Ką darysime ėmus kristi neregėtai ES pinigų manai?

Šį penktadienį Europos Sąjungos lyderiai Briuselyje tęs derybas dėl ateinančių septynerių metų biudžeto ir ES paramos fondo lėšų šalims narėms, nukentėjusioms nuo pandemijos. Bendrai Lietuva gali tikėtis apie 15 milijardų eurų negrąžintinos ES paramos ir dar kelių milijardų lengvatinių paskolų. Ar turėsime idėjų, kaip šiuos pinigus išdalyti ne tik mokantiems juos paimti, bet ir sukurti geresnę valstybę ateities kartoms?

Lietuvoje pastaruosius kelerius metus daug kam nerimą kėlusi problema apsivertė aukštyn kojomis. Nemažai diskutavus apie tai, kaip Lietuva gyvens grynajai ES paramai sumažėjus beveik ketvirtadaliu, dabar matome, kad per ateinančius septynerius metus Lietuva gaus beveik dvigubai daugiau eurų, nei gavo 2014-2020 metais.

Atsiskaitymai mokėjimų kortelėmis rodo, kad gyventojų vartojimas toliau įgauna pagreitį ir krizės apraiškas palieka praeityje.

Tokias iki šiol neregėto masto pinigų dalybas paskatino COVID-19 krizė. Daugelyje valstybių ši pandemija ir karantinas atnešė bent pusamžį nematyto gylio ekonomikos nuosmukį. Nemažai daliai valstybių išbridimas iš šios krizės nebus lengvas, net jei virusas antrąjį pusmetį nesukels tiek daug humanitarinės ir ekonominės žalos kiek šių metų pradžioje.

Šiame kontekste Lietuvos ekonomika kol kas maloniai nustebino išsiskirdama iš labiausiai nukentėjusių ES šalių. Statistikos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos apimtys gegužės mėnesį jau buvo šiek tiek didesnės nei prieš metus. „Swedbank“ duomenimis, atsiskaitymai mokėjimų kortelėmis rodo, kad gyventojų vartojimas toliau įgauna pagreitį ir krizės apraiškas palieka praeityje.

Liūdniau atrodo tik eksportuotojų perspektyvos – šių metų gegužės mėnesį lietuviškos kilmės prekių eksporto (be naftos produktų) vertė buvo beveik penktadaliu mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Ir nors eksporto užsakymai jau šiek tiek pakilo nuo dugno, į užsienio paklausą orientuotų gamintojų ir paslaugų teikėjų perspektyvos neatsigaus taip greitai, kaip gyventojų vartojimas.

Registruoto nedarbo lygis Lietuvoje karantino metu padidėjo maždaug 2 procentiniais punktais, o nuo gegužės iki birželio vidurio visai nebedidėjo. Tačiau nuo birželio vidurio nedarbo lygis vėl pradėjo sparčiai augti, kai Užimtumo tarnyboje užsiregistravo dar beveik 15 tūkst. bedarbių. Ar tai reiškia, kad blogiausia mūsų dar tik laukia ateityje, ir ES parama ir skolintos lėšos mus pasieks pačiu laiku?

Tikėtina, kad ne vienai eksportuojančiai įmonei ir jų darbuotojams dar gali prireikti paramos, tačiau blogiausia jau praeityje.

Taip manyti nebūtų teisinga, nes registruotas nedarbas išaugo ne dėl to, kad trūksta darbo vietų. Priešingai, jau daugiau nei mėnesį stebime spartų užimtumo augimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vien nuo liepos pradžios atleista 13,6 tūkst. darbuotojų, tačiau į darbą priimti net 32,4 tūkst. darbuotojų.

Todėl tikėtina, kad registruoto nedarbo lygis išaugo dėl to, kad daugelis iki šiol darbo rinkoje nedalyvavusių ir darbo nuoširdžiai neieškojusių užsiregistravo tik tam, kad gautų naują išmoką – nuo birželio vidurio kiekvienam užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje mokama 200 eurų dydžio darbo paieškos išmoka.

Taigi, Lietuva tikrai nėra tarp tų valstybių, kurios labiausiai nukentėjo nuo viruso ir kurių ekonomikos trauksis labiausiai – vartojimas jau sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, be to, sparčiai auga užimtumas. Tikėtina, kad ne vienai eksportuojančiai įmonei ir jų darbuotojams dar gali prireikti paramos, tačiau blogiausia jau praeityje.

Kitaip sakant, papildomų lėšų trumpalaikiam vidaus paklausos skatinimui ir vartojimo gaivinimui nereikia, bet jei ES pasiruošusi Lietuvai skirti kelis papildomus negražintinus milijardus eurų, atsisakyti turbūt būtų nemandagu. Tačiau jie turėtų ne skatinti, gaivinti ar dar blogiau − perkaitinti ekonomiką, o transformuoti ją. Su tokia pinigų suma yra galimybė įgyvendinti ne tik kosmetinius ar plastinės chirurgijos pokyčius, o sudėtingą transplantaciją.

Pavyzdžiui, apie kokią Europos valstybę pagalvojame, išgirdę „prabangūs laikrodžiai, bankai ir sūriai“? O apie kokią valstybę pagalvojame, išgirdę „aukščiausios kokybės rekreacijos, sveikatingumo ir gydymo paslaugos“? Ko trūksta, kad tai būtų Lietuva? Kuo garsi šiandien Lietuva pasaulyje, kuo norėtų ir galėtų išsiskirti?

Kuo garsi šiandien Lietuva pasaulyje, kuo norėtų ir galėtų išsiskirti?

Daugelio ES šalių politikai bei aukščiausias pareigas užimantys pareigūnai šiuo metu dėmesį ir pastangas yra sutelkę į derybų procesą – kaip pasidalinti beveik 2 trilijonus eurų ES septynmečio biudžeto ir vienkartinės paramos. Lietuvai svarbiausia užduotis turėtų būti ne kuo smarkiau patraukti šią paklodę į savo pusę, o kaip rasti būdų ja pasišildyti ne tik trumpam ir ne tik išrinktiesiems.

Gavus iki šiol neregėto dydžio paramą, svarbiausia Lietuvos politikų, šios ir būsimų vyriausybių bei Seimo narių užduotis yra įdarbinti lėšas taip, kad jos sukurtų ilgalaikį augimo ir gerovės potencialą, o ne būtų „įsisavintos“ blogąja šio žodžio prasme.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ž. Valstiečių Beretininkė

Ž. Valstiečių Beretininkė portretas
O juk visą laiką turtą valdo komunistai-----Brazauskas su viešbučio afera , visokie kirkilai , bradauskai , karbauskai su tūkstančiais hektarų , matijošaika ir tt.... . Tai jų įpėdiniai graibsto \kontroliuoja .

Ogi

Ogi portretas
nieko nedarysim! Pinigai, kaip visada, nusipelniusių kišenėse nusės, nenusipelniusiems dėl vaizdo saują variokų pabarsčius. Užtat kai grąžint reikės (o grąžint tikrai reikės), va tada tai cypsim! Mokesčiai didinami tik nenusipelniusiems.

,,,ka darysim emus krist neregetai ES pinigu manai,,,,,

,,,ka  darysim emus krist neregetai ES pinigu manai,,,,, portretas
visomis po ranka pasitaikiusiomis metalinemis priemonemis ,kaposim bankininkams ir elito variugom rankas ...kad nespetu visko isvogt --nes vel eiliny karta tauta atsidurs prie suskilusios geldos ,o variugos -aferiugos prie pilno lovio.......
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kaip suprast tave, matematika?
    Kaip suprast tave, matematika?

    Valstybinio matematikos egzamino neišlaikius rekordiniam skaičiui abiturientų, pagaliau turėtume pripažinti, kad ne vien jie ar švietimo sistema, o mes visi kaip šalis išgyvename matematikos krizę. Matematika yra fundamentalus ...

    2
  • Jau aušta komunizmo aušra
    Jau aušta komunizmo aušra

    Lietuvoje prasideda komunizmas. Šia proga Seimas ir Vyriausybė galėtų nukabinti trispalvę ir išsikelti tą raudoną su pjautuvu ir kūju, kurią taip mėgo bolševikai. Kaip parašyta mokslinio komunizmo vadovėlyje: "Kiekvie...

    19
  • Sisteminis š...
    Sisteminis š...

    Kodėl iš karto blogai pagalvojote? Juk raide "š" prasideda ne tik išmatas reiškiantis žodis. Pavyzdžiui – šabakštynas. Taip galima pavadinti mūsų švietimo sistemą, kai joje imi ieško...

    5
  • Logistikos spąstai
    Logistikos spąstai

    Jau už keleto dienų Lietuvos futbolo klubai sužinos varžovus Čempionų lygos ir Europos lygos turnyruose. Sekmadienį ir pirmadienį UEFA būstinėje Nione bus traukiami dviejų svarbiausių klubinių varžybų burtai. Anksčiau smagia pramoga buvusi cere...

    2
  • Mūsų rusiškumas: I. Bunino atvejis
    Mūsų rusiškumas: I. Bunino atvejis

    Šiandieniam lietuvių literatūros skaitytojui, mokykloje pamokytam praleisti knygose esančius gamtos aprašymus, Ivaną Buniną suprasti gali būti komplikuota: šis autorius daugelį savo prozos ir poezijos kūrinių parašė vien t...

    8
  • Laisvųjų mūrininkų šmėkla
    Laisvųjų mūrininkų šmėkla

    Jau ne vieną šimtmetį šviesiausius žmonijos protus kankina ramybės neduodantys klausimai. Ar tiesa, kad trečiasis JAV prezidentas Thomas Jeffersonas (1743–1826) buvo vergvaldys ir rasistas? Ar jis palaikė intymius santykius su savo ve...

    3
  • Požiūrių skirtumai
    Požiūrių skirtumai

    Šiandien už daugiau nei 8 tūkst. kilometrų nuo Lietuvos, Japonijos Hirošimos mieste, vėl suskambės varpas, kaip ir kasmet šiądien. Varpas, menantis, kad jau praėjo 75 metai, kai virš Plačios salos (jap. Hirošima) buvo...

    1
  • Demokratija – brangintina ir nebūtinai amžina
    Demokratija – brangintina ir nebūtinai amžina

    Demokratiją lengva laikyti savaime suprantamu dalyku. Žvelgiant iš kairės, jos principai atrodo menkas figos lapelis imperializmui ir kitų formų nesąžiningumui. Tiesa yra pramanas. Svarbiausia – klausimai dėl galios ir identiteto. Konflikt...

    6
  • Mokyklinis chaosas
    Mokyklinis chaosas

    Pagal kitokias atostogų tradicijas gyvenančiose Europos valstybėse jau prasideda naujieji mokslo metai. Savaitė kita, "kelias į mokyklą, kelias į pasaulį" nuskambės ir Lietuvoje. Kas laukia rugsėjo 2-ąją ir visas kitas naujų mokslo met...

    6
  • Išmokome išlaidauti
    Išmokome išlaidauti

    Lietuvos bankas pasidžiaugė, kad ekonomikos nuopuolis per karantiną nebuvo toks didelis, kokio tikėtasi. Per antrąjį ketvirtį ji susitraukė tik 5,1 proc. Ir tai tik viena geroji naujiena. Antroji – visur jau matomi atsigavimo ženklai. ...

    2
Daugiau straipsnių