psichologas Paulius Rakštikas teigia, kad stresas yra natūrali organizmo reakcija, kurią reikia priimti. Anot jo, tam tikras streso lygis net suteikia žmogui energijos, bet ilgalaikis, varginantis stresas gali kenkti gyvenimo kokybei, o ilgainiui – ir sveikatai.

Normali būsena

P.Rakštiko teigimu, stresas yra visiškai normali organizmo reakcija į tam tikrus aplinkos dirgiklius. Vis dėlto, jaučiant stresą, reikėtų įvertinti, kokią įtaką ši būsena daro bendrai gyvenimo kokybei.

„Jausti stresą – nieko blogo, bet sunerimti reikėtų jaučiant jo labai daug. Jei pastebite, kad dėl patiriamo streso pradedate koreguoti savo gyvenimo planus, tai yra signalas, jog stresas pasiekia ribą, kuriai jau reikia skirti papildomo dėmesio. Jeigu streso lygis yra žemas, jis suteikia energijos. Mes apie stresą dažniausiai kalbame nemalonių įvykių kontekste, bet stresas lygiai taip pat kyla dėl visų malonių įvykių: vestuvių, pirmo pasimatymo ir t.t. Norėti nieko nejausti atsidūrus blogose situacijose, vadinasi, nieko nejausti ir geromis akimirkomis“, – pastebėjo P.Rakštikas.

Niekas emociškai nesiruošia karui, ligoms, artimųjų mirtims ar skyryboms – tai mus tarsi užklumpa, nors yra gyvenimo dalis.

Specialistas pridūrė, kad atpažinti perteklinį stresą padeda tam tikri elgesio signalai. Pavyzdžiui, padidėjęs verksmingumas ir pykčio protrūkiai, kitų emocijų nevaldymas, dažnas savęs išsigandimas ar gailėjimasis dėl savo poelgių. Pasak psichologo, stresą sukelia daugybė priežasčių, pavyzdžiui, nepagrįsti norai ir lūkesčiai. Pastaruoju metu visuomenės streso lygį itin pakėlė karas Ukrainoje: „Niekas emociškai nesiruošia karui, ligoms, artimųjų mirtims ar skyryboms – tai mus tarsi užklumpa, nors yra gyvenimo dalis. Bet kartais reikia sau priminti, kad gyvenimas yra visoks. Mes visi norime išvengti neigiamos patirties, bet to padaryti, deja, neįmanoma, o ir nereikėtų. Patirties vengimas yra tarsi signalas, kad tai, su kuo susiduriu, viršija mano streso lygį.“

Naudingi patarimai

Norint suprasti streso priežastis, P.Rakštikas patarė identifikuoti varginančius skaudulius – paklausti savęs, kas labiausiai trukdo gyventi, ir pagal tai ieškoti konkrečių būdų problemai spręsti. „Galbūt tai darbo krūvis ar jo pobūdis, galbūt kritika ar kitų reakcija į mano elgesį. Visi stresą patiriame dėl labai skirtingų priežasčių. Pirmiausia reikia užduoti sau klausimą, ar esu patenkintas tuo, kas vyksta mano gyvenime. Jeigu atsakymas yra „taip“, bet „su žvaigždute“, reikia pasigilinti, kas tose žvaigždutėse – dažniausiai ten ir slypės atsakymai“, – tikina specialistas.

Itin pravartu sau užduoti ir kur kas gilesnių, egzistencinių klausimų, kurie tapo itin aktualūs karo akivaizdoje. Nors kasdienė veikla gali atrodyti absurdiška ir beprasmė, P.Rakštikas ragino kasdienybėje vis tiek ieškoti prasmės: „Žmogus, atsakęs į esminius klausimus sau, žymiai lengviau sprendžia reikalus, buities problemas, nes atsiremiama į savo vertybes. Žmogus, kuris geba stabiliau emociškai jaustis, dažniau turės atsakymų į daugybę gyvenimo pamatinių klausimų. Tai gali būti strategija sumažinti sau stresą kasdien.“

Padeda smalsumas

Psichologas atkreipė dėmesį į liūdną tiesą, kad dažniausiai žmogus pagalbos kreipiasi tik tuomet, kai jam labai skauda, o ilgalaikis stresas tampa trukdžiu dirbti, bendrauti, atsiranda fizinių streso požymių: dreba rankos, spaudžia krūtinę. Kūno išduodamų streso signalų psichologas pataria nemaskuoti: „Leiskite sau būti taip, kaip yra, ir nebandykite savijautos tuoj pat pakeisti. Jūsų noras, kad fizinių simptomų nebūtų, gali dar labiau juos sustiprinti. Geriau smalsiai tyrinėkite savo būseną – kaip dreba kūnas, kaip sukasi galva. Tai gali būti nenatūralu, bet ši technika padeda emocijas perkelti į šaltą protą. Ramus protas gyvena visai ne ten, kur mūsų emocinė reakcija. Tad visiškai normali praktika leisti panirti į stresą su smalsumu.“

Vis dėlto, net ir patiriant tokių sunkumų, P.Rakštikas įžvelgė juose naudos. Pasak psichologo, tai tampa puikia taktika ruošiantis ateities sunkumams. Taip galiausiai žmogus supranta, kad sunkumai ne nužudo, o sustiprina.

„Patiriamas stresas parodo, kad jums kažkas rūpi. Jei papuolęs į situaciją, kurioje tarsi turėtumėte kažką jausti, nieko nejaučiate, jau yra  signalas, kad jūsų kūnas ir protas kažko neįvertina, yra tarsi atbukęs“, – sakė psichologas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Patarimas tam ar tai ,,Aš''

Patarimas tam ar tai ,,Aš'' portretas
Matosi,kad pačiam ar pačiai reikia susirūpinti dėl padidėjusio streso.Jeigu būtų kitaip,suprastum,kad laikraščių skaityti niekas neverčia.Nepatinka,kas juose rašoma-neskaityk.Ir nestresuosi, nes nereikės ant kažko pykti.

Psichiniai ligoniai

Psichiniai ligoniai portretas
Turi nuolat laukti paumėjimo....

nekas

nekas portretas
PUTINAS YRA LIGOTAS ISGAMA
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Klastotės ne puošia, o juokina
    Klastotės ne puošia, o juokina

    Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie mados namų „Michael Kors“ rankinės, įvertintos 950 eurų, vagystę iš vieno Kauno restoranų, ne vienas asmuo, mėgstantis vardinius ženklus, susirūpino savo daiktų saugumu. Tiesa, mėgti ...

    2
  • Pedagoginės anomalijos
    Pedagoginės anomalijos

    Šįkart kalba ne apie mokyklas paskutinio skambučio proga. Kadangi daugybė gyvenimo sričių podraug tiesiogiai tarpusavyje susiję, tad vienų noras auklėti kitus yra plačiai pasklidęs visur – pradedant vaikų darželiu ir baigiant tarptauti...

  • Svarbiausios „Kronikos“ pamokos
    Svarbiausios „Kronikos“ pamokos

    Minint „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 50-ąsias metines, LR Seime vyks konferencija „50 metų po „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“. Konferencijos globėjas J.E. kardino...

  • Kai žudikas dar ir auka
    Kai žudikas dar ir auka

    Karo Ukrainoje istorijoje radosi naujas skyrius. Pirmadienį nuosprendį išgirdo pirmasis okupantas. Šūviai, kuriuos dar „karinės operacijos“ pradžioje seržantas Vadimas Šišimarinas paleido, paties žodžiais, spaud...

  • E. Lucasas: V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo
    E. Lucasas: V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

    Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių veikėjų indėlis buvo grindžiamas įsitikinimu, kad simboliniai priešakiniai daliniai apsaugotų jas nuo Rusijos agresijos. Jeigu t...

  • Išvirkščio konteksto spazmai
    Išvirkščio konteksto spazmai

    Jei iki šiol informacinį karą su Rusija lyg ir laimėdavome, tai ta kova dabar pas mus tapo panaši į žvairą žvilgsnį. Štai visą praėjusią savaitę žiniasklaida tiražavo: "Azovstal" kariai evakuojami, ir tai esą Ukrai...

    24
  • Boksas grįžta
    Boksas grįžta

    Lietuviai – augaloti vyrai. Turbūt aukštesni nei vidutinis europietis. Spėčiau, kad ir fiziškai tvirtesni, nors išvesti bendrą tautos fizinio parengtumo vidurkį, ko gero, sudėtinga. Tačiau apie šį aspektą bent i&scaro...

    1
  • Mandžiūrijos kandidatas
    Mandžiūrijos kandidatas

    Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei) atstovai nebuvo vieninteliai šiuolaikinių Kremliaus balalaikininkų ir Vovočkos (1952) dresuotų šuniukų protėviai, kuriems teisingumo instan...

  • Lyderis gali viską
    Lyderis gali viską

    Praėjus pustrečių metų nuo pasaulinės pandemijos pradžios, pačioje geriausioje planetos valstybėje, šįkart, cha, kalba ne apie Rusiją, bet apie Mažojo Kimo tėvoniją, prieš savaitę buvo užfiksuotas pirmasis COVID-19 atvejis. ...

    8
  • Rykštė taršos bylose
    Rykštė taršos bylose

    „Bandymų ir klaidų metodas“ – taip būtų galima apibūdinti Lietuvoje pastaruoju metu besiformuojančią teisinę praktiką aplinkos taršos bylose. Čia nelygioje kovoje prieš Europos Sąjungos teisinę praktiką ir toliau kr...

Daugiau straipsnių