Jaunimas – karantine? O vanduo – sausas?

Mes dažnai mėgstame save apgaudinėti. Štai neseniai daugiau nei pusė mūsų davėme sau kokį nors gražų pažadą – mažiau vartoti alkoholio, pradėti daugiau judėti, gal net kas antrą dieną pabėgioti, pradėti mokytis naujos užsienio kalbos, nesikeikti, pradėti savanoriauti ar tiesiog tapti geresniam. Tačiau tokiais gerais norais, kaip rodo kiekvieno iš mūsų asmeninė ir ilgametė liaudies patirtis, kelias į pragarą grįstas.

Todėl ir štai jau mėnesį besitęsiantis karantinas tarsi taikomas visam jaunimui. Tarsi tie n-iolikmečiai ir amžinai jauni klubų gyventojai ėmė ir susilaikė, nebesusitinka su draugais, nebendrauja gyvai prie laiptinės ar mokyklos kieme, ten už kampo. Žinoma, darželinukai ir pradinukai dar, tikiu, klauso savo tėvų ir pernelyg toli daugelis nenuklysta. Tačiau jeigu kažkas bandytų įtikinti, kad jėgų pilni jaunuoliai ir vietoje nenustygstančios jaunuolės ims ir sustos – paprašyčiau nemeluoti bent man į akis. Pernelyg neseniai pats gyvenau tokį pat gyvenimą.

Kita vertus, karantiną įvedinėjanti Vyriausybė turi išteklių ir galimybių ieškoti būdų, kurie jaunimo energiją nukreiptų į prasmingą tikslą.

Žinoma, galima įsivaizduoti, kad viskas gerai, ir planšetėje prasmegęs aštuntokas yra saugiausias gyvenimo būdas.

Įspūdingas pastarojo karantino reiškinys – savanorystė, kai skirtingų profesijų, lyčių, amžiaus ir išsilavinimo žmonės ryžtasi padėti ten, kur pagalbos šiandien labiausiai trūksta. Tai ligoninės, poliklinikos, senolių priežiūros įstaigos, slaugos namai ir kitos erdvės, kur įsisukęs virusas iš svarbiausių pozicijų išmetė gydytojus, slaugytojus ar tiesiog pagalbininkus. Poreikis akivaizdus, tačiau savanorių pajėgų pertekliumi kol kas giriasi tik didieji miestai. O regionuose ar atskiruose rajonų centruose, net mažesniuose miesteliuose jaunimui ši erdvė nepažįstama? Kokius išteklius skyrė Vyriausybė ir vietos savivaldybių administracijos, kurie paskatintų įsitraukti, suteiktų reikalingų įgūdžių ir priemonių?

Kitas dalykas, kad bent jau man neteko matyti, kad kas nors rimčiau rūpintųsi tarp keturių sienų uždarytų jaunuolių fizine ir psichologine būsena. Tradicinės pagalbos linijos turėtų būti naudojamos tik esminių ir tikrai ribinių situacijų pagalbai. O kur minkštos priemonės – mokymai, patarimai, pavyzdžiai? Kur ir kodėl Vyriausybė nesukūrė 101-os specialiai jaunimui skirtos pagalbos ir / ar laisvalaikio praleidimo priemonės? Ar jaunimas gali gauti deramą švietimo pagalbą laisvu laiku po pamokų ar paskaitų? Kokios būklės papildomas ugdymas? Kodėl mes nematome viešai pasiekiamų ir atvirų sporto, individualaus meno, savišvietos programų? Ar tikrai jas sukurti ir padaryti visiems viešai pasiekiamas yra toks sudėtingas kūrybinis ir techninis iššūkis?

Kalbant apie gimtąjį Kauną, galima klausti ir tiesiogiai – kur tos miesto ir rajono iniciatyvos, kurios suteiktų galimybę jaunimui turiningai leisti laisvalaikį karantino sąlygomis? Kiek atnaujinta ir paruošta jau įrengtų bei veikiančių laisvalaikio trasų? Kur naujos idėjos ir maršrutai po miestą bei rajoną? Ar sena infrastruktūra paruošta ir pritaikyta karantino realybei? Ar įrengti informaciniai stendai, pateiktos reikalingos rekomendacijos ir paruoštos apsaugos priemonės?

Taip, jaunimas karantine gali išbūti. Netgi iki kito ryto. Jaunuoliai išeis į lauką, jie susitiks su draugais ir draugėmis. Tačiau nuosekliai planuodami ir pasiruošę galime pasiekti, kad ši neišvengiamybė bus saugesnė. Nuo to laimėtume visi. Žinoma, galima įsivaizduoti, kad viskas gerai, ir planšetėje prasmegęs aštuntokas yra saugiausias gyvenimo būdas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Apie demokratiją ir Seimą
    Apie demokratiją ir Seimą

    Apie demokratiją jau pradėta kalbėti dar 1 300 m. prieš Kristų, ir ne tik kalbėti. Graikijoje vyko įnirtingos kovos tarp diduomenės, turtingųjų ir paprastų gyventojų, dėl to vėliau visiems piliečiams vyrams buvo suteikta teisė dalyvauti v...

    1
  • Upeivių rūpesčiai ir sentimentai
    Upeivių rūpesčiai ir sentimentai

    Žiemos sezonas upeiviams nuo seno buvo laukiamų atostogų metas ir kartu pasiruošimo naujam laivybos sezonui laikas. Vyresnieji skaitytojai turbūt dar pamena laikus, kai Nemuno saloje ant kranto tarsi parodoje buvo išrikiuojami baidokai, kelei...

    1
  • Svieto lyginimas
    Svieto lyginimas

    Mokesčių reformos galima tikėtis tik 2023-iaisiais. Tuo metu šios Seimo valdančiosios daugumos kadencija bus persiritusi į antrąją pusę. Sunku patikėti, kad tiek nedaug laiko iki rinkimų belikus jie ryžtųsi rizikuoti savo ateitimi. Juo labia...

  • Sezonas be intrigos?
    Sezonas be intrigos?

    Jei pandemija vėl neiškrės pokštų, kuriuos pateikė prieš LFF Supertaurės varžybas, šįvakar "Kauno Žalgirio" ir Gargždų "Bangos" akistata prasidės Lietuvos futbolo A lygos čempionatas. Prie jo starto l...

    1
  • Žiema, sniegas, kelininkai ir politika
    Žiema, sniegas, kelininkai ir politika

    Prieš metus Klaipėdoje viskas buvo gerai. Nes nebuvo žiemos. Šiemet žiema priminė apie save ir pasipylė pasipiktinimo šūksniai žiniasklaidoje, feisbuke, politikų debatuose: miestas nevalytas, šaligatviai – kaip čiuo...

    5
  • Dangus virš Korėjos
    Dangus virš Korėjos

    Naujos birželio paros rytas dar nebuvo išaušęs, tačiau pačios imliausios planetos sielos jautė, kad ši 1950-ųjų vasaros diena Korėjos pusiasalyje bus giedra, sausa, karšta ir ypač tvanki. Nors vasaros saulėgrįžos minėji...

    1
  • Ekspertų perteklius
    Ekspertų perteklius

    Artėjant pirmojo karantino metinėms, smarkiai paūmėjo visuotinis tėvynainių pamišimas, kuris pernai dar nebuvo toks ryškus. ...

    4
  • Laisvė ir kalavijas
    Laisvė ir kalavijas

    Viena sąlygų, leidžiančių įsigalėti radikaliems politiniams režimams ar pavieniams radikalams, – žodžio laisvės apribojimai. Negalėdami laisvai pareikšti savo nuomonės, imdami manyti, kad nėra pageidaujami viešosiose diskusijo...

    3
  • Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje
    Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje

    ES valstybėse 2014-aisiais atlikta apklausa parodė, kad net 55 proc. moterų nuo penkiolikos metų amžiaus bent kartą gyvenime yra patyrusios seksualinį priekabiavimą, o apie 21 proc. jį patyrė per pastaruosius dvylika mėnesių iki apklausos. ...

    5
  • Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
    Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?

    Kryptingai siekiama naikinti tradicinę šeimą, o Stambulo konvencija – to įrankis. ...

    12
Daugiau straipsnių