Ir vis dėlto... kodėl taip sunku mylėti?

Sustoti, pažvelgti ir apmąstyti – tai padaryti kviečia MO muziejuje šiuo metu veikianti didžioji paroda "Kodėl taip sunku mylėti?", kurią kuravo Nyderlandų multimedijų menininkė Saskia Boddeke ir vienas originaliausių šių laikų režisierių Peteris Greenaway. Šios parodos naratyvas pristato gyvenimo pusiausvyros paieškas renkantis tarp gėrio ir blogio, o joje eksponuojami Lietuvos kūrėjų darbai primena apie skaudžias Lietuvos patirtis, kurios turėjo įtakos mūsų identiteto formavimosi procesui. Užsienio kuratorių ir lietuvių autorių darbų sintezė pačią parodą paverčia meno kūriniu, ji įkvepia susimąstyti apie santykį su kitais ir su pačiu savimi ne vieną krizę apimančiu laikmečiu.

Sparti pasaulio globalizacija, palankios sąlygos keliauti (paliekant COVID-19 temą nuošaly), tarptautinis studentų ir įvairių institucijų darbuotojų mobilumas veikia lyg netradicinė pasaulio pažinimo pamoka. Pamoka, apie kurios išliekamąją vertę ir prasmę ne visuomet yra susimąstoma. Taip, po saulėtų atostogų užsienio kurortuose nesunku nuspėti, kad grįžus bus galima mėgautis įdegiu ir džiaugtis tuo, jog stovint prie Teidės ugnikalnio pavyko palikti visus rūpesčius užnugaryje bei gerti poilsį dideliais gurkšniais. Kad ir kaip būtų, kiekvienoje išvykoje slypi ir šis tas daugiau. Kas? Konfliktas. Perskaitėte tikrai teisingai.

Tie, kurie mums gali atrodyti kitokie, savo buvimu daro labai didelę paslaugą – leidžia mums užmegzti stipresnį ryšį su savimi.

Kaip gali kilti konfliktas atostogaujant? Įdomu tai, kad tas kylantis konfliktas nėra plika akimi matomas, jis susiformuoja tuomet, kai susiduria skirtingos patirtys, įsitikinimai ir vertybės, o svetima šalis yra viena derlingiausių terpių tokiems susidūrimams rastis. Kita vertus, su šio konflikto apraiškomis susidurti galima net ir savo gyvenamojo namo laiptinėje, tik čia tas susidūrimas, tikėtina, nebus toks aštrus. Kitaip tariant, kiekviena aplinka, kurioje yra kažkas, kas mums gali pasirodyti svetima, turi potencialo sukelti nuostabą, diskomfortą ar duoti startą požiūrio kismui ir kiekvieną tokių terpių simboliškai galime vadinti konfliktine.

Nepaisant to, kad kuo toliau, tuo dažniau atsiduriame minėtose konfliktinėse zonose, vis dar gana lengva pastebėti atmetimo reakciją savyje ar aplinkiniuose į tai, kas neatitinka mūsų įsitikinimų. Patirties įgauname vis lyg ir daugiau, tačiau pokytis vyksta lėčiau, nei norėtųsi. Jei būtų kitaip, ar būtume susidūrę su "Black Lives Matter" ar kita panašia istorija? Ko gero, ne. Mąstant apie vangiai besikeičiančią padėtį kyla lygiai toks pats klausimas, koks ir skamba šiuo metu MO muziejaus didžiojoje salėje veikiančios parodos pavadinime: "Kodėl taip sunku mylėti?".

Ne tik parodos pavadinimas, tačiau ir turinys įkvepia susimąstyti. Parodoje pristatomi meno kūriniai kalba apie šiame pasaulyje egzistuojančių žmonijos skirtumų gausą, apie socialinius ir šeiminius ryšius, apie tai, kaip stipriai susiję esame vieni su kitais, nepaisant pasaulį kaustančių globalių problemų. Meilės formų yra daug ir įvairių ir, nors meilė yra teigiamas jausmas, ne visas jos apraiškas mums yra lengva priimti ar net suvokti. Absoliučią santarvę visur yra sunku įsivaizduoti. Jos juk niekada nebuvo ir, ko gero, niekada nebus. Atleiskit už pesimizmą. O gal, veikiau, realizmą?

O tos santarvės nebus dėl labai paprastos priežasties – atsakymų paieškos į klausimą "Kodėl taip sunku mylėti?" nebuvimo. Laiko trūkumas, norėjimas išsiskirti, valdžios troškimas, empatijos stoka, vartotojiška kultūra užkerta kelią minėtų atsakymų paieškai. Dažnai bijome atverti žaizdą, nes žinome, kad ji pūliuos, gal net stipriai. Greičiausiai, net ir pasiekus visapusę harmoniją, ji ilgai netruktų – tai puikiai galima išvysti vaizdo instaliacijoje, esančioje MO muziejaus parodoje. Taip, gal ir neįmanoma sukurti ir apibrėžti absoliučios harmonijos sąvokos, bet gal verta bent jau pabandyti? Ko gero, nebūtų klaidinga sakyti, kad priėmimo reakcija gali išmokyti daugiau nei atmetimo.

Laisvai vaikštinėjant po ekspozicijos erdvę yra susiduriama ne tik su anksčiau minėtų meilės raiškų gausa, tačiau ir su mintimi, kad, nepaisant visų skirtumų, esame panašūs. Panašūs tuo, kad vieni kitų akyse atrodome kitokie, lengvai bet kurią akimirką galintys tapti teksto pradžioje minėtos konfliktinės zonos iniciatoriais. Susidūrus su kažkuo, kas pažadina nepatogumo jausmą, galime geriau pažinti ne kitą, galbūt stovintį visai šalia mūsų, o patys save. Užgimstančios jausenos dažnai būna nulemtos mūsų pačių patirčių ir tos užgimstančios jausenos tampa mūsų patirčių veidrodžiu. Belieka pažvelgti į jas dar kartą, pamėginti suprasti jų padarytą įtaką ir nuspręsti, ar norime tos įtakos pėdsakus savo gyvenimo kelyje išsaugoti, pagilinti ar vis dėlto geriau būtų juos užpustyti ir palikti užmarštyje.

Tai vis dėlto, kodėl taip sunku mylėti, jei tai padaryti būtų taip prasminga? Nežinau.

Kitais žodžiais kalbant, tie, kurie mums gali atrodyti kitokie, savo buvimu daro labai didelę paslaugą – leidžia mums užmegzti stipresnį ryšį su savimi. Dėl šios priežasties, veikiausiai, liūdna būtų, jei visi būtume vienodi, tačiau dar liūdniau būtų, jei suprasdami kitoniškumo naudą stengtumės išvengti konfliktinių zonų ir bėgtume nė neatsigręždami nuo draugystės su savimi pačiais mezgimo.

Tai vis dėlto, kodėl taip sunku mylėti, jei tai padaryti būtų taip prasminga? Nežinau. Atsakymų nepateikia ir paroda. Atsakymų, tikėtina, nerasite ir jūs. Galbūt jų ir nereikia, galbūt šiuo atveju procesas yra kur kas svarbesnis už rezultatą. Džiugu, kad randasi reiškinių, kaip MO muziejuje šiuo metu veikianti didžioji paroda. Reiškinių, kurie mus skatina bent jau iškelti parodos pavadinime skambantį klausimą. Tai jau pirmas žingsnis keliaujant paieškos rezultatų link. Kaip sakė patys parodos kuratoriai: tolerancijos vienas kitam paieškos šiuo metu, kai pasaulis susiduria su migrantų, ekologine ir politine krizėmis, suteikia prasmę mūsų gyvenimui.

Paroda veikia iki kitų metų sausio 31 d., todėl laiko joje apsilankyti dar yra. Galbūt jau pats metas patraukti sostinės kryptimi ir sudalyvauti netradicinėje pasaulio pažinimo pamokoje? Na, o jei tokių pojūčių ieškoti nesinori, ko gero, sutiksite, kad pažvelgti į Eglės Kuckaitės, Vilmanto Marcinkevičiaus, Šarūno Saukos, Algirdo ir Remigijaus Gateveckų bei kitų Lietuvos šiuolaikinių menininkų darbus visuomet verta. Prasminga pastebėti ir tai, kad MO muziejuje įdomu apsilankyti ne tik dėl didžiojoje salėje šiuo metu veikiančios parodos "Kodėl taip sunku mylėti?" Šis muziejus yra vienas ryškiausių įrodymų to, kaip keičiasi muziejaus santykis su lankytojais, bet apie tai plačiau galbūt jau kitą kartą.

Pabaigoje – rekomendacija. Tam, kad prasklaidytume slogias mintis, įsijunkime Elvio Presley dainą "If I Could Dream", kuri atlikėjo repertuare atsirado, kai mirtina kulka pataikė į Martino Lutherio Kingo Jaunesniojo kūną. Ši daina tinka ir parodos "Kodėl taip sunku mylėti?" temai, ir įkvepia svajoti bei tikėti empatija, supratingumu ir šviesiomis dienomis. O svajoti, sako, reikia – juk svajonės pildosi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Asilui

Asilui portretas
Ne apie parodą čia, apie tai, ką ja siekiama išreikšti, pusgalvi!

AK

AK portretas
Bijau, kad nuo šiandien erdvė uždaryta, tad reklama pavėluota ir klaidinanti.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Permainų vėjai – neišvengiami
    Permainų vėjai – neišvengiami

    Nuslydusiam nuo politinės arenos JAV prezidentui D.Trumpui kalbėti apie rinkimų rezultatus vis dar sunku, netgi visai nepakeliama. ...

    2
  • Kultūrinė revoliucija
    Kultūrinė revoliucija

    Sugrįždami į valdžią konservatoriai žadėjo išmokyti mus naujos politinės kultūros, tačiau kažin, ar tikėjosi, kad daug anksčiau patiems teks laikyti išgyvenimo egzaminus. Pradedant dvikova su COVID-19, lietuviškuoju D.Trumpu p...

    2
  • Kokia laukia nekilnojamojo turto rinkos ateitis?
    Kokia laukia nekilnojamojo turto rinkos ateitis?

    Jau daugiau nei šimtmetį nekilnojamasis turtas išlieka didžiausia pasaulyje turto klase. Paradoksalu, kad, nepaisant technologinės pažangos, vartotojams investuoti į nekilnojamąjį turtą dėl mažo supratimo ir menko pasitikėjimo š...

  • Neišeisime kitokie
    Neišeisime kitokie

    Kiekvienas pašnekesys šiais laikais baigiasi pasakymu, kad iš COVID-19 išeisime kitokie. Bet. Mes kitokie neišeisime. Ne šiaip sakoma, kad lietuviui daugiausia džiaugsmo suteikia liepsnojantis kaimyno tvartas. I&scaro...

  • Šalis, kuri nemaitina savos kariuomenės, maitina svetimą
    Šalis, kuri nemaitina savos kariuomenės, maitina svetimą

    Šiandien švenčiame Lietuvos kariuomenės dieną. Lapkričio viduryje Lietuva su JAV pasirašė sutartį dėl keturių sraigtasparnių Sikorsky UH-60M "Black Hawk" įsigijimo, kurie pakeis iki šiol Lietuvos kariuomenėje na...

    8
  • Stabdykite laidotuvių procesiją
    Stabdykite laidotuvių procesiją

    Į paskutinę kovą pakilę kosmoso ir gyvosios gamtos atstovai nustatė: lietuviams iškilo mirtina grėsmė, nes jokio COVID-19 nėra, pandemija surežisuota, skiepai nereikalingi. Dar kad 5G ryšys naikina gyvastį, kad ant galvų iš lėk...

    16
  • Ar COVID-19 kenkia aplinkai?
    Ar COVID-19 kenkia aplinkai?

    Pavasarį labai džiaugėmės, kad COVID-19 pandemija atnešė naudos aplinkai – gamta atsigauna, oras ir vanduo švaresnis, automobilių ir lėktuvų sukeliamo triukšmo mažiau. Tačiau realybėje tai gali būti tyla prieš audr...

  • Kriauklyčių etiketas
    Kriauklyčių etiketas

    Kokios temporės, tokios ir morės – šmaikštauja ciceroniškojo posakio "O tempora, o mores!" vertėjai į šių dienų kalbą. Tai va – kokie laikai, tokie ir papročiai. O papročius mes jau ne juokais keičiam...

    1
  • Mažojo Budos gyvenimai <span style=color:red;>(II)</span>
    Mažojo Budos gyvenimai (II)

    Neliečiamųjų mergina, glamonėjama vyresnio amžiaus šventiko Mahatmos, pajuto jaunuolio Siddharthos žvilgsnį. Ji išsigando, išleido šaižų garsą ir nieko netarusi puolė bėgti. Užkluptas nusikaltimo vietoje senasis Mahatma...

    3
  • Laikas į mokyklą!
    Laikas į mokyklą!

    Šio komentaro antraštė yra tiesiogiai susijusi su mūsų visų dabar patiriama karantinine padėtimi. Daugelis tėvų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus, tarsi grįžo atgal į savąją vaikystę: mokomės istorijos, geografijos, matematik...

Daugiau straipsnių