Iškalbinga tyla

Rusijos federacijos prezidentas Kaliningrade nieko nepasakė Kaliningrado srities kaimynėms Lietuvai ir Lenkijai, ar visai Europos Sąjungai. Nieko mums neišrėkė, nepašnibždėjo, viešai nepažvangino ginklais. Per Vladimiro Putino apsilankymą Kaliningrade galima buvo tikėtis, kad jis praneš, jog atvežė į šią sritį dar kokį nors masinio naikinimo ginklą, kuris nesunkiai gali pasiekti ir sugriauti aplinkines šalis (apie tai jau buvo sakyta anksčiau, kai Rusija Kaliningrado srityje dislokavo branduolinį ginklą). Nebuvo pranešta ir apie tai, kad Rusijos kariuomenė jėga tuoj eis prasikirsti koridoriaus per Lietuvą savo kroviniams, kad nereiktų aplink Baltijos valstybes („Pribaltiką“, jo žodyną naudojant) krovinių plukdyti ar skraidinti. Aišku, tokių vizitų metu taikos sąlygomis įprastai būtų pasisakoma apie santykių tarp Kaliningrado srities ir aplinkinių šalių plėtros perspektyvas, bet apie tai kalbėti šiuo metu būtų absurdiška.

Vladimiras Putinas nepasakė nieko naujo ir apie agresiją Ukrainoje, nebent naujiena laikytume variacijas tema „Ukraina neturi teisės egzistuoti kaip valstybė“. Šią nuostatą jis jau anksčiau yra ne kartą išsakęs įvairiais žodžiais ir įvairiomis progomis.

O visgi, kas buvo pasakyta? Vladimiras Putinas pažadėjo Kaliningrado srities gubernatoriui, kad padės surasti daugiau jūros keltų, kurie gabentų krovinius iš pagrindinės Rusijos dalies į šį anklavą. Akivaizdu, kad jei tų keltų Rusija turėtų po ranka, tai jie jau būtų atplukdyti į Kaliningradą, bet, bent pažadėti padėti ieškoti ir pažadėti šią problemą išspręsti prezidentas privalėjo. Tai, kad Kaliningrado žiniasklaida pranešė, jog apie keltų stygių srities valdžia pasakė Vladimirui Putinui, reiškia, kad tą stygių nemažai srities gyventojų skaudžiai pajuto, todėl apie šią problemą carui nutylėti nebeįmanoma, kaip ir jos išspręsti pasitelkiant srities „vidinius išteklius“.

Tyli kiaulė gilią šaknį knisa. Vladimiras Putinas lankydamasis Kalimingrade viešai kalbėjo mažai, bet jis atvyko į Kaliningradą ne patylėti, o veikti.

Dar buvo pranešta, kad Vladimiras Putinas susitiko su moksleiviais ir asmeniškai pats jiems bandė plauti smegenis („vedė susitikimą „Apie tai, kas svarbu“). Kai situacija sunki, Rusijos prezidentui tikrai patogiau susitikti su moksleiviais, nei su suaugusiais. Vaikai klausys prezidento ir neuždavinės „kvailų“ klausimų, suaugę, bent jau labai teoriškai, gali ir paklausti. Vaikai bus „apšalę“ jau vien dėl to, kad galėjo pabūti renginyje su tokiu svarbiu asmeniu.

Viešai nebuvo pranešta, kad Vladimiras Putinas viena ar kita forma būtų susitikęs su Kaliningrado visuomene. Tokie susitikimai visada režisuojami, bet šiuo atveju Vladimiro Putino ir Kaliningrado srities gyventojų padėtis pakankamai sudėtinga, todėl net ir geriausia režisūra gali būti nepakankama, kad būtų pademonstruota gili prezidento išmintis, neribota galia, spindinti garbė ir šlovė. Suprantama. Karo pergalių, apie kurias būtų galima pompastiškai pranešti tautai, nėra. Kasdieniam žmonių gyvenimui svarbūs kroviniai iš Rusijos į šią sritį vietoj anksčiau gaištamos savaitės kelyje dabar sugaišta mėnesį, o kartais ir ne vieną („Dabar pristatyti vagonus galima maždaug spalio mėnesį. Transportavimo sunkvežimiais galimybių praktiškai nesvarstome, nes pristatymo laikas taip pat siekia spalį“, sako vienas iš Kaliningrado srityje dirbančių verslininkų), dėl sankcijų sustabdė gamybą kelios Kaliningrade veikiančios didelės automobilių surinkimo įmonės.

Tokioje neapibrėžtoje ir sunkėjančioje dabartyje Vladimiras Putinas Kaliningrado sričiai negali pažadėti net ir šviesios ateities, nes nei jis, nei niekas kitas nežino, kiek dar tęsis karas, kad sankcijos tęsis dar ilgiau negu karas, tai irgi, net ir Vladimirui Putinui, turėtų būti akivaizdu. Taigi, Kaliningrado gyventojai bent jau artimiausiu metu išliks gerokai izoliuoti nuo likusios Rusijos dalies, kroviniai iš Rusijos sunkiai pasieks Kaliningrado sritį, tikėtina, kad kainos šioje teritorijoje toliau kils, įskaitant srities gyventojų kelionių į Rusiją kainas (Rusijoje pastaraisiais mėnesiais brangsta lėktuvų bilietai šalies vidiniuose skrydžiuose, taip avialinijos bando kompensuoti nuostolius atsiradusius dėl nutrūkusių tarptautinių pervežimų). Gyventojams išvykti iš Kaliningrado srities į aplinkines šalis (Lietuvą, Lenkiją ir toliau į ES) taps problematiška dėl griežtėjančių ES vizų išdavimo sąlygų, o ir apskritai verslo ar asmeniniai kontaktai su „priešiškomis valstybėmis“ (taip Rusijoje vadinamos visos ES valstybės narės) Rusijoje taps dar labiau abejotini, „politiškai nekorektiški“, nebent jie užmezgami, kad prisidėtų apeinant sankcijas ir plėtojant kontrabandą. Bet argi prezidentas lankydamasis srityje norėtų jos gyventojams pranešti apie tolesnį labai tikėtiną gyvenimo brangimą ir sunkėjimą?

Tyli kiaulė gilią šaknį knisa. Vladimiras Putinas lankydamasis Kalimingrade viešai kalbėjo mažai, bet jis atvyko į Kaliningradą ne patylėti, o veikti. Į viešus šaltinius kol kas dar nenutekėjo informacija, kas Vladimiro Putino susitikimuose su vietos valdžia buvo kalbama apie būdus „padėti sričiai“, t.y. apeiti sankcijas, kas buvo nutarta, kad iš Kaliningrado būtų kenkiama Lietuvos ir visos ES saugumui, bei prisidėta prie Ukrainos niokojimo. Nes daugiau nebuvo apie ką kalbėti.