Quantcast

Kai dainos virto ašaromis

Gyvenime daug ką pasirenkame patys: specialybę, darbą, draugus, mus supančius daiktus. Negalime pasirinkti tik savo atėjimo į šį pasaulį ir paskutinės valandos. Mirtis visada ateina nelaukiama. Nesiruošė mirčiai 1991-ųjų metų sausio 13-ąją Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavaliukas, Vidas Maciulevičius, Alvydas Makulka, Titas Masiulis, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus.

Tą naktį jų vietoje galėjau būti aš ar tu, tūkstančiai kitų iš visos Lietuvos suvažiavusiųjų. Mes esame, o jų, jaunų ir sveikų, nėra... Tikintieji tai paaiškintų Dievo valia, o netikintys – likimu.

1991 m. sausio 12-oji buvo šeštadienis, nešalta, apniukusi žiemos diena. Per radiją kelis kartus girdėjome profesoriaus V.Landsbergio kvietimą atvykti į Vilnių prie Aukščiausios Tarybos rūmų. Abu su vyru Liudu Špoku nutarėme važiuoti. Tada abu buvome Žemės ūkio akademijos dėstytojai, o dabar pensininkai. Vakare prie Žemės ūkio akademijos centrinių rūmų susirinko didelis būrys studentų ir darbuotojų. Niekas žmonių nevarė, neregistravo. Visi atėjo savo noru, nes jautė pareigą būti ten, kur yra pavojus mūsų valstybei. Tą vakarą iš Noreikiškių, kurios yra pakaunėje, išvyko du sausakimši autobusai, juose galėjo tilpti apie 70 žmonių. Tokių perpildytų autobusų vairuotojai kitokiu atveju nevairuotų, o tada vežė visai nepykdami. Važiavome dainuodami, tarsi į ekskursiją.

Nepaskelbtas pasaulinis biologinis karas vėl reikalauja mūsų visų vienybės. Pirmose fronto linijose pasiaukojančiai dirba medicinos darbuotojai ir savanoriai.

Kai apie 22 val. atvykome prie Aukščiausios Tarybos, ten jau buvo daugybė žmonių. Daug kas turėjo rankose vėliavas ar rajonų emblemas. Prie rūmų fasado esantys plakatai juokėsi iš Nobelio premijos laureato prezidento M.Gorbačiovo. Čia vienur, čia kitur skambėjo dainos. Netrukus prasidėjo tikras koncertas. Dainavo vyrų choras "Varpas", grojo "Armonikos" ansamblis. Susikibo pažįstamų ir nepažįstamų žmonių rankos, užgrojus polką. Tikras festivalis, netgi buvome pavaišinti arbata ir bandelėmis!

Nutilus "Armonikos" garsams išgirdome, kad ansamblis išvažiuoja koncertuoti prie televizijos bokšto. Kažkas per garsiakalbį pakvietė dalį Aukščiausios Tarybos gynėjų persikelti prie bokšto, esą ten nedaug žmonių. Minia paklusniai plūstelėjo link Lazdynų. Mūsų būrelis nutarė pasilikti prie Aukščiausios Tarybos rūmų. Taip buvo sutarta atvažiavus ir susitarimo pakeisti negalėjome, nes visi buvo pasklidę minioje, o mobiliųjų telefonų tada neturėjome.

Apie pirmą valandą nakties link bokšto pajuda tankai, šarvuočiai ir kovinės mašinos. Karinė technika važiuoja greta esančia gatve, todėl puikiai girdisi mašinų ūžesys. Nutyla dainos, bet baimės dar nėra. Argi tankai gali važiuoti ant beginklių žmonių? Loginis atsakymas – ši armija tai padaryti gali. Tbilisio centrinėje aikštėje kareiviai kapojo žmones kastuvėliais, tai kodėl neatsukti automato į žmones Vilniuje...

Kai prie bokšto pasigirdo šūviai, kuriuos turėjo girdėti visas Vilnius, per garsiakalbį išgirdome Krašto apsaugos departamento vado A.Butkevičiaus prašymą išvesti iš aikštės vaikus. Gal valandą skambėjo garsiakalbyje neramūs tėvų balsai, ieškantys paklydusių vaikų: "Rolandai, ateik prie spaudos kiosko. Jūrate, vaikeli, laukiame prie autobuso"...

Paaiškėjus, kad prie bokšto yra aukų, vėl kreipėsi A.Butkevičius prašydamas visus atsitraukti nuo Aukščiausios Tarybos rūmų, nes dūžtantys langai gali sužeisti žmones, bet minia nepakluso. "Ne, ne, Lietuva, Lietuva, būk laisva!" – skandavo žmonės.

Laikui bėgant, įtampa didėjo. Karinės technikos judėjimą pirmiausia pastebėdavo vaikai, užlipę ant namo stogo priešais Aukščiausiąją Tarybą. "Atvažiuoja, atvažiuoja!" – šaukė jie ir rodė rankomis. Kelis kartus vaikai matė besiartinančius tankus, bet šie vis pravažiuodavo pro šalį. Baimę tikriausiai jautėme visi, tačiau ją tirpdė emocinis laukas, kurį sudarė aplinka: daugybė žmonių, smėlio maišais užbarikaduotos šoninės rūmų durys, jaunučiai krašto apsaugos vyrukai, kryželis rūmų koridoriuje, maldos ir giesmės aikštėje. Dar niekada negirdėjau taip nuoširdžiai giedant "Marija, Marija..."

Paryčiui žmonių sumažėjo, nes jautėsi nuovargis ir nakties šaltis. Trumpam prisėsti ir sušilti daugelis traukė į Mažvydo biblioteką, kuri buvo atidaryta visą naktį. Žmonės sėdėjo ir ilsėjosi koridoriuose ant grindų bei laiptų. Vaizdas kaip karo metais. Besiilsinčių kontingentas keitėsi – reikėjo užleisti vietą kitiems. Atvažiavome ne ilsėtis.

Žemės ūkio akademijos autobusai pasuko link Kauno apie 8 val., jau auštant. Žinojome, kad prie Televizijos bokšto yra sužeistų žmonių. Apie žuvusius tada dar nežinojome. Autobuse buvo tylu, dainos nebeskambėjo. Supratome, kad daug kam šia naktį riedėjo ašaros.

Nuo tos baisios nakties praėjo 30 metų, bet žuvusieji nepamiršti. Mes mirsime, o jie liks gyvi tautos atmintyje. Jų auka priartino Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Jų pralietas kraujas suvienijo mus visus. Tik vieningi buvome neilgai...

O darbų prieš akis turime tiek daug. Mūsų Tėvynė Lietuva turi būti ne tik laisva, bet graži ir turtinga. Jos turtas ne vien derlingi laukai, žali miškai, švarios upės ir ežerai, bet ir dori bei darbštūs žmonės. Ar tokie esame? Ar viską padarėme dėl žuvusiųjų, dėl savo vienintelės tėvynės?

Nepaskelbtas pasaulinis biologinis karas vėl reikalauja mūsų visų vienybės. Pirmose fronto linijose pasiaukojančiai dirba medicinos darbuotojai ir savanoriai. Įveikiant nematomą priešą – virusą COVID-19 privalome prisidėti mes visi saugodami vieni kitus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių