Kai pasaulis sutelpa saujoje

Kiekvienas žmogus turi tai, ko negalima apibūdinti tik kaip anatominės struktūros. Žmogaus jausmai, emocijos, išgyvenimai, pyktis, empatija, galų gale buvimas tokiu, koks esi, su visais privalumais ir trūkumais dažniausiai ir apibrėžia kas ir koks yra žmogus. O kad jau žmogus yra socialinė būtybė, pavieniai individai išskirtiniais arba, kitaip tariant, anomaliniais atvejais gyvena po vieną, bet paprastai yra linkę burtis į grupes, kurti ekonominius ir socialinius ryšius. 

Taigi, mes visi vienaip ar kitaip esame susiję, tačiau ne išoriniais, o daugiau vidiniais saitais, kurie peržengia anatominės struktūros ribas. Mes turime vidinį pasaulį, apie kurio būtį svarstoma turbūt tiek pat amžių, kiek žmogus iš esmės yra tapęs mąstančia būtybe.

Mūsų praeitis leidžia kurti kelius į ateitį ir dažnai suteikia stiprybės išgyventi dabartį.

Kai tokios apie savo egzistencijos prasmę mąstančios būtybės susiburia, randasi gyvenvietės, kaimai ir miestai. Ten paprastai vienaip ar kitaip verda gyvenimas, veikia galios ir valdymo struktūros, represija bei palaikymas su visais žmogiškaisiais trūkumais ir privalumais. Ten gimsta viltis, tikėjimas ir kultūra. Jose susikuria mūsų praeities ir kasdienybės mitai, mūsų istorijos, legendos, formuojasi ateitis. Vienose vietose gyvenimas yra pasyvesnis, o kitos, it tos tektoninės plokštės, nuolat kirbinamos ir judinamos kultūrinių ir dvasinių susidūrimų, dalyvauja žmonijos (su)kūrimo mito epicentre.

Lietuvoje viena tokių vietų, kuri, rodos, tyliai glaudžiasi rajone, tačiau iš tikrųjų aktyviai dalyvauja savikūros procese, yra stebuklo ir architektūros objektais papuošta Šiluva. Tai vieta, kuri, nepaisant savo mažumo, reprezentuoja ir kuria rajono, o taip pat ir šalies vaizdinį. Nepaisant skirtingų įsitikinimų, dvasinės vidinės žmogaus paieškos yra būdingos absoliučiai daugumai, o Šiluva yra ta vieta, kurioje šios paieškos pasiekia apogėjų ir paprastai būna vainikuojamos atsakymų.

Gal todėl mažame miestelyje išdidžiai stovi vėlyvojo baroko bažnyčia, iš kurios atsiveria vaizdas į Antano Vivulskio vieną iš vos kelių išlikusių kūrinių – Apreiškimo koplyčią. Ne, tai ne liaudies meno nudailinti kūriniai ir net ne dievdirbystės meistrų paženklintos koplytėlės. Tai aukščiausio meninio lygio kultūriniai ir kūrybiniai artefaktai, kurie suponuoja, kad čia – ne standartinis bažnytkaimis, kad įžengiama į Šventovę.

Tikėtina, kad vietas, kurios susaistytos ne fiziniais, bet dvasiniais reikšmių artefaktais, ypač gerai jaučia kuriantys žmonės.

Sigitas Geda viename iš savo eilėraščių "Kas kur yra" rašė: "Ten, kur šilas – Šiluva." Ir taip, šie žodžiai pasako kur kas daugiau nei tik vietovės apibūdinimą. Ten, kur vietą gaubia medžiai, ten, kur visas gyvenimas, rodos, tampa kontempliatyvus, nes ten, kur miškas – ten ir gyvybė. Natūrali sinergija tarp gamtos, žmogaus ir kultūros vis dar aktyviai cirkuliuoja nuo Kauno tenukeliavus vos 100 km.

Arti: sinergija tarp gamtos, žmogaus ir kultūros vis dar aktyviai cirkuliuoja nuo Kauno tenukeliavus vos 100 km.

Tikėtina, kad vietas, kurios susaistytos ne fiziniais, bet dvasiniais reikšmių artefaktais, ypač gerai jaučia kuriantys žmonės. Gal todėl ir kilęs nuo Šiluvos krašto režisierius Eimuntas Nekrošius prieš ketverius metus pasiryžo ir atgabeno savo kūrinius į Šiluvą. Jau keleri metai liepos vakaras yra ne tiesiog eilinis vakaras, bet didmeistrio, kurio kūriniai puošė didžiausias pasaulio scenas, vakaras. Tūkstantinė minia susirenka tam, kad baroko ir dvasinio miestelio krūvio fone patirtų teatrą. Gi teatras pluša tam, kad adaptuotų ir paruoštų kūrinį nepaprastai vietos scenai po atviru dangumi. Panašu, kad E.Nekrošius pajautė vietos dvasią ir ja tikėjo bei skleidė jau tada, kai, rodėsi, mažai kas beminėjo Šiluvą kitame kontekste, išskyrus kartą metuose Didžiųjų atlaidų metu.

Vilties troškimas nėra iliuzija, o jausmingumas nėra tik silpnųjų privilegija.

Intuityviai ar ne, tačiau teatrinės pėdos tapo kultūriniu keliu, kuriuo pasiryžta eiti šis kraštas. Keliu, kuriame primenama, kad prasmė ne visada (o dažniausiai niekada) yra nudailinta, didinga, mojuojanti nosinaite iš dramblio kaulo bokšto. Kad tektoninės kultūrinės mūsų tautos ir pasaulio plokštės gali susidurti bei sukelti žemės drebėjimus ir tiesti naujus kelius į supratimą ten, kur visas neišmatuojamas pasaulis ima ir sutelpa saujoje.

Turbūt todėl Šiluva šiais karantino pažymėtais, baime paaštrintais metais tampa vieta, kurioje primiršę prisimena, kad gali rasti viltį. Todėl čia imama ir nepopuliariai prabylama ne apie vartojimą, IT technologijas, ekonomiką, verslą, valiutą, savirealizaciją ar XVII a. parafraze "po manęs nors ir tvanas", bet garsiai pareiškiama, kad buvusieji prieš mus paliko pėdas tam, kad mes tiestume kelius. Mūsų praeitis leidžia kurti kelius į ateitį ir dažnai suteikia stiprybės išgyventi dabartį. Vilties troškimas nėra iliuzija, o jausmingumas nėra tik silpnųjų privilegija. Taip vietos dvasia dar kartą sukūrė pretekstą mažame miestelyje skleistis aukšto lygio profesionaliajai kultūrai.

Panašiai, kaip kad žmogaus nenusakome tik vardindami jo fiziologines savybes, taip ir miesto neapibūdina tik sausa statistika – gimė, mirė, gyvena, prieaugis... Miesto dvasia plevena kažkur tarp mūsų, leisdama jį patirti per kultūrinius artefaktus, prisidedant prie šios dvasios kūrimo. Šiluva buvo perversmo, pokyčio ir rezistencijos vieta. Šiandien, kai mūsų kova tapo panaši į filmo scenarijų, kai gerbūviui grėsmę kelia pandemija, o mes jaučiamės pasimetę ieškojimuose, vėl tektoninis susidūrimas tarp vidinio ir išorinio pasaulio, tylioje ir ramioje kelių šimtų gyventojų vietovėje mums primena: į vienas kitą galime prabilti kultūros kalba; vienas kitam esame svarbūs, ir visos prieš mus buvusiųjų pėdos yra įsispaudusios ateities keliuose bei niekada nenustos būti matomos.

Tavo kelias ėjo per jūrą, tavo takas – per galingus vandenis, bet pėdos tavo buvo matomos.

Literatūros didmeistris Fiodoras Dostojevskis knygoje "Jaunuolis" teigia, kad net jei nustosime egzistuoti ir visi mus pamirštų, niekada nemirtų meilė: "Ar tu žinai, kokia yra žmogaus atminimo riba šioje žemėje? Žmogaus atminimo riba nustatyta tik 100 metų. 100 metų po mirties jį dar gali atminti jo vaikai arba vaikaičiai, dar matę jo veidą, o paskui, nors dar ir gali kas atminti, bet tiktai žodžiais, mintimis, nes nebebus visų tų, kurie yra matę jo gyvą veidą. Ir apžels jo kapelis žolele, sueižės ant jo baltas akmenėlis, ir užmirš jį visi žmonės ir net jo paties palikuonys, užmirš paskui net patį jo vardą, nes tik nedaugelis pasilieka žmonių atmintyje – na ir tegu! Tegu užmiršta, mylimieji, o aš jus ir iš kapelio myliu. <...> Vis tiek ir po mirties meilė gyvena!.."

Na, o Šiluvoje besiskleidžianti teatro bienalė (liepos 11–gruodžio 11 d.) savo pamatus atremia į 77-osios psalmės citatą, tikint, kad mes visi ir kiekvienas atskirai esame svarbūs savo bendrystėje.

"Tavo kelias ėjo per jūrą, tavo takas – per galingus vandenis, bet pėdos tavo buvo matomos."


Šiluvos teatro bienalė

Rugpjūtis

1 d. 16 val. iki rugsėjo 30 d. – Dmitrijaus Matvejevo paroda "Nekrošiaus teatras: abipus uždangos". Šiluvos piligrimų informacijos centre.

7 d. 16 val. – Šokio teatras "Aura" šokio spektaklis "Norėčiau būti paparčio žiedu". Choreografė Bea Debrabant. Šiluvoje.

Rugsėjis

5 d. 18 val. ir 6 d. 17 val. – Šeiko šokio teatras. Garso, šviesų, judesio aplinkos laboratorija ir spektaklis "Kontaktas". Choreografė ir režisierė Agnija Šėiko. Žaiginyje.

6 d. 20 val. – Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis "Vėjas gluosniuose". Režisierius Gytis Padegimas. Mergelės Marijos gimimo bazilikoje Šiluvoje.

19 d. 16 val. "Big Wolf Company" (Estija) "Trys seserys". Maironio parkas Raseiniuose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Į žalią ateitį – be apatinių
    Į žalią ateitį – be apatinių

    Kol feisbuko fauna žvygavo dėl Stambulo konvencijos ir ginčijosi, ar „piderasus“ galima vadinti iškrypėliais, naujoji valdžia baigė nupinti antros naktinės reformos kilpą. Valdančiųjų planuose – ne tik labiau smaugianti būs...

    4
  • Apie demokratiją ir Seimą
    Apie demokratiją ir Seimą

    Apie demokratiją jau pradėta kalbėti dar 1 300 m. prieš Kristų, ir ne tik kalbėti. Graikijoje vyko įnirtingos kovos tarp diduomenės, turtingųjų ir paprastų gyventojų, dėl to vėliau visiems piliečiams vyrams buvo suteikta teisė dalyvauti v...

    5
  • Upeivių rūpesčiai ir sentimentai
    Upeivių rūpesčiai ir sentimentai

    Žiemos sezonas upeiviams nuo seno buvo laukiamų atostogų metas ir kartu pasiruošimo naujam laivybos sezonui laikas. Vyresnieji skaitytojai turbūt dar pamena laikus, kai Nemuno saloje ant kranto tarsi parodoje buvo išrikiuojami baidokai, kelei...

    2
  • Svieto lyginimas
    Svieto lyginimas

    Mokesčių reformos galima tikėtis tik 2023-iaisiais. Tuo metu šios Seimo valdančiosios daugumos kadencija bus persiritusi į antrąją pusę. Sunku patikėti, kad tiek nedaug laiko iki rinkimų belikus jie ryžtųsi rizikuoti savo ateitimi. Juo labia...

  • Sezonas be intrigos?
    Sezonas be intrigos?

    Jei pandemija vėl neiškrės pokštų, kuriuos pateikė prieš LFF Supertaurės varžybas, šįvakar "Kauno Žalgirio" ir Gargždų "Bangos" akistata prasidės Lietuvos futbolo A lygos čempionatas. Prie jo starto l...

    2
  • Žiema, sniegas, kelininkai ir politika
    Žiema, sniegas, kelininkai ir politika

    Prieš metus Klaipėdoje viskas buvo gerai. Nes nebuvo žiemos. Šiemet žiema priminė apie save ir pasipylė pasipiktinimo šūksniai žiniasklaidoje, feisbuke, politikų debatuose: miestas nevalytas, šaligatviai – kaip čiuo...

    5
  • Trapi virtualiojo turinio nepriklausomybė
    Trapi virtualiojo turinio nepriklausomybė

    Gana ilgą laiką mintyse periodiškai grįžtu prie kultūros paveldo ir didžiųjų technologinių korporacijų santykio temos. Pasvarstymai apie tai dažnai ir neperžengdavo asmeninių pamąstymų rėmų arba apsiribodavo fragmentiškais pokalb...

    1
  • Dangus virš Korėjos
    Dangus virš Korėjos

    Naujos birželio paros rytas dar nebuvo išaušęs, tačiau pačios imliausios planetos sielos jautė, kad ši 1950-ųjų vasaros diena Korėjos pusiasalyje bus giedra, sausa, karšta ir ypač tvanki. Nors vasaros saulėgrįžos minėji...

    1
  • Ekspertų perteklius
    Ekspertų perteklius

    Artėjant pirmojo karantino metinėms, smarkiai paūmėjo visuotinis tėvynainių pamišimas, kuris pernai dar nebuvo toks ryškus. ...

    4
  • Laisvė ir kalavijas
    Laisvė ir kalavijas

    Viena sąlygų, leidžiančių įsigalėti radikaliems politiniams režimams ar pavieniams radikalams, – žodžio laisvės apribojimai. Negalėdami laisvai pareikšti savo nuomonės, imdami manyti, kad nėra pageidaujami viešosiose diskusijo...

    4
Daugiau straipsnių