- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekvienas brandesnis lietuvis, prisimindamas sovietmetį, yra linkęs akcentuoti, kad jis ir anais laikais buvo nepriklausomybės šalininkas, patriotas, nepraleidęs progos besti aštresnį žodį kompartijos adresu ir, skambant SSRS himnui, tyliai gadinti ozoną.
Taip taip, visi buvo tokie patriotiški, tokie laisvės šaukliai, kad net keista, kaip tie sovietai šalies kūne parazitavo pusę amžiaus.
Tik kas anuomet valdiškomis "sosiskomis" prasmirdusiose dainų šventėse tūkstančiais balsų raugėjo: "Prie Nemuno kitas išaušo jau rytas"? Kas tapdavo pionieriais, segėsi komjaunimo ženklelį į atlapą ir savo noru įsirašydavo į SSRS Komunistų partiją? Kokios bolševikinės amebos tuntais vilko gvazdikus prie Lenino paminklo ir barstė prosovietinius pamokymus atviruose partiniuose susirinkimuose?
Vis dėlto laisvės siekis išties ruseno kažkur giliai, kažkur mažytėse sielos sodybėlėse. Ten, kur nepasiekdavo nei stalininis Baudžiamasis kodeksas, nei sekinantis baldų talono troškimas.
Visi buvome sušikti kolaborantai. Prisitaikėliai, kurie laukė talono patalynei. Kurie profsąjungos susirinkime mušdavosi dėl paskyros jugoslaviškų baldų komplektui arba trečiam žiguliui. Todėl ir valdė mus Stalinas su L.Brežnevu, o ne A.Smetona.
Jei vogei tualetinį popierių iš Vykdomojo komiteto arba pažandes iš mėsos kombinato, dar nereiškia, kad buvai disidentas. Disidentai buvo A.Terleckas, V.Bogušis, S.Tamkevičius, N.Sadūnaitė – pagarba jiems. Bet ir juos anais laikais kolaboruojantys "normalūs žmonės" laikė nenormaliais: argi protinga priešgyniauti gremėzdiškame tautų lageryje, kur tų pačių lietuvių dominuojamas teismas galėjo sušaudyti?
Vis dėlto laisvės siekis išties ruseno kažkur giliai, kažkur mažytėse sielos sodybėlėse. Ten, kur nepasiekdavo nei stalininis Baudžiamasis kodeksas, nei sekinantis baldų talono troškimas.
Tai mus ir išgelbėjo. Išgelbėjo instinktyvus geidulys išsiveržti iš aptvaro. Siekis viską turėti be talono. Pagaliau – noras būti žmogumi, o ne totalitarinės sistemos nieku. Bet tai ir visi nuopelnai.
Taigi klijuoti sau disidento etiketės šiandien daugeliui nederėtų, nes tai būtų veidmainiška. Kaip ir segtis neužmirštuolę vietoj komjaunimo ženklelio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina4
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...