Quantcast

Ir vis dėlto... kodėl taip sunku mylėti?

Sustoti, pažvelgti ir apmąstyti – tai padaryti kviečia MO muziejuje šiuo metu veikianti didžioji paroda "Kodėl taip sunku mylėti?", kurią kuravo Nyderlandų multimedijų menininkė Saskia Boddeke ir vienas originaliausių šių laikų režisierių Peteris Greenaway. Šios parodos naratyvas pristato gyvenimo pusiausvyros paieškas renkantis tarp gėrio ir blogio, o joje eksponuojami Lietuvos kūrėjų darbai primena apie skaudžias Lietuvos patirtis, kurios turėjo įtakos mūsų identiteto formavimosi procesui. Užsienio kuratorių ir lietuvių autorių darbų sintezė pačią parodą paverčia meno kūriniu, ji įkvepia susimąstyti apie santykį su kitais ir su pačiu savimi ne vieną krizę apimančiu laikmečiu.

Sparti pasaulio globalizacija, palankios sąlygos keliauti (paliekant COVID-19 temą nuošaly), tarptautinis studentų ir įvairių institucijų darbuotojų mobilumas veikia lyg netradicinė pasaulio pažinimo pamoka. Pamoka, apie kurios išliekamąją vertę ir prasmę ne visuomet yra susimąstoma. Taip, po saulėtų atostogų užsienio kurortuose nesunku nuspėti, kad grįžus bus galima mėgautis įdegiu ir džiaugtis tuo, jog stovint prie Teidės ugnikalnio pavyko palikti visus rūpesčius užnugaryje bei gerti poilsį dideliais gurkšniais. Kad ir kaip būtų, kiekvienoje išvykoje slypi ir šis tas daugiau. Kas? Konfliktas. Perskaitėte tikrai teisingai.

Tie, kurie mums gali atrodyti kitokie, savo buvimu daro labai didelę paslaugą – leidžia mums užmegzti stipresnį ryšį su savimi.

Kaip gali kilti konfliktas atostogaujant? Įdomu tai, kad tas kylantis konfliktas nėra plika akimi matomas, jis susiformuoja tuomet, kai susiduria skirtingos patirtys, įsitikinimai ir vertybės, o svetima šalis yra viena derlingiausių terpių tokiems susidūrimams rastis. Kita vertus, su šio konflikto apraiškomis susidurti galima net ir savo gyvenamojo namo laiptinėje, tik čia tas susidūrimas, tikėtina, nebus toks aštrus. Kitaip tariant, kiekviena aplinka, kurioje yra kažkas, kas mums gali pasirodyti svetima, turi potencialo sukelti nuostabą, diskomfortą ar duoti startą požiūrio kismui ir kiekvieną tokių terpių simboliškai galime vadinti konfliktine.

Nepaisant to, kad kuo toliau, tuo dažniau atsiduriame minėtose konfliktinėse zonose, vis dar gana lengva pastebėti atmetimo reakciją savyje ar aplinkiniuose į tai, kas neatitinka mūsų įsitikinimų. Patirties įgauname vis lyg ir daugiau, tačiau pokytis vyksta lėčiau, nei norėtųsi. Jei būtų kitaip, ar būtume susidūrę su "Black Lives Matter" ar kita panašia istorija? Ko gero, ne. Mąstant apie vangiai besikeičiančią padėtį kyla lygiai toks pats klausimas, koks ir skamba šiuo metu MO muziejaus didžiojoje salėje veikiančios parodos pavadinime: "Kodėl taip sunku mylėti?".

Ne tik parodos pavadinimas, tačiau ir turinys įkvepia susimąstyti. Parodoje pristatomi meno kūriniai kalba apie šiame pasaulyje egzistuojančių žmonijos skirtumų gausą, apie socialinius ir šeiminius ryšius, apie tai, kaip stipriai susiję esame vieni su kitais, nepaisant pasaulį kaustančių globalių problemų. Meilės formų yra daug ir įvairių ir, nors meilė yra teigiamas jausmas, ne visas jos apraiškas mums yra lengva priimti ar net suvokti. Absoliučią santarvę visur yra sunku įsivaizduoti. Jos juk niekada nebuvo ir, ko gero, niekada nebus. Atleiskit už pesimizmą. O gal, veikiau, realizmą?

O tos santarvės nebus dėl labai paprastos priežasties – atsakymų paieškos į klausimą "Kodėl taip sunku mylėti?" nebuvimo. Laiko trūkumas, norėjimas išsiskirti, valdžios troškimas, empatijos stoka, vartotojiška kultūra užkerta kelią minėtų atsakymų paieškai. Dažnai bijome atverti žaizdą, nes žinome, kad ji pūliuos, gal net stipriai. Greičiausiai, net ir pasiekus visapusę harmoniją, ji ilgai netruktų – tai puikiai galima išvysti vaizdo instaliacijoje, esančioje MO muziejaus parodoje. Taip, gal ir neįmanoma sukurti ir apibrėžti absoliučios harmonijos sąvokos, bet gal verta bent jau pabandyti? Ko gero, nebūtų klaidinga sakyti, kad priėmimo reakcija gali išmokyti daugiau nei atmetimo.

Laisvai vaikštinėjant po ekspozicijos erdvę yra susiduriama ne tik su anksčiau minėtų meilės raiškų gausa, tačiau ir su mintimi, kad, nepaisant visų skirtumų, esame panašūs. Panašūs tuo, kad vieni kitų akyse atrodome kitokie, lengvai bet kurią akimirką galintys tapti teksto pradžioje minėtos konfliktinės zonos iniciatoriais. Susidūrus su kažkuo, kas pažadina nepatogumo jausmą, galime geriau pažinti ne kitą, galbūt stovintį visai šalia mūsų, o patys save. Užgimstančios jausenos dažnai būna nulemtos mūsų pačių patirčių ir tos užgimstančios jausenos tampa mūsų patirčių veidrodžiu. Belieka pažvelgti į jas dar kartą, pamėginti suprasti jų padarytą įtaką ir nuspręsti, ar norime tos įtakos pėdsakus savo gyvenimo kelyje išsaugoti, pagilinti ar vis dėlto geriau būtų juos užpustyti ir palikti užmarštyje.

Tai vis dėlto, kodėl taip sunku mylėti, jei tai padaryti būtų taip prasminga? Nežinau.

Kitais žodžiais kalbant, tie, kurie mums gali atrodyti kitokie, savo buvimu daro labai didelę paslaugą – leidžia mums užmegzti stipresnį ryšį su savimi. Dėl šios priežasties, veikiausiai, liūdna būtų, jei visi būtume vienodi, tačiau dar liūdniau būtų, jei suprasdami kitoniškumo naudą stengtumės išvengti konfliktinių zonų ir bėgtume nė neatsigręždami nuo draugystės su savimi pačiais mezgimo.

Tai vis dėlto, kodėl taip sunku mylėti, jei tai padaryti būtų taip prasminga? Nežinau. Atsakymų nepateikia ir paroda. Atsakymų, tikėtina, nerasite ir jūs. Galbūt jų ir nereikia, galbūt šiuo atveju procesas yra kur kas svarbesnis už rezultatą. Džiugu, kad randasi reiškinių, kaip MO muziejuje šiuo metu veikianti didžioji paroda. Reiškinių, kurie mus skatina bent jau iškelti parodos pavadinime skambantį klausimą. Tai jau pirmas žingsnis keliaujant paieškos rezultatų link. Kaip sakė patys parodos kuratoriai: tolerancijos vienas kitam paieškos šiuo metu, kai pasaulis susiduria su migrantų, ekologine ir politine krizėmis, suteikia prasmę mūsų gyvenimui.

Paroda veikia iki kitų metų sausio 31 d., todėl laiko joje apsilankyti dar yra. Galbūt jau pats metas patraukti sostinės kryptimi ir sudalyvauti netradicinėje pasaulio pažinimo pamokoje? Na, o jei tokių pojūčių ieškoti nesinori, ko gero, sutiksite, kad pažvelgti į Eglės Kuckaitės, Vilmanto Marcinkevičiaus, Šarūno Saukos, Algirdo ir Remigijaus Gateveckų bei kitų Lietuvos šiuolaikinių menininkų darbus visuomet verta. Prasminga pastebėti ir tai, kad MO muziejuje įdomu apsilankyti ne tik dėl didžiojoje salėje šiuo metu veikiančios parodos "Kodėl taip sunku mylėti?" Šis muziejus yra vienas ryškiausių įrodymų to, kaip keičiasi muziejaus santykis su lankytojais, bet apie tai plačiau galbūt jau kitą kartą.

Pabaigoje – rekomendacija. Tam, kad prasklaidytume slogias mintis, įsijunkime Elvio Presley dainą "If I Could Dream", kuri atlikėjo repertuare atsirado, kai mirtina kulka pataikė į Martino Lutherio Kingo Jaunesniojo kūną. Ši daina tinka ir parodos "Kodėl taip sunku mylėti?" temai, ir įkvepia svajoti bei tikėti empatija, supratingumu ir šviesiomis dienomis. O svajoti, sako, reikia – juk svajonės pildosi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nicolaas Klaipeda

Nicolaas Klaipeda portretas
If you lake yourself to mats, and love yourself a lat tan you are have the problem to love a other people .! Life are a lat to gif and a lat to take. and tat gif are the biggest problem's.! So if the flower in the body growing in you Hart tan you have the real love Bath wat flower's you lake...? .Tat are the choose you mast make. tat's all...! Love can hurts and love and hate are the close enemy's.! So live you life and vind respect and and for love you need all way's two ! so simple are life..!

Asilui

Asilui portretas
Ne apie parodą čia, apie tai, ką ja siekiama išreikšti, pusgalvi!

AK

AK portretas
Bijau, kad nuo šiandien erdvė uždaryta, tad reklama pavėluota ir klaidinanti.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

  • Suvalgė patinėlį
    Suvalgė patinėlį

    Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...

    2
  • Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio
    Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio

    Daugeliui praėjusią savaitę sutriko miegas. Aš, kaip ir visi kiti, nebegalėjau nieko dirbti – bendravau su mokytojais ir mokiniais, aiškinau, guodžiau, drąsinau. Tvyrant įtampai, bandžiau rasti racionalų grūdą ir atskirti isterij...

Daugiau straipsnių