Quantcast

Kai Gavrila miške kerta bambukus

Mūsų valdantieji padarė vieną gerą darbą, kurio dešimtmečiais Seimas bijojo it celofaninis žinduolis skiepavietės. Pagaliau triumfuoja blaivus protas – asmens dokumentuose bus galima rašyti "w", "q", "x". Baigėsi tas dekoratyviniu patriotizmu paramstytas lingvistinis genocidas, sykiu ir biurokratinės patyčios iš užsieniečių. Kaip negali būti tautinės algebros, taip negali būti ir iškraipytos žmogaus pavardės.

Parlamentas šįsyk nepadarė gėdos. Tačiau to nepasakysi apie kitus politinės ekosistemos gyventojus – vadinamuosius kalbos sergėtojus, kuriuos to sprendimo išvakarėse apėmė isterija.

Sąjūdžio vardu dažnai besireiškiantis L.Kerosierius sausio 7-ąją išplatino laišką, kuris vadinasi "Būkit prakeikti!" Prakeikimai čia tradiciškai adresuojami A.Kubiliui ir visiems, siekiantiems įteisinti "lenkiškas raides". Sausio 16 d. išsiuntinėta dar viena emocijų porcija "Ar konservatoriai parduos rytų Lietuvą pilsudskininkams?", adresuota ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos bei Vokietijos prezidentams.

Na, pradėti rimtą kalbą apie šį sopulį, matyt, derėtų nuo to, kad tos trys raidės – ne lenkiškos, o lotyniškos. O pačią lietuvių kalbą pirmiausia naikina ne kas nors kitas, o komunalinės inteligentijos atstovai, viešai ją darkydami ir keverzodami nesąmones su klaikiomis rašybos ir skyrybos klaidomis.

Lietuvių kalbą pirmiausia naikina ne kas nors kitas, o komunalinės inteligentijos atstovai, viešai ją darkydami ir keverzodami nesąmones su klaikiomis rašybos ir skyrybos klaidomis.

Ir pačiam L.Kerosieriui reikėtų išmokti taisyklingai parašyti prieveiksmį "seniai", taip pat nekenktų išsitaisyti atomines skyrybos klaidas. Ypač pretenduojant į viešumą. Juk nesiveržiame į svečius be kelnių ir dar suplyšusiais išeiginiais "triusikais"? Šitaip pasipuošęs gi rizikuotum nuosavu galvos protezu.

Apskritai ši situacija primena vieną veikėją, savo gyvenimą skyrusį kovai prieš "batoną", nes tautiškiau esą yra "bulka". Procesai viršugalvyje kartais išties įgyja spalvingų pavidalų.

P.S. Sujudo dar ir pertekliniai visuomenininkai. Šitie sumanė išleisti net knygą apie lietuvių kalbos išdavikus. Kodėl tik knygą? Reikėtų trilogijos, aštuonių tomų. Liapis Trubeckojus ne tiek privarė: "Gavrila šiol kudriavym lesom, bambuk Gavrila porubal."



NAUJAUSI KOMENTARAI

edma

edma portretas
Vo čia tai teisybė!

Mylinti Gyvenimą

Mylinti Gyvenimą portretas
Super gerai pasakyta!

Nezabitauskui

Nezabitauskui portretas
Nu gal nebereikia demagogijos daugiau ir graikų kalbos pamokų, ši kalba čia ne prie ko. Reikėjo bent jau kokį politechnikumą užbaigt nereikėtų dabar išsisukinėt
VISI KOMENTARAI 21

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    11
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių