- Zigmas Jurevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Zigmas Jurevičius
Jų buvo trys. Jie gyveno savo gyvenimą, aš – savo. Niekuomet nesusitikome, bet jie visada buvo šalia. Išėjus į daugiabučio kiemą ar cementinę mokyklos sporto aikštelę. Net riedant gatvele nuo kalniuko savadarbiu bolidu. Aš tapdavau jais, bandžiau atkartoti jų judesius, reakcijas, elgesio manierą. Būčiau kopijavęs ir išvaizdą, bet liesam šviesiaplaukiam berniūkščiui tai buvo sunkiai įgyvendinama užduotis: nebent juodai dažytis plaukus ir dar kažkaip sugarbanoti. Mano rajone to niekas nebūtų supratęs.
Pirmasis išėjo Ayrtonas. Per mano gimtadienį. Pamenu, tais metais jau buvau bebaigiąs mokyklą: paskutinis skambutis, abitūros egzaminai, universitetas. Naujos pažintys ir patirtys. Ryškūs jaudinantys metai... Tą dieną vykusiose San Marino "Grand Prix" lenktynėse Ayrtonas Senna tėškėsi į Imolos trasos atitvarą ir žuvo vietoje. Po tos dienos "Formulė-1" nebekėlė jokių emocijų. Galėjo būti kitaip, jei būtų atsiradęs toks pat nutrūktgalvis kaip tas brazilas. Neatsirado iki šiol.
Ar buvo šansų jo neįsimylėti? Jokių! Kaip ir tūkstančiams tokių pat berniūkščių mano mieste, milijonams visame pasaulyje. Ir meilė atsipirkdavo.
Diego pirmą sykį išvydau, kai man buvo dešimt. Kaip tik tame čempionate Meksikoje jis įmušė turbūt gražiausią istorijoje įvartį išguldęs pusę Anglijos rinktinės. Po to pribaigė varžovą "Dievo ranka". Ar buvo šansų jo neįsimylėti? Jokių! Kaip ir tūkstančiams tokių pat berniūkščių mano mieste, milijonams visame pasaulyje. Ir meilė atsipirkdavo. Išvaduodavo nuo kompleksų dėl nedarnios šeimos, nuvydavo gėdos jausmą dėl skurdžios buities. Tiesiog įkvėpdavo pasitikėjimo savimi. Vos pačiupus kamuolį. Tas kelias valandas per dieną vidujai tapdavau tuo, kuris gali daugiau negu gali iš tiesų.
Diego Maradonos nebėra. Liko tik gražūs vaikystės prisiminimai. Kas kad idealizuoti, nubraukiantys tamsiąją jo asmenybės pusę. "Aš dovanojau žmonėms džiaugsmą ir man to pakanka", – kažkada nuramino Diego.
Jų buvo trys. Liko vienas. Ne tiek svarbu, kas. Vis tiek jie gyveno savo gyvenimą, aš – savo. Niekuomet nesusitikom, bet ir nereikia. Juk jie jau suteikė daugiau nei džiaugsmas. Jie įkvėpė aistros gyventi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Kultūros paveldo laidotuvės...
-
LKL: „Žalgiris“ – „Li...
-
A lyga: „Hegelmann“ – ...
-
Ugniagesiai mini Šv. Florijon...
-
Kaune – antras tėvų protes...
-
Gegužės 3-iosios Konstitucij...
-
LKL: „Žalgiris“ – „Ne...
-
Seimo narys K. Glaveckas atgul...
-
Sostinėje atsisveikinama su a...
-
Lietuvoje vieši Lenkijos prem...
-
Leonidas II6Paskutinius rinkimų periodo mėnesius išgyvenančioje Rusijoje situacija vis sunkiau prognozuojama. Trečią dešimtmetį savuoju, „rusiškos demokratijos“ keliu einanti šalis visada laikėsi pilkojoje zonoje, kurioje neg...
-
Pasiklydę karantine2Kažin ką pasakytų šešėlinė lietuviškoji "valstiečių" vyriausybė, jei jiems įsipykę valdantieji staiga imtų ir pasektų australų pavyzdžiu, kurie jau nuo šios savaitės visus iš viešnagės Indijoj...
-
Neprakukuok savo laimės2Vieni gyventojai turtingi, kiti gyventojai neturtingi. Ir nieko nepadarysi. Jei vieni pinigų turi, kitiems ir negali likti. Pinigų yra tiek, kiek yra. Nei daugiau, nei mažiau. Čia kaip su obuoliu. Vienas sugraužia vaisių, kitam lieka graužtukas, trečia...
-
Kai ima žydėti agrastai8Sostinės gudruoliai vėl visiems priminė, kad yra dvi Lietuvos: viena – Vilniuje, kita – visur kitur. Susirinko chebrytė ir suimprovizavo – geriau jau daugiau skiepyti saviškių, vis arčiau kūno, o anie, tie kiti, palauks geresni...
-
Ką deginsime ant laužo?4Kauniečių namuose atvės – šiandien mieste baigiamas šildymo sezonas. Tik va oras nesušyla. Ar nebūsime per Užgavėnes prastai varę žiemą iš kiemo? Šiąnakt turime progą atsigriebti. Iš balandžio 30-osio...
-
Komunikacijos šerdis1Kadaise buvo I.Ilfas ir J.Petrovas – garsūs ir talentingi tragiško likimo sovietų Rusijos satyrikai. Dabar jau nebe sovietinėje Rusijoje atsirado A.Petrovas ir R.Boširovas. Su anais dviem šituos sieja tik vienos pavardės pana&sca...
-
Gyventi dabar. Su „korone“.Jau daugiau kaip metus murkdomės koronės purvyne. O gal klimpstame gilyn? ...
-
Vėl pavasaris, vėl komunalininkai jį vejasi?1Kaip pirmasis sniegas, taip ir pirmoji pavasario saulė atneša problemų – tai ir nenuvalytos gatvės, nesutvarkytos žaliosios erdvės, naujas skambučių ir skundų pliūpsnis savivaldybėje. Kodėl miestas metų metais negali sutvarkyti savo va...
-
Ir valdžiai sunku su matematikaPerkonstruota Lietuvos ekonomikos milijardinė DNR grandinė. Tai, kas buvo gerai praėjusios valdžiai, šiai – blogai, kas gerai šiai, buvusiai – prastai. Ir nieko čia keisto, kad naujoji Vyriausybė pakeitė. ...
-
Rytų fronte nieko naujo4Rusija liovėsi telkti pajėgas prie Ukrainos rytinės sienos. Paaiškinimų – daugybė, bet nė vienas jų nėra patenkinamas. ...