Ir mados reikalas

Abiturientų šeimose – pats sujudimas: kas jau sužinojo, kas dar sužinos, kuriuo keliu vakarykščiai mokiniai leisis į suaugusiųjų pasaulį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, juolab – aukštosios mokyklos, džiūgauja: nors, palyginti su 2018 m., bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje užsiregistravo mažiau jaunuolių, bet šis skirtumas vis tiek mažesnis nei bendras abiturientų skaičiaus nuosmukis. Tačiau tereikia artimiausioje savo aplinkoje palyginti svetur studijuoti besiveržiančių ir norinčių likti Lietuvoje jaunuolių skaičius – optimizmo kalnai bemat aptirps.

Panašiai tendencijai nuteikė dar pavasarį atlikta moksleivių apklausa. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro tyrimas atskleidė, kad prastesnėmis sąlygomis gyvenantys ar bent kiek nuo pirmūnų atsiliekantys moksleiviai savo artimiausią ateitį sieja su užsieniu. Kodėl? Ekspertai dalijasi nuogąstavimais, kad potencialūs emigrantai – neefektyvios švietimo sistemos socialinės įtraukties produktas. Esą blogesnėmis materialinėmis sąlygomis gyvenančių šeimų atžalos prasčiau motyvuojamos ar neturi galimybių geriau mokytis ir pasaulėžiūrą plėsti popamokinėje veikloje. Tokia traktuotė – puikus impulsas mažinti kontrastus, kuriais gyvena ir kuriais mąsto vadinamasis sėkmės elitas ir masė vidutinių statistinių moksleivių.

Studijos užsienyje dažną jaunuolį sugundo it mus, suaugėlius, paskutinės minutės kelionė, kai išvydę solidžią nuolaidą nebepastebime besirenką prasčiausią viešbutį ir akmenuotą paplūdimį.

Stebėdami akyse nykstančias studijų kryptis ir niekaip negrįžtančius abiturientų srautus vis dar turi apie ką pamąstyti ir universitetai su kolegijomis. Tačiau barstant galvą pelenais, pravartu suvokti, kad abiturientų emigracija iš dalies sukelia ar apsunkina ir paprasčiausias žmogiškasis faktorius. Šiuo atveju – vis dar neslūgstanti mada studijuoti užsienyje. Juk renkantis universitetus ar kolegijas anaiptol ne visada lemiamą vaidmenį vaidina geresnė studijų kokybė ar perspektyva įsidarbinti pagal įgytą specialybę. Studijos užsienyje dažną jaunuolį sugundo it mus, suaugėlius, paskutinės minutės kelionė, kai išvydę solidžią nuolaidą nebepastebime besirenką prasčiausią viešbutį ir akmenuotą paplūdimį. Tik nuvažiavus į paskirties vietą paaiškėja, kad ir studijos, ir galimybės nuoširdžiai studentauti įsivaizduotos kitaip.

Švietimo sistemos veikėjai gali pasiguosti: visos mados ne tik pernakt išauga į gaivališką bangą, bet lygiai taip pat ūmai ir atslūgsta. Ir tam, žinoma, taip pat reikia ruoštis.


Šiame straipsnyje: abiturientaimokyklašvietimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?
    Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?

    Beveik viso pasaulio naujienų agentūros transliavo nepaprastai pozityvią žinią, beveik stebuklą – prie Maskvos kilimo metu į paukščių būrį pataikęs lėktuvas tūpė avariniu būdu. Keli paukščiai buvo įsiurbti į variklius ir ...

    4
  • Kaip devalvuoti šventę
    Kaip devalvuoti šventę

    Šalies nepriklausomybės šimtmečio išvakarėse Afganistano sostinėje Kabule vestuvininkus susprogdino savižudis. Kadangi ten šeimos švenčių šventimas paprastai sutraukia šimtus giminaičių bei kitų sveči...

    3
  • „Valstiečių“ vežimas byra
    „Valstiečių“ vežimas byra

    Beveik darniai dardėjęs Ramūno Karbauskio "valstiečių" ir žaliųjų vežimas pastaruoju metu ėmė strigti. O iš spalvingos kompanijos vis garsiau girdėti ne tik Naisių ponui nemalonios replikos, bet ir įvairūs kivirčai. ...

    36
  • Ar žydelka – įžeidimas?
    Ar žydelka – įžeidimas?

    Pastarojo laiko įvykiai paviršiun iškėlė ne pačių gražiausių dalykų. Pirmiausia tai, kad, nepaisant kosmopolitiškėjančios bei lyg ir civilizuotos visuomenės, daugeliu klausimų konsensuso pasiekti vis dar nesugebame. Jei kažkas...

    98
  • Santuokiniai laisvės apribojimai
    Santuokiniai laisvės apribojimai

    Pamenu, paauglystėje, kai pačios smagiausios temos pakikenti su draugais būdavo intymios, labai juokdavomės iš nepadoraus anekdoto apie poną Petraitį. Perpasakojant trumpai, vyruką išsikviečia žmonos ginekologas, nes ana niekaip nesusila...

    10
  • Patriotizmas už pinigus
    Patriotizmas už pinigus

    Ketvirtis milijono eurų – daug tai ar mažai? Nelygu, kaip žiūrėsi. Eilinis žmogus dėl tokios sumos turi sunkiai dirbti gal dvidešimt metų. Aukštesnio lygio krepšininkui tai vieno sezono atlyginimas. Lietuvos krepšinio ...

    3
  • Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato
    Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato

    Kaip jau įprasta, vasaros pradžioje užverda viešos diskusijos apie prastėjančius abitūros egzaminų rezultatus, naikinamas studijų programas, perdėm žemai nuleidžiamą stojamųjų kartelę ir mažėjantį abiturientų, o tai reiškia ir ...

    3
  • Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?
    Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?

    Jeigu koks nors tūlas pilietis paklaustų kokio nors tūlo Lietuvos politiko apie kokios nors problemos sprendimo būdą, tai yra 99,9 proc. tikimybė, kad išgirstų du atsakymo variantus. Pirmas – reikia didinti finansavimą, antras – reik...

    4
  • Tarsi šimtas metų vienatvės
    Tarsi šimtas metų vienatvės

    Pirmasis britų bandymas įtvirtinti savo įtaką Afganistane baigėsi nesėkme (1839–1842). Po daugiau nei 30 metų Didžiosios Britanijos pajėgos grįžo, tik šįkart pasirengusios gerokai rimčiau. Iš pradžių britų valdžia siekė ...

    3
  • Mokykla – vaikams, išbandymai – tėvams
    Mokykla – vaikams, išbandymai – tėvams

    Laimei, švietimo strategams nešovė mintis, aklai bekopijuojant kitas šalis ir ilginant mokslo metus, keisti ne jų pabaigos, bet pradžios dieną. Tai, kad naują gyvenimo knygos lapą mūsų vaikai atverčia pirmąją rudens dieną, taip...

    2
Daugiau straipsnių