- Gintautas Labanauskas, Ekonomikos mokslų daktaras, visuomeninio judėjimo „Dirbam Kaunui“ narys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Galima ieškoti įvairiausių pasiteisinimų, galima visą kaltę suversti pandemijai ar dar kam nors, tačiau pliki faktai neatremiamai tvirtina – Lietuvos verslas gyvena, geriausiu atveju, įšalo režimu. Atmeskime sostinę ir panagrinėkime antrą pagal dydį miestą – Kauną: 2021-ųjų pradžioje veikiančių ūkio subjektų čia buvo 14 577.
Pats savaime skaičius įspūdingas. Jeigu apvalintume ir laikytume, kad Kaune gyvena 300 tūkst. gyventojų, tai išeitų, jog viena įmonė (neskirstant į privačias ar valstybines) tenka 20 kauniečių.
Tačiau bėda, kad šis skaičius iš esmės stabilus ir nesikeičia jau ketverius metus. Paskutinį kartą Kaune reikšmingiau ūkio subjektų skaičius ūgtelėjo 2013–2016 m., kai kasmet susikurdavo po 500 subjektų. Pastaraisiais metais augimą skaičiuojame vos po 100 įmonių.
Paskutinį kartą Kaune reikšmingiau ūkio subjektų skaičius ūgtelėjo 2013–2016 m., kai kasmet susikurdavo po 500 subjektų.
Galima būtų guostis, kad Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje situacija dar blogesnė – ten augimo pastaraisiais metais iš viso nefiksuojama. Tačiau palyginti sostinėje nuo 2013 m. iki 2021 m. pradžios veikiančių subjektų skaičius ūgtelėjo kone trečdaliu. Kai Kaune per atitinkamą laiko tarpą vos penktadaliu.
Jau kelintą kadenciją Lietuvoje ypač populiaru girtis pritrauktais investuotojais, lengvatinių mokesčių erdvėse besikuriančiomis gamyklomis, logistikos ar kitų šakų įmonėmis. Iš užsienio pritrauktos investicijos iš tiesų gerina ekonominę padėtį, augina gyventojų atlyginimus, leidžia kaupti patirtį ir šakines kompetencijas.
Tačiau tuo pat metu dėmesys užsienio investuotojams, panašu, į šešėlį perkėlė Lietuvos nacionalinio verslo auginimo ir plėtros pastangas. ES fondų pagalba auga iš esmės jau dabar veikiančios įmonės. Jos auginasi raumenis, tampa regiono ar net pasaulio lygio žaidėjais. Tačiau jų sėkmė bus laikina, jeigu šalia jų nesikurs daugybė naujų ir smulkiųjų įmonių. Būtent tokia ūkio ekosistema būtų ir saugi, ir stabili – leistų užtikrinti pakankamą amortizaciją net tada, kai užgriūna globalios negandos.
Dabar Lietuva eina savo jau ne tokių, bet sėkmingų vidutinio dydžio verslo įmonių stambinimo keliu. Tai dėsninga – lengva aptikti, paremti, išauginti sėkmės istoriją. Tačiau ilgu laikotarpiu tokia strategija išsausins ūkio naujokus, nesukurs deramos atramos kluptelėjus ar dar svarbesnio kaitos potencialo ateičiai.
Tam tikrus problemų signalus matome jau šiandien. Pavyzdžiui, nagrinėjant nedarbo lygio rodiklius matome, kad, nepaisant pandemijos įtakos, bendras darbingų asmenų nedarbas išlieka stabilaus apie 7 proc. lygio. Tačiau vos tik imame atskirą visuomenės pjūvį – pavyzdžiui, jaunimo (15–29 metų amžiaus grupė) nedarbą – matome, kad 2017–2019 m. laikęsis panašaus lygio dar prieš pandemijos pradžią šoktelėjo ir dabar yra likęs aukšto 13–15 proc. nedirbančiųjų lygio.
Tai rodo, kad nedarbo struktūra keičiasi – kuo toliau, tuo labiau aukštesnės kvalifikacijos, ilgametę patirtį sukaupę darbuotojai darbą greičiau ar vėliau randa. Ir tai dėsninga – būtent tokių patyrusių bei patikimų darbuotojų reikia dideliems Lietuvoje besikuriantiems investuotojams ar čia dideles gamybines bazes plėtojantiems vietiniams verslams. Jie neturi laiko eksperimentams.
Tačiau skylė plečiasi ir verslas nebegali pasiūlyti deramo užimtumo jaunimui. Nauji smulkieji vietiniai verslai stokoja valstybės dėmesio ir pagalbos, jie nesikuria ir neauga, neatsiveria galimybės jauniems nepatyrusiems darbuotojams. Tai programuoja rimtų problemų ne tokiai jau ir tolimai ateičiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
50 zoologinės sklaidos atspalvių4
Kai vieną dieną buvo paskelbta, kad jau visai numirė R. Kadyrovas, o kitą – kad jis gyvas, o po to vėl – kad nebegyvas, bet vis tiek vartosi „Tiktoke“, kilo klausimas, kas vyksta su mūsų viešuoju lauku? Išprotėjome...
-
Kodėl seksualinės mažumos ES tapo svarbesnės nei šeimos?14
ES vis aktyviau skverbiasi į visus procesus, vykstančius jos valstybių narių teritorijoje. Siekiama reguliuoti beveik viską: žemės ūkį, energetiką, ekonomiką, socialinę sferą, užsienio politiką ir žinoma – žmogaus teises. Tačiau gražia...
-
„TikTok“ gavo 345 mln. eurų baudą, kas laukia kitų?
Rugsėjį Airijos duomenų apsaugos komisija priėmė sprendimą populiariai programėlei „TikTok“ skirti 345 mln. eurų baudą už netinkamą vaikų duomenų apsaugą. Pasak specialistų, į tokius sprendimus dėmesį turėtų atkreipti ir kitos s...
-
Kaunietės sapnas6
Ne vienas turistas jau pakeliui į Kauną – juk kai kas ir lanko tik UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo nusipelniusias vietas. Suprantama, visiems įdomu, kol nauja, tad Kaunas nemiega. Iš karto po pagrįstai euforiją sukėlusios žinios...
-
Paspirtuko privilegija9
Neseniai šaligatviai priklausė tik pėstiesiems. Jie tam ir buvo sukurti. Šaligatviai atsirado, kai, pasak romano „Aukso veršis“ autorių, gatves, kurias nutiesė pėstieji, užvaldė automobilininkai. Žinomo romano iš...
-
Klausimą „ar žinai, kam priklauso Krymas?‘‘, keičia „o kokios yra lytys?“17
Visuomenėje verdančios aistros dėl „Gyvenimo įgūdžių programos‘‘ visiškai pagrįstos. ...
-
Iljičius: idėjų badas2
Pasakojama, kad Šveicarijoje įsikūrusius politinius emigrantus žinios apie 1905 m. sausio 22 d. (pagal tais laikais rusų naudotą Julijaus kalendorių – sausio 9 d.) įvykius pasiekė per 24 valandas. ...
-
Grozne lijo lietus
Kai jau regėjosi, kad įtampa dėl Kalnų Karabacho slūgsta ir jau beveik galbūt bus galima jei ne užkasti, tai bent į užantį pakišti karo kirvius, kruvinas žaizdras vėl staiga sužaižaravo. Akivaizdu, kažkam iš pasalų įpylus žibalo...
-
Kai psichologiškai smurtaujama prieš vyrus1
Kauno apskrities vyrų krizių centro Vyrų linijos telefonu besikreipiantys vyrai neretai prabyla apie kasdienį ir nuolatinį nuovargio jausmą, apie motyvacijos praradimą, beprasmybę, norą nuo visų atsiriboti ir dėl to iškylančius sunkumus įgy...
-
Sistemos žavesys ir skurdas3
Per patį šiųmečio Lietuvos mokytojų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) santykių aiškinimosi įkarštį Valstybės kontrolė paskelbė Pedagogų poreikio užtikrinimo vertinimą. Jo tekstas – geras pli...