Būtinybė užtikrinti gyventojų sveikatą ir saugumą yra nenuginčijamai prioritetai. Vis dėlto nauja koronarealybė diktuoja savo sąlygas – dalis iš lankytojų srautų gyvenančių verslų turi kuriam laikui mažiau ar net visiškai sumažinti savo apsukas. Per vaikų atostogas likusiems namuose tėvams, jei savo darbo jie negali atlikti nuotoliniu būdu, tenka galvoti apie nedarbingumo pažymėjimą ar neapmokamas atostogas. Tai taip pat reiškia sumažėjusias pajamas. Vadinasi, savo šeimos finansus gali tekti valdyti racionaliau ir kruopščiau. Nuo ko pradėti?

· Pirmiausia susidarykite išlaidų planą artimiausiam mėnesiui. Planavimas – tai vienas iš efektyviausių įrankių paskirstant net ir ribotą biudžetą tiems poreikiams, kurie yra būtiniausi.

· Reikėtų peržiūrėti ir atsisakyti suplanuotų didelių pirkinių, ne pirmo būtinumo didesnių išlaidų, remonto darbų, jei tokie buvo planuojami artimiausiu metu.

· Jei manote, kad galite susidurti su finansiniais sunkumais, pirmiausia turėtumėte peržiūrėti visas sutartis, įsipareigojimus ir įvertinti, ko galima atsisakyti nedelsiant. Pavyzdžiui, mokamą filmų ir serialų peržiūros ar muzikos prenumeratą kuriam laikui galite pakeisti kitomis nemokamomis pramogomis.

· Buvimas namuose – tai ir metas pabūti sumaniais virtuvės šefais. Susidarykite maisto ruošimo meniu maksimaliai panaudojant viską, ko turite prikaupę namuose ar kam gaminti anksčiau nerasdavote laiko. Galbūt ir teks pasukti galvą, kokį šaunų patiekalą iš kai kurių produktų galima pasigaminti, tačiau tai tikrai leis sutaupyti.

· Jei matote, kad galite vėluoti vykdyti periodinius mokėjimus ar mokėti paskolų įmokas, susisiekite su paslaugų teikėjais ar finansų institucijomis ir iš anksto tarkitės dėl atidėjimų.

· Sekite informaciją apie savivaldybių, Vyriausybės siūlomus pagalbos paketus. Galbūt jie padės jums išspręsti bent dalį finansinių galvosūkių.

· Jei dėl neapibrėžtumo susvyravo jūsų darbo vietos kėdė arba dirbate savarankiškai, tačiau nebegaunate užsakymų, galbūt galite pamėginti įsidarbinti kitur – ypač tose darbuotojų ieškančiose įmonėse, kurios dėl aplinkybių pakeitė veikos pobūdį (pavyzdžiui, veža maistą ar prekes į namus).

Tokioje situacijoje saugiau jaustis tikrai padeda sukauptas finansinis rezervas, tačiau jį taip pat reikia sumaniai valdyti. Net jei rezervas nemažas, protingai leiskite turimus finansinius išteklius, kad situacijai grįžus į normalias vėžes vis dar turėtumėte iki nulio neišeikvotą finansinę pagalvę.

Naujausiais „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktų apklausų duomenimis, 28 proc. gyventojų turi santaupų, kurios netekus pajamų užtikrintų pragyvenimą 1–3 mėnesiams, 21 proc. lietuvių santaupų užtektų mažiau nei mėnesiui, 12 proc. gyventojų teigė galintys iš santaupų pragyventi iki metų.

Apie nuotaikas ir pasirengimą pragyventi iš santaupų „Swedbank“ Finansų instituto „Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“ paklausėme daugiau kaip 12 tūkst. grupės narių. Didesnioji dalis atsakiusiųjų (38 proc.) teigia, kad pernelyg nejaučia nerimo dėl savo finansinės padėties karantino metu, mat turi santaupų, kurių pakaktų maždaug pusmečiui. Labiau nerimaujantys sako tie 25 proc., kurių finansinio rezervo pakaktų mėnesiui bei 18 proc. sakančių, kad iš santaupų jie galėtų gyventi nuo vieno mėnesio iki trijų.

Galiausiai, nepameskime galvos ir nepulkime į paniką − karantinas ir viruso grėsmė anksčiau ar vėliau praeis. Akivaizdu, kad ši situacija tikrai nekasdienė ir iš jos išsinešime ne vieną pamoką. Taip pat ir finansinę.