Quantcast

Kai dainos virto ašaromis

Gyvenime daug ką pasirenkame patys: specialybę, darbą, draugus, mus supančius daiktus. Negalime pasirinkti tik savo atėjimo į šį pasaulį ir paskutinės valandos. Mirtis visada ateina nelaukiama. Nesiruošė mirčiai 1991-ųjų metų sausio 13-ąją Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavaliukas, Vidas Maciulevičius, Alvydas Makulka, Titas Masiulis, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus.

Tą naktį jų vietoje galėjau būti aš ar tu, tūkstančiai kitų iš visos Lietuvos suvažiavusiųjų. Mes esame, o jų, jaunų ir sveikų, nėra... Tikintieji tai paaiškintų Dievo valia, o netikintys – likimu.

1991 m. sausio 12-oji buvo šeštadienis, nešalta, apniukusi žiemos diena. Per radiją kelis kartus girdėjome profesoriaus V.Landsbergio kvietimą atvykti į Vilnių prie Aukščiausios Tarybos rūmų. Abu su vyru Liudu Špoku nutarėme važiuoti. Tada abu buvome Žemės ūkio akademijos dėstytojai, o dabar pensininkai. Vakare prie Žemės ūkio akademijos centrinių rūmų susirinko didelis būrys studentų ir darbuotojų. Niekas žmonių nevarė, neregistravo. Visi atėjo savo noru, nes jautė pareigą būti ten, kur yra pavojus mūsų valstybei. Tą vakarą iš Noreikiškių, kurios yra pakaunėje, išvyko du sausakimši autobusai, juose galėjo tilpti apie 70 žmonių. Tokių perpildytų autobusų vairuotojai kitokiu atveju nevairuotų, o tada vežė visai nepykdami. Važiavome dainuodami, tarsi į ekskursiją.

Nepaskelbtas pasaulinis biologinis karas vėl reikalauja mūsų visų vienybės. Pirmose fronto linijose pasiaukojančiai dirba medicinos darbuotojai ir savanoriai.

Kai apie 22 val. atvykome prie Aukščiausios Tarybos, ten jau buvo daugybė žmonių. Daug kas turėjo rankose vėliavas ar rajonų emblemas. Prie rūmų fasado esantys plakatai juokėsi iš Nobelio premijos laureato prezidento M.Gorbačiovo. Čia vienur, čia kitur skambėjo dainos. Netrukus prasidėjo tikras koncertas. Dainavo vyrų choras "Varpas", grojo "Armonikos" ansamblis. Susikibo pažįstamų ir nepažįstamų žmonių rankos, užgrojus polką. Tikras festivalis, netgi buvome pavaišinti arbata ir bandelėmis!

Nutilus "Armonikos" garsams išgirdome, kad ansamblis išvažiuoja koncertuoti prie televizijos bokšto. Kažkas per garsiakalbį pakvietė dalį Aukščiausios Tarybos gynėjų persikelti prie bokšto, esą ten nedaug žmonių. Minia paklusniai plūstelėjo link Lazdynų. Mūsų būrelis nutarė pasilikti prie Aukščiausios Tarybos rūmų. Taip buvo sutarta atvažiavus ir susitarimo pakeisti negalėjome, nes visi buvo pasklidę minioje, o mobiliųjų telefonų tada neturėjome.

Apie pirmą valandą nakties link bokšto pajuda tankai, šarvuočiai ir kovinės mašinos. Karinė technika važiuoja greta esančia gatve, todėl puikiai girdisi mašinų ūžesys. Nutyla dainos, bet baimės dar nėra. Argi tankai gali važiuoti ant beginklių žmonių? Loginis atsakymas – ši armija tai padaryti gali. Tbilisio centrinėje aikštėje kareiviai kapojo žmones kastuvėliais, tai kodėl neatsukti automato į žmones Vilniuje...

Kai prie bokšto pasigirdo šūviai, kuriuos turėjo girdėti visas Vilnius, per garsiakalbį išgirdome Krašto apsaugos departamento vado A.Butkevičiaus prašymą išvesti iš aikštės vaikus. Gal valandą skambėjo garsiakalbyje neramūs tėvų balsai, ieškantys paklydusių vaikų: "Rolandai, ateik prie spaudos kiosko. Jūrate, vaikeli, laukiame prie autobuso"...

Paaiškėjus, kad prie bokšto yra aukų, vėl kreipėsi A.Butkevičius prašydamas visus atsitraukti nuo Aukščiausios Tarybos rūmų, nes dūžtantys langai gali sužeisti žmones, bet minia nepakluso. "Ne, ne, Lietuva, Lietuva, būk laisva!" – skandavo žmonės.

Laikui bėgant, įtampa didėjo. Karinės technikos judėjimą pirmiausia pastebėdavo vaikai, užlipę ant namo stogo priešais Aukščiausiąją Tarybą. "Atvažiuoja, atvažiuoja!" – šaukė jie ir rodė rankomis. Kelis kartus vaikai matė besiartinančius tankus, bet šie vis pravažiuodavo pro šalį. Baimę tikriausiai jautėme visi, tačiau ją tirpdė emocinis laukas, kurį sudarė aplinka: daugybė žmonių, smėlio maišais užbarikaduotos šoninės rūmų durys, jaunučiai krašto apsaugos vyrukai, kryželis rūmų koridoriuje, maldos ir giesmės aikštėje. Dar niekada negirdėjau taip nuoširdžiai giedant "Marija, Marija..."

Paryčiui žmonių sumažėjo, nes jautėsi nuovargis ir nakties šaltis. Trumpam prisėsti ir sušilti daugelis traukė į Mažvydo biblioteką, kuri buvo atidaryta visą naktį. Žmonės sėdėjo ir ilsėjosi koridoriuose ant grindų bei laiptų. Vaizdas kaip karo metais. Besiilsinčių kontingentas keitėsi – reikėjo užleisti vietą kitiems. Atvažiavome ne ilsėtis.

Žemės ūkio akademijos autobusai pasuko link Kauno apie 8 val., jau auštant. Žinojome, kad prie Televizijos bokšto yra sužeistų žmonių. Apie žuvusius tada dar nežinojome. Autobuse buvo tylu, dainos nebeskambėjo. Supratome, kad daug kam šia naktį riedėjo ašaros.

Nuo tos baisios nakties praėjo 30 metų, bet žuvusieji nepamiršti. Mes mirsime, o jie liks gyvi tautos atmintyje. Jų auka priartino Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Jų pralietas kraujas suvienijo mus visus. Tik vieningi buvome neilgai...

O darbų prieš akis turime tiek daug. Mūsų Tėvynė Lietuva turi būti ne tik laisva, bet graži ir turtinga. Jos turtas ne vien derlingi laukai, žali miškai, švarios upės ir ežerai, bet ir dori bei darbštūs žmonės. Ar tokie esame? Ar viską padarėme dėl žuvusiųjų, dėl savo vienintelės tėvynės?

Nepaskelbtas pasaulinis biologinis karas vėl reikalauja mūsų visų vienybės. Pirmose fronto linijose pasiaukojančiai dirba medicinos darbuotojai ir savanoriai. Įveikiant nematomą priešą – virusą COVID-19 privalome prisidėti mes visi saugodami vieni kitus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    4
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių