Kaip ant žemės, taip ir danguje: keliai, sankryžos ir spūstys

  • Teksto dydis:

Nors oro erdvė atrodo beribė, eismas joje labai panašus į automobilių – kaip ant žemės, taip ir danguje egzistuoja keliai, sankryžos ir spūstys. Nusileidimai ir pakilimai, praskrendamos valstybių teritorijos, oro kelių susikirtimai – visa tai reikalauja preciziško planavimo ir situacijos valdymo tam, kad ore vykstantis eismas būtų kuo sklandesnis. Lietuvoje oro erdvės sauga ir efektyvumu rūpinasi oro navigacijos paslaugų teikėja VĮ "Oro navigacija".

48 maršrutai

"Oro erdvė didžiulė ir maršrutų yra pribraižyta labai daug – vien Lietuvoje jų yra 48, todėl skrendant spūstys yra mažai tikėtinos. Tačiau orlaiviai iš įvairių pusių atskrenda prie konkretaus oro uosto ir visi turi nusileisti ant vienos ar kelių juostų. Tai natūraliai, jeigu didžiulis judėjimas, kaip ir gatvių sankryžose, kur iš plačių kelių suvažiuoja daug automobilių, taip ir ore susidaro kamštis", – teigia VĮ "Oro navigacija" Operacinės veiklos departamento vadovo pavaduotojas Nerijus Maleckas.

Pasak eksperto, kiekvienos šalies oro erdvė turi savo tūrį, į kurį gali sutalpinti tam tikrą skaičių lėktuvų. Tas pats galioja ir oro uostams – jie gali aptarnauti ribotą skaičių orlaivių per tam tikrą laiką. Oro eismas yra griežtai prižiūrimas, todėl gali tekti pakyboti ore, kol bus leista nutūpti.

"Kiekvienoje oro erdvėje vienu metu gali būti tik tam tikras, ribotas skaičius orlaivių, priklausomai nuo to, ar lėktuvai skrenda tik tranzitu, t.y. skrenda viename aukštyje, ar jie aukštėja ir žemėja. Viršyti suplanuoto orlaivių skaičiaus negalima dėl skrydžių saugos, todėl skrydžių vadovai ir oro eismo srautų planuotojai reguliuoja orlaivių patekimą į oro erdves", – komentuoja Nerijus Maleckas.

Oro eisme taip pat labai svarbus kilimo-tūpimo juostos pralaidumas. Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose yra viena juosta kilti ir nusileisti, todėl yra apskaičiuota, koks yra maksimalus galimas pralaidumas per valandą. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uoste per valandą galima aptarnauti 16 atvykstančių ir išvykstančių orlaivių.

Jeigu didžiulis judėjimas, kaip ir gatvių sankryžose, kur iš plačių kelių suvažiuoja daug automobilių, taip ir ore susidaro spūstys.

Aptarnaujamų lėktuvų skaičius per valandą gali sumažėti dėl įvairių priežasčių: pavyzdžiui, oro uoste gali neužtekti aptarnavimo technikos ar personalo, jame gali vykti statybos ar remonto darbai, kurie žymiai apriboja orlaivių judėjimą perone ar manevravimo lauke. Tokiu atveju įvedami papildomi reguliavimai.

Laisvai pasirenkami

"2016 m. virš Lietuvos buvo įvesta laisvų oro maršrutų erdvė aukštyje nuo 3 km, kuri reiškia, kad aviakompanijos gali planuoti skrydžius tiek maršrutais, tiek laisvai pasirenkamų maršrutų oro erdvėje. Jos pasirenka įskridimo ir išskridimo taškus, kurie šalies teritorijoje yra nustatyti ir paskelbti, o judėjimas vidaus teritorijoje nebūtinai atitinka nustatytą oro kelią. Ši koncepcija taikoma jau ketverius metus ir aiškiai matome tendenciją, kad daugelis kompanijų savo skrydžius planuoja laisvai. Pagal gerąją kitų šalių praktiką, ateityje Lietuvoje irgi planuojame atsisakyti oro kelių", – pastebi specialistas.

Esant išskirtinėms situacijoms, yra numatomi ribojimai įskristi į tam tikras oro erdves, kai jose yra vykdoma karinė arba kita svarbi veikla. Apie šiuos maršrutus "Oro navigacija" iš anksto informuoja aviakompanijas, kad nebūtų planuojama skristi į uždarytas oro erdves.

"Oro eismo valdymas priklauso ne tik nuo maršrutų, bet ir nuo to, kaip aukštai lėktuvas skrenda, todėl oro erdvė yra suskirstyta į sektorius: viršutinį ir žemutinį. Viršutinis sektorius yra aukščiau nei 6 km, jame didžioji dalis orlaivių skrenda tik tranzitu. Šiame sektoriuje lėktuvų galima aptarnauti daugiau, prižiūrint, kad jie išlaikytų saugų atstumą ir saugiai prasilenktų. Žemesniame sektoriuje orlaiviai turi pakilti į savo skrydžių aukštį iš aerodromo arba turi pradėti leistis, todėl operacijos tampa kompleksiškesnės ir iš karto mažėja aptarnaujamų orlaivių skaičius per valandą, palyginti su viršutiniu sektoriumi", – teigia N.Maleckas.

Viena pagrindinių skrydžių vadovų užduočių – skrydžių sauga oro erdvės sankryžose. Tam yra nustatyti saugūs atstumai, kurie suteikia pakankamai laiko reaguoti į problemas: viršutiniame sektoriuje jie siekia 5 jūrmyles (8 km), o žemutiniame – 3 jūrmyles (5 km). Šie atstumai kiekvienoje šalyje nustatomi pagal kelis kriterijus: atsižvelgiama į oro erdvę – viršutinę arba žemutinę, į antžeminę įrangą bei radiolokacinę įrangą, kurią turi oro eismo paslaugų teikėjas. Kuo geresnė įranga ir tikslesni duomenys, nustatytos skrydžių valdymo procedūros bei tinkamai parengtas personalas, tuo efektyviau galima valdyti oro eismą ir aptarnauti daugiau orlaivių per tą patį laiką.

Lietuvai nebūdingi

Ekspertas pažymi, kad oro spūstys Lietuvoje kol kas nėra problema: "Situacijų, kai vėlavimai vyksta dėl skrydžių vadovų darbo nesklandumų, Lietuvoje nekyla – sugebame aptarnauti orlaivius ir išleisti juos nelaikant laukimo zonose ar ant žemės. Mes nestovime vietoje ir taikomės prie naujovių, todėl drąsiai galime lygiuotis į geriausius oro eismo paslaugų teikėjus. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vėluojama dažniausiai, kai, pavyzdžiui, vėluoja keleiviai ar nespėjama paruošti orlaivio skrydžiui, taip pat ir dėl sudėtingų meteorologinių sąlygų."

Šiuo metu, esant pandemijai, oro spūstys išnyko visame pasaulyje, lėktuvų sumažėjo, nepasiekiamas maksimalus pralaidumo skaičius. Nepaisant to, visoje Europoje yra generuojamas lėktuvų sulaikymas iki 2 min., kurį greičiausiai lemia personalo trūkumas, nes COVID-19 laikotarpiu oro uostai ir oro eismo paslaugų teikėjai turėjo imtis tam tikrų papildomų priemonių, mažinti darbuotojų skaičių ir perorganizuoti darbą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Jie nemirtingi
    Jie nemirtingi

    Jų buvo trys. Jie gyveno savo gyvenimą, aš – savo. Niekuomet nesusitikome, bet jie visada buvo šalia. Išėjus į daugiabučio kiemą ar cementinę mokyklos sporto aikštelę. Net riedant gatvele nuo kalniuko savadarbiu bolidu...

  • Britanijos ginklų pirkimo vajus kelia daug neatsakytų klausimų
    Britanijos ginklų pirkimo vajus kelia daug neatsakytų klausimų

    Kam visa tai? Šis svarbus neatsakytas klausimas susijęs su Jungtinės Karalystės vyriausybės nauju entuziazmu gynybos išlaidoms, pažadėjus per ateinančius ketverius metus skirti 16,5 mlrd. svarų (18,5 mlrd. eurų) mokesčių mokėtojų pin...

  • Mažojo Budos pabudimas
    Mažojo Budos pabudimas

    Nei santuoka, nei vaiko gimimas neramių klausimų kankinamai Siddharthos sielai ramybės neatnešė. Vieną naktį nieko nesakęs jaunasis filosofas išėjo iš namų, ir nei žmona, nei tėvai daugiau jo niekada nebematė. Daugelį dienų j...

  • Permainų vėjai – neišvengiami
    Permainų vėjai – neišvengiami

    Nuslydusiam nuo politinės arenos JAV prezidentui D.Trumpui kalbėti apie rinkimų rezultatus vis dar sunku, netgi visai nepakeliama. ...

    2
  • Kultūrinė revoliucija
    Kultūrinė revoliucija

    Sugrįždami į valdžią konservatoriai žadėjo išmokyti mus naujos politinės kultūros, tačiau kažin, ar tikėjosi, kad daug anksčiau patiems teks laikyti išgyvenimo egzaminus. Pradedant dvikova su COVID-19, lietuviškuoju D.Trumpu p...

    2
  • Kokia laukia nekilnojamojo turto rinkos ateitis?
    Kokia laukia nekilnojamojo turto rinkos ateitis?

    Jau daugiau nei šimtmetį nekilnojamasis turtas išlieka didžiausia pasaulyje turto klase. Paradoksalu, kad, nepaisant technologinės pažangos, vartotojams investuoti į nekilnojamąjį turtą dėl mažo supratimo ir menko pasitikėjimo š...

  • Neišeisime kitokie
    Neišeisime kitokie

    Kiekvienas pašnekesys šiais laikais baigiasi pasakymu, kad iš COVID-19 išeisime kitokie. Bet. Mes kitokie neišeisime. Ne šiaip sakoma, kad lietuviui daugiausia džiaugsmo suteikia liepsnojantis kaimyno tvartas. I&scaro...

  • Šalis, kuri nemaitina savos kariuomenės, maitina svetimą
    Šalis, kuri nemaitina savos kariuomenės, maitina svetimą

    Šiandien švenčiame Lietuvos kariuomenės dieną. Lapkričio viduryje Lietuva su JAV pasirašė sutartį dėl keturių sraigtasparnių Sikorsky UH-60M "Black Hawk" įsigijimo, kurie pakeis iki šiol Lietuvos kariuomenėje na...

    8
  • Stabdykite laidotuvių procesiją
    Stabdykite laidotuvių procesiją

    Į paskutinę kovą pakilę kosmoso ir gyvosios gamtos atstovai nustatė: lietuviams iškilo mirtina grėsmė, nes jokio COVID-19 nėra, pandemija surežisuota, skiepai nereikalingi. Dar kad 5G ryšys naikina gyvastį, kad ant galvų iš lėk...

    16
  • Ar COVID-19 kenkia aplinkai?
    Ar COVID-19 kenkia aplinkai?

    Pavasarį labai džiaugėmės, kad COVID-19 pandemija atnešė naudos aplinkai – gamta atsigauna, oras ir vanduo švaresnis, automobilių ir lėktuvų sukeliamo triukšmo mažiau. Tačiau realybėje tai gali būti tyla prieš audr...

Daugiau straipsnių