Išsaugoti šalį ir elitą

Parama bendruomenei

Rodydami solidarumą su kovojančia ukrainiečių tauta ir pasisakydami prieš vienareikšmiškai neteisingą okupacinę Rusijos agresiją, Lietuvos universitetai ne tik papuošė savo simboliką Ukrainos vėliavos spalvomis, bet ir pasiūlė tiesioginę paramą.

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) veikia nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems studentams skirtas paramos fondas, universitetas priima nuo karo bėgančius studentus ir dėstytojus iš Ukrainos, kaip ir kitos aukštosios mokyklos Lietuvoje, nutraukė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos aukštojo mokslo institucijomis. Šiuo metu yra priimta kelios dešimtys studentų, jie kartu su savo šeimomis apgyvendinti Kaune.

„Su VDU rektoriumi svarstėme, kaip universitetas galėtų ne tik padėti pabėgėliams, pasitraukusiems nuo karo ir Rusijos agresijos, ne tik apgyvendinti moteris ir vaikus universitetų bendrabučiuose (žinoma, tai pirmiausia būtina daryti), bet ir gelbėti Ukrainos universitetų mokslininkus, padėti jiems tęsti tyrimus ir priimti juos dirbti Lietuvoje", – sako filosofas.

Pasak G.Mažeikio, nėra paprasta įkalbėti akademikus bėgti. „Kalbamės su Charkivo, Dnipro, Kyjivo universitetais, kviečiame atvykti, tačiau daugelis yra nusiteikę likti: kariauti ir gintis iki paskutiniųjų. Mano pažįstami tik tada, kai nebelieka jokios išeities, kai susprogdina jų namus, pasirengę išvykti. Daugelis jų, pavyzdžiui, Dnipro ar Ivano Frankivsko universitetuose, dabar dėsto nuotoliniu būdu, tačiau aiškinasi, kurie jau pabėgo. Pabėgėliams kol kas neleidžiama dėstyti, nes darbo, paramos, gyvenimo pirmiausia reikia pasilikusiems dėstytojams. Mes užmirštame: Ukrainoje ir šiandien pinigų niekas už dyka neduoda, – reikia užsidirbti, ir duona parduotuvėse nėra dalijama už dyką, nebent karo židiniuose“, – akcentavo jis.

Studijos tarp barikadų

2013 m. G.Mažeikis buvo išvažiavęs dėstyti į Kyjivo Mogiliansko akademiją, tačiau atvykęs studentų nerado. „Visi jie buvo išėję ginti Maidano, tad vienintelė galimybė man dėstyti ir buvo Maidanas. Skaičiau jiems paskaitas aikštėje, ant barikadų“, – anot G. Mažeikio, ukrainiečiai turi ne tik laisvės, bet ir saviorganizacijos poreikį – didelį vaidmenį atlieka ir universitetai.

Studentai formuoja savitarpio pagalbos būrius, patys inicijuoja veiklas. „Mano draugai pasakoja, kad, kaip ir Maidano metu, šiandien teritoriniuose gynybos būriuose darbą reikia susirasti pačiam: kasti apkasus, statyti įtvirtinimus, gaminti maistą, budėti, padėti sergantiems ir sužeistiems. Pilietinė saviorganizacija ir visų lygybė tokiuose būriuose yra pagrindinis laisvės principas: čia nėra jokių viršininkų ir niekas nieko nedaro per prievartą, todėl matome labai didelį kūrybingumą, išradingumą", – akcentavo pašnekovas.

Į šiuos būrius pradėjo eiti visi: 80-mečiai senjorai, septyniolikmečiai jaunuoliai. „Mano visi draugai išėjo pasiėmę automatus, išėjo ginti profesoriai, dėstytojai, akademikai. Šiandien teritoriniai gynybos būriai yra tiek pat reikšmingi kaip ir Ukrainos kariuomenė. Nebėra policijos – viskuo rūpinasi teritoriniai gynybos būriai. Ir vienas iš šitos saviorganizacijos pagrindinių jėgų yra universitetų profesoriai ir studentai“, – teigia G.Mažeikis.

Universiteto svarba

Anot profesoriaus, jau nuo pat Viduramžių pabaigos ir Renesanso laikotarpiu universitetai tapo Europos tapatybės ir naujovių šaltiniu.

„Apie mokslą ir naujoves esame daug kalbėję, bet kad būtent universitetai sukūrė Europos vienybę, bendrą mentalinę ir kognityvinę samprotavimo erdvę ir atitinkamai tapatybę – rečiau apie tai užsimenama. Universitetai visą laiką ieškojo bendros kalbos, vadinamosios lingua franca. Kaip ir dabar, tuo metu vyko studentų mainai, jie keliaudavo iš vieno universiteto į kitą. Tokiu būdu užtikrindavo dėstytojų, profesorių ir studentų mainus ir taip pamažu pradėjo plėtotis ta europietiška vienybė, kuri, tiesa, kai kada virsdavo karu“, – priminė filosofas.

Ukrainoje ir šiandien pinigų niekas už dyka neduoda – reikia užsidirbti, ir duona parduotuvėse nėra dalijama už dyką, nebent karo židiniuose.

Lietuvos universitetas, kurio šimtmetį šįmet minime, 1922 m. įkurtas norint parodyti, kad  Lietuva yra lygiavertė partnerė Europoje.

„Šalies elitinė kultūra neįmanoma be universitetų. Kaip pažymi istorikas Antanas Kulakauskas, apskritai Lietuva buvo neįsivaizduojama Europoje be universiteto, nes reikėjo įrodyti ir parodyti, kad turime išsilavinusį elitą, kuris gali rengti įstatymus, rašyti knygas ir dalyvauti bendrame Europos pokalbyje. Universitetas yra vienas iš suvereniteto šaltinių“, – teigia G.Mažeikis.

Anot jo, Ukraina nuo pat Renesanso pabaigos turėjo ne vieną universitetą, tad ir vidinę tapatybę. Vadinasi, negalima sakyti, kaip teigia Vladimiras Putinas, kad nebuvo tokios tautos kaip Ukraina. Juolab kad universitetas Lvive buvo įkurtas dar tada, kai rusai neturėjo nė vieno universiteto.

Gelbėti mokslą ir kultūrą

„Kultūros politika yra labai svarbi užtikrinant tapatybę, kaip minėjau, neįmanoma sukurti valstybės, jei nėra kultūros politikos. Universitetas turi kurti aukštąją kultūrą, iš universiteto kyla elitinis teatras, atsiranda rašytojų, tyrėjų, kurių dėka liaudies kultūra virsta elitine. Ši jau gali suformuoti valstybę ir jos pagrindu gali būti suverenumas", – akcentavo G.Mažeikis.

Kultūra visada numano tam tikrus konfliktus ir nesutarimus. Ji ne tik vienija, bet ir skiria. „Kultūra yra visuomet pilna opozicijų ir tai valstybėje yra normalu. Opozicijos nuolat kuriasi ir taip skatina kultūros dinamiką ir kuria politiką“, – pasak profesoriaus, tokie konfliktai kartais gali peraugti į kur kas rimtesnius konfliktus, kurie virsta karais ar net civilizacijų karais.

Anot jo, Ukraina šitame kare laimės, bet ir laimėjus jai reikės labai daug pagalbos: ne tik finansinės, bet ir intelektualinės. „Turėsime padėti profesoriams ir studentams įsitraukti į Europinį studijų procesą, kad jame dalyvautų ir neiškristų, turėsime rodyti, kad jie yra Europos kultūros dalis. Tai aprėpia ne tik mokslo, bet ir kultūros gelbėjimą: ukrainiečių literatūros, tautosakos, istorijos, muzikos, meno, dailės, architektūros. Turėsime jiems padėti rengti savus kūrėjus, žinant, kad jų labai daug reikės“, – sakė jis.