Jo didenybė Pamokų nelankymas

Pirmiausia būna paprastas pramiegojimas. Na, kam nepasitaiko...  Po to pradedi įvertinti anksčiau į darbą išeinančių tėvų faktorių. Tėvai pažadina, išeina į darbą, o tu vertiesi ant kito šono ir pabundi tik tuomet, kai draugai prie kurilkos ilgosios pertraukos metu pasigenda.

Kokį kartą arba du gali panaudoti gyvenimo priemiestyje trūkumus. Pavyzdžiui, dingo elektra, nesuveikė žadintuvai, visa šeima pramiegojo. Bet visa tai yra niekas, palyginti su visagalėmis transporto spūstimis. Ir kuo stipriau lyja ar sninga, kuo daugiau kalbama apie tai per visas žiniasklaidos priemones, tuo geriau. Per savaitę spūstimis gali kokias trejetą ar ketvertą pirmų pamokėlių pateisinti.

Sunkiosios artilerijos apšaudymai prasideda, kai išgirsti tokio pavyzdžio istorijas: reikėjo brolį nuvesti į darželį. Istorijos pikantiškumas atsiskleidžia, kai pradedi suprasti elementarų melą, kad nepilnamečiai nei atvesti, nei paimti jaunesnių brolių ar seserų iš darželio išvis negali. Po eilinio pokalbio su tėvais sužinai, kad pamokas praleidinėjantis pilietis apskritai nelinkęs rūpintis savo jaunesniuoju broliu.

Vis dėlto pramiegojimai, spūstys ir primityvus melas yra niekas, palyginti su salvinės ugnies sistemomis. Atostogos per mokslo metus yra ginklas, kuriam lygiavertės atsvaros šiuolaikinėje Lietuvoje dar nesukurta. Prie to galima pridėti mamų ir tėčių lankymą Norvegijoje ar Anglijoje. Juk vaikas, kurį Lietuvoje prižiūri močiutė, turi pasimatyti ir bendrauti su tėvais, kurie jau gyvena skirtingose šeimose. Žinoma, tokiose situacijose dar gali įžvelgti racionalumo grūdą. Bet ką daryti, kai tėvai pateisina praleistas pamokas fraze, esą visos praleistos pamokos jiems yra žinomos arba praleidžiamos dėl šeiminių aplinkybių. Natūraliai peršasi pastebėjimas? Kas turi vykti šeimoje, kad mokinys negali lankyti pamokų. Linksmoji tokių pateisinimų dalis yra ta, kad siuntinius paimti ar išsiųsti galima tik pamokų metu.

Įdomiausi pokyčiai, susiję su pamokų nelankymu, įvyko pandemijos metu, kai, viena vertus, susirgimai kovidu buvo registruojami ir su tuo susijusi nustatoma privaloma saviizoliacija. Kita vertus, didėjantis susirgimų skaičius paskatino tėvus toleruoti pamokų nelankymą dėl galimybės užsikrėsti kovidu. Tad visi tinginiai pradėjo laukti nuotolinio mokymosi, kurio nebuvo.

Galima pastebėti akivaizdžią tendenciją, kad peršalimų statistika staigiai kyla artėjant ilgiesiems savaitgaliams. Dar pridėkime tėvų atostogas ir suprasime: mokytis nebėra laiko.

Situacijos problematiškumas, kad, suteikus galimybę tėvams teisinti pamokas dėl ligos ir nereikalauti gydytojo pažymos, atsivėrė pandoros skrynia. Žvelgiant iš juodojo humoro pozicijos, galima pastebėti akivaizdžią tendenciją, kad peršalimų statistika staigiai kyla artėjant ilgiesiems savaitgaliams. Dar pridėkime tėvų atostogas ir suprasime: mokytis nebėra laiko.

Dabar pakartokime pateiktą algoritmą. Rugsėjį vėluojame į pirmas pamokas, nes miestų gatvėse po vasaros žymiai padidėja automobilių skaičius ir atsiranda iki tol nematytos spūstys. Paskui sekame žiniasklaidos pranešimus apie padidėjusį sergamumą viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Įdėmiai fiksuojame informaciją apie virusų plitimą. Jokių būdu nesiskiepijame prieš naują COVID-19 bangą. Ir, žiūrėk, net nepastebėjai, kad dalis rugsėjo ir spalio jau praėjo.

Vėliau stipriname imunitetą, rezervuojame viešbučius Lietuvos pajūryje Helovino, Visų Šventųjų ir Vėlinių proga. Arba išskrendame į Turkijos kurortus ir informuojame klasės vadovus, kad į pamokas pasibaigus rudens atostogoms tikrai laiku negrįšime. Tada grįžę atsiskaitome kontrolinius darbus ir garsiai piktinamės nežmoniškais pamokų krūviais mokykloje. Tiesa, greitai nusiraminame, kai pasirodo pirmosios žinios apie susirgimus gripu. Vėl poilsio akimirka. Tik neilga: juk artėja Kalėdos. Ir neduokdie, jei išplis nauja COVID atmaina, o šeima nepasiskiepijusi. Nuplauks poilsis slidinėjimo kurortuose! Tuomet drebėk žemele. Klius mokytojams už tai, kad nesukuria inovatyvios ugdymosi aplinkos, kurioje galima išmokti nieko nesimokant, ir dėl to apkrauna mokinius pertekliniais reikalavimais ir veiklomis.

Mokyklos administracija šiaip ne taip atremia pastaruosius išpuolius. Šioje sunkioje ir nenuspėjamoje kovoje vėl pagalbos ranką tiesia motina gamta. Lietuvoje, kaip įprasta, sausio pabaigoje ir vasario pradžioje stipriai atšąla. Ir ką gi, nereikia žemelės drebinti, jau vėl atsinaujina viršutinių kvėpavimo takų ligos su komplikacijomis. Gydymosi procesui įpusėjus atsėlina šv.Valentino diena – kas galėjo pagalvoti, kad paūmės pamirštas sinusitas...

Taip ir praeina vasaris ir dalis kovo. Balandį pradedama suvokti, kad papildomi darbai – rimta kliūtis vasaros atostogoms.

Tačiau pakeliui atsiranda dar vienas trikdis – šv.Velykos su vis besikeičiančia data. Kaip gali prieš atostogas nusiteikti rimtam mokymuisi?

O čia jau ir gegužis su karščiais, ir suvokimas, kad mokslo metai jau baigiasi. Tuomet supranti, kad dviem ar trimis ėjimais turi išmokti tai, ką neišmokai per visus mokslo metus. Pavyksta tiems, kurių tėvai nesuplanavo atostogų birželį. Likimo ironija, bet tuo metu vyresnių klasių moksleiviams koją pakiša ir noras užsidirbti.

Situacijos moralas labai paprastas. Pateiktas vaizdas – stipriai šaržuotas, tačiau Jo didenybė Pamokų nelankymas yra ta problema, kuri vienodina bet kokias kalbas apie ugdymo kokybės pokyčius, ugdymo turinio kaitą ir kitus dalykus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Genutė

Genutė portretas
Puikus straipsnis! Taip ir yra. Tiesiai į dešimtuką. Kol mokinių tėvai nesuvoks šios tiesos, taip ir bus, taip ir risimės žemyn.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Feisbuko kaubojai
    Feisbuko kaubojai

    Stebint eilinį Lietuvos užsienio politikos formuotojų sukeltą tarptautinį skandalą, tik šiuo atveju ne Ramiojo vandenyno platybėse, o šalia, mūsų Baltijos jūroje, tiesiog norisi užduoti mūsų Prezidentui ir Užsienio ministerijos vado...

  • Gal valdžiai jau metas katapultuotis
    Gal valdžiai jau metas katapultuotis

    Lietuvių valdžia, kaip visada, pirmiausia prisidirba, paskui jau kovoja su padariniais ir vėliau tai pateikia kaip strateginį laimėjimą. Na, dar su visa savo pritariančiųjų kohorta arogantiškai auklėja tuos, kurie neakli ir mato visas jų nes...

  • Lietuvių migracija: galimybių ieškotojai ir karo pabėgėliai
    Lietuvių migracija: galimybių ieškotojai ir karo pabėgėliai

    Lietuvos gyventojai jau nuo XIX a. aktyviai migravo ieškodami geresnio, o pokariu ir ramesnio gyvenimo. Tai daro ir dabar, nors norintys užsidirbti gali tai padaryti ir Lietuvoje. Ar migruoti skatina per šimtmečius susiformavęs migranto genas?...

    1
  • Reformos pagirių miške
    Reformos pagirių miške

    Yra tokios automatinio teksto šifravimo programėlės, kuriomis mes, žurnalistai, esame linkę pasinaudoti. Tiesa, jos kartais iškrečia visokių šunybių, taip sumakaluodamos tekstą, kad velnias abi kojas jame nusisuktų, ir ne tik. ...

  • Relikvijos prasmė
    Relikvijos prasmė

    Taip jau istoriškai sutapo, kad Kaliningradas nūnai atsidūrė savotiškoje apsiaustyje, kaip ir Berlynas lygiai prieš 74 metus. Bet jei visai tiksliai, tai į šitą eksklavą šiandien per Lietuvą nepraleidžiami traukiniai,...

  • Europietiškas auklėjimas
    Europietiškas auklėjimas

    Išmintingi tėvai žino: paauglystė su durų trankymais, nuolatiniu dėmesio ir padrąsinimo poreikiu, išlaidomis pirmojo būtinumo poreikiams ir emocinio bado malšinimui yra natūralus žmogaus formavimosi etapas. Viskas pergyvenama ir d...

  • Gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?
    Gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?

    Vykstant sunkiai suvokiamam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą ir praėjus pirmam šokui, žmonėms kilo klausimų dėl gyventojų apsaugojimo karo atveju nuo galimos žūties. Vėl suaktyvėjo kalbos dėl specialių slėptuvių. ...

  • Kultūros nakties tamsumos
    Kultūros nakties tamsumos

    Tai, kad pasaulyje nėra teisingos teisybės, seniai visi žino. Bet. Kad visiškai nėra kultūros, tapo didele naujiena. Manyta, kad dauguma gatvėje vaikštinėjančių piliečių yra kultūringi. Vieni – daugiau, kiti – mažiau. Na,...

    5
  • Romantizuojama lyderystė ir pamirštami sekėjai
    Romantizuojama lyderystė ir pamirštami sekėjai

    Ar trūksta lyderių? Kodėl lyderiai šiuo metu tyli? Kas, apskritai, yra lyderis? Lyderystė sulaukia daug verslo, mokslininkų, švietimo atstovų, politikų ir visos visuomenės dėmesio. Tiesą sakant, sulaukia tiek dėmesio, kad ši s...

  • Žydrūnai, atstokite nuo Zitos
    Žydrūnai, atstokite nuo Zitos

    Na, tiesiog trūksta žodžių. Nebeįmanoma suvokti, kas čia pas mus vyksta. Nejaugi Lietuvoje tikrai nebeliko žodžio laisvės ir persekiojami visi, kas tik drįsta kalbėti ne taip, kaip kažkas išsigalvoja išsidrėbę žydrosiose Vilniaus s...

    33
Daugiau straipsnių