Iki, 2018 metai, sveiki, dar įdomesni 2019 metai!

Devynerius metus iš eilės auganti Lietuvos ekonomika įpratino mus prie tokių teigiamų žodžių kaip „augti“, „plėstis“, „kilti“. Darosi sudėtinga prisiminti, kad kalbant apie ekonomiką dažnai vartojami ir tokie žodžiai kaip „mažėti“, „smukti“ ar „leistis“.

 Tikimės, kad 2019 metais pastarųjų žodžių komentuojant ekonomikos procesus neprireiks, tačiau panašu, kad vis daugiau teks kalbėti apie lėtesnį augimą ar kuklesnę plėtrą. Nors kai kurie žmonės teigia, kad perspėjimai apie artėjančius sunkesnius laikus tėra tuščios kalbos, kuriomis gąsdinami gyventojai, matome, jog pasaulyje investuotojų noras rizikuoti yra sumažėjęs, o didesnis atsargumas atkeliaus ir iki Lietuvos. 

2018 metai buvo palankūs gyventojams ir verslui

Šie metai buvo dar vieni palankūs metai daugumai Lietuvos gyventojų ir bendrovių. Žinoma, daug problemų liko neišspręstų, tačiau vargu ar ateityje gyventojai ar verslininkai drįs teigti, kad 2018-ieji nebuvo geri. Šiais metais vidutinis nedarbas priartėjo prie 6 proc., vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius didėjo beveik dešimtadaliu (~9,5 proc.), vidutinė senatvės pensija – beveik 12 proc., įmonių veiklos pelnas per tris ketvirčius išaugo 10 procentų.

Nors 2018 metais buvo įnirtingai ieškoma priežasčių, susijusių su augančiomis kainomis šalyje, šiuo metu Lietuvoje yra mažiausia Baltijos šalyse infliacija (vidutinė metinė infliacija šiemet tebus 2,6 proc.), o maisto produktų krepšelis išvis liko nepabrangęs. Verta paminėti ir tai, kad Konkurencijos taryba šiemet atmetė „Rimi“ ir „Palink“ jungtuves, o tai ženklas ir visoms įmonėms, kad Lietuvoje daug atidžiau, kaip beje ir visoje Europoje, bus žvelgiama į konkurenciją rinkoje mažinančius sprendimus.

Šiemet valdžia patvirtino dar vienas pensijų bei mokesčių reformas. Sumažinta darbo jėgos apmokestinimo našta, tačiau pabijota padidinti pajamas labiau apmokestinant turtą. Viešojoje erdvėje daugiau buvo kalbama apie toliau istoriškai mažą biudžeto pajamų ir BVP santykį, bei dažną surinktų biudžeto lėšų neefektyvų perskirstymą. Galiausiai daug drąsiau savo nuomonę reiškė ir valstybės sektoriaus darbuotojai. Nors didelio susidomėjimo Lietuvoje žinia apie mūsų šalies prisijungimą prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nesulaukė, narystė organizacijoje padės mūsų valstybei gauti ne tik begalę gerų rekomendacijų, bet ir didinti spaudimą jas įgyvendinant. 

Lietuvos verslas šiais metais sėkmingai didino apsukas ir ėmėsi drąsių sprendimų. „Maxima Grupė“ išplatino didžiausią Baltijos šalių istorijoje privačios įmonės obligacijų emisiją tarptautinėse rinkose. Klaipėdos jūrų uoste prie bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ krantinės gruodžio pabaigoje švartavosi 400 metrų ilgio ir 19,5 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) galintis gabenti konteinervežis, apie kurio priėmimą mūsų uoste dar prieš metus beveik niekas nebūtų drįsęs svajoti. „Girteka Logistics“ įmonių grupė toliau užkariauja Vakarų rinkas ir jau valdo didžiausią nuosavų vilkikų parką Europoje. Tai tik keli plėtros pavyzdžiai, kurie rodo ir tai, kad esame vis labiau priklausomi nuo to, kaip sekasi Vakarų pasauliui.

Koks bus ekonomikos lėtėjimo tempas 2019 metais?

Finansų rinkos ir išankstiniai ekonominiai rodikliai išsivysčiusiose šalyse siunčia aiškią žinutę, kad ekonomikos augimas kitąmet lėtės, o svarbiausias klausimas yra, koks bus lėtėjimo tempas. Pavyzdžiui, toks rodiklis kaip 10 ir 2 metų trukmės JAV vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumas grėsmingai artėja prie nulio, o istorija rodo, kad, kai šis skirtumas tampa neigiamas, recesija JAV prasideda vidutiniškai po 16 mėnesių. 

Tiesa, recesijos nei JAV, nei euro zonoje, nei kitąmet, nei 2020 metais dar nė viena svarbiausia tarptautinė institucija nesitiki. Europos Centrinis Bankas prieš kelias savaites pablogino euro zonos ekonomikos augimo prognozę 2019 ir 2020 metams iki 1,7 proc. (2018 m. augimas sieks 1,9 proc.), tačiau toks augimo scenarijus grėsmės nekelia. Galima prisiminti, kad 2012 ir 2013 metais euro zonos BVP mažėjo, tačiau Lietuvos ekonomika sugebėjo augti sparčiau negu 3 procentais. Bet vargu ar tai įmanoma pakartoti artimiausiu metu, nes ir Lietuvos ekonomika, priešingai negu prieš penkerius metus, yra labiau įkaitusi.

Kitąmet darbuotojų derybinė galia bus vis dar didesnė, tačiau reikėtų daugiau taupyti

Darbo rinkoje darbuotojų derybinė galia bus vis dar didesnė negu darbdavių, todėl tikimės, kad vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius kitąmet dar augs 7 proc. (po mokesčių augimas bus dar didesnis), daugiau didės algos valstybės sektoriaus darbuotojams. Kitąmet didės minimali mėnesio alga, vadinamieji vaiko pinigai, pensijos, tad su vartojimu susijusiam sektoriui 2019 metai dar bus gana neblogi. Žinoma, daug kas priklausys nuo vartotojų nuotaikų, nes žinome, kad Lietuvoje taupymo norma yra labai maža, tad, augant nerimui dėl ateities, būtų pravartu taupyti daugiau ir pristabdyti vartojimo augimą. Kainos kitąmet neturėtų labai žnaibyti kišenių, tačiau nuo sausio 1 dienos maždaug 15 proc. buitiniams vartotojams brangstanti elektra ir gamtinės dujos darys neigiamą įtaką mažiausiai uždirbantiems gyventojams ir pensininkams. Gyvenamojo būsto rinkoje kainų augimas taip pat lėtės, o pirminėje Vilniaus ir Kauno būsto rinkoje sandorių skaičius veikiausiai bus šiek tiek mažesnis.

Verslas turėtų ruoštis artėjančiai „Brexit“ atomazgai

Likus trims mėnesiams iki Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kol kas nėra paguodžiančių ženklų, kurie rodytų, kad kovo 30 dieną neprasidės chaosas Jungtinės Karalystės pasienyje. Racionalus protas garsiai šaukia, kad vienoks ar kitoks laikinas sprendimas, sušvelninantis prekybos apribojimus po „Brexit“ net ir Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES be jokio susitarimo, turėtų būti, tačiau istorija vėlgi moko, kad reikia ruoštis blogiausiam scenarijui. 

Jeigu šiemet bendrovių augimą labiau stabdė ne paklausos, o pasiūlos kliūtys (darbuotojų, gamybos pajėgumo trūkumas), kitąmet padėtis kiek keisis. Tiesa, darbuotojų trūkumas ir darbo jėgos sąnaudos veikiausiai  ir toliau bus vieni pagrindinių bendrovių iššūkių. 2019 metų pradžioje bendrovėms elektros sąskaitos bus gerokai didesnės negu prieš metus (priešingai negu gyventojai, verslas jau šiais metais mokėjo daugiau už elektros energiją), tačiau labai tikėtina, kad įsibėgėjant metams kainos judės žemyn. Vidutinė degalų kaina kitąmet nebus didesnė negu šiemet, tad, jeigu pasitvirtintų tokios prognozės, palanku būtų ne tik bendrovėms, bet ir gyventojams.  

Lėtesnis ekonomikos augimo ir rinkimų karštinės derinys kitais metais reiškia, kad kiti metai bus be galo įdomūs Lietuvoje. Kaip visada, geriausiai seksis tiems, kurie greičiausiai reaguos į besikeičiančią situaciją, bus konkurencingi rinkoje, kurs ir naudos inovacijas bei elgsis atsakingai. Ir labai svarbu išlaikyti sveiką ir šaltą protą, nes pagundų skubėti bei priimti neapgalvotus sprendimus bus išties daug.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Tik dūmai ir miražai
    Tik dūmai ir miražai

    Šių metų balandžio 15-ąją viena žymiausių originaliojo gotikos architektūros stiliaus šventovių – Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Notre-Dame de Paris, statyta 1163–1345 m.) skendo liepsnose. Vis dėlto ugnis nebuvo vieninte...

  • Kodėl metų pabaigoje gali pabrangti dyzelinas
    Kodėl metų pabaigoje gali pabrangti dyzelinas

    Veikiausiai atsimenate, kad praėjusių metų kelias lapkričio savaites dyzelino kaina degalinėse buvo tokia pati kaip benzino. Kadangi buvome įpratę, jog benzinas už dyzeliną brangesnis, nauja kaina daugelį nustebino. Nors dabar kainų skirtumas vėl p...

  • Austrijos politinis skandalas sumaišė Europos ultradešiniųjų kortas
    Austrijos politinis skandalas sumaišė Europos ultradešiniųjų kortas

    Viena – puiki vieta kurti filmus apie šnipus. Žanro klasika – principų nesilaikantys vietiniai veikėjai ir besikišantys pašaliečiai, dideli statymai ir niekšiškos suktybės – atpalaiduoja ir išple...

  • Niekinė kova su vampyrais
    Niekinė kova su vampyrais

    Jau sekmadienio vakarą paaiškės, kas bus naujasis Lietuvos Respublikos prezidentas, į kurį piliečiai (bent jau dalis jų) deda dideles viltis. Viltis, kad bus pažabota korupcija, sumažintas biurokratinis aparatas ir viešasis sektorius, kur...

    3
  • Auksiniai liūtai morkų neėda
    Auksiniai liūtai morkų neėda

    Šis pavasaris Lietuvai turtingas puikiomis žiniomis apie mūsų menininkų pasiekimus užsienyje. Mirga Gražinytė išrinkta geriausia pasaulyje dirigente, Asmik Grigorian – geriausia operos soliste. Euforija dėl muzikių pasiekimų netru...

  • Duok Dieve sveikatos
    Duok Dieve sveikatos

    Duok Dieve sveikatos, o visa kita užsidirbsime. Taip ar panašiai prašo dauguma protingų žmonių, netgi tie, kurie gerokai abejoja arba netgi neigia Jo buvimą. Beje, kalbant apie neigimą, tai labai reliatyvu laike. Kartkartėmis džiaugiuosi,...

    1
  • Vaikiška ne tik „Eurovizijos“ liga
    Vaikiška ne tik „Eurovizijos“ liga

    Po "Eurovizijos" nakties pabudome be fanfarų. Išaušus dar kartą sužinojome, kad šis konkursas – viso labo tik žaidimas. Kaip ir futbolas pas mus – tik žaidimas. Ir rankinis, ir tinklinis, ir ledo ritulys, ir &sca...

    2
  • Šešėlis apgauna tik jį toleruojančius
    Šešėlis apgauna tik jį toleruojančius

    Šią savaitę Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) atstovus dažniau nei įprastai sutiksime įvairiose viešose vietose, nes VMI aktyviai prisijungia prie „Baltosios bangos“ akcijos „&...

    1
  • Viešųjų ryšių pamoka
    Viešųjų ryšių pamoka

    Mūsų žavusis bėgikas su liūtais Jurijus V. (tą nenuginčijamai pripažino Tel Avivo gatvės apklausa), kaip paaiškėjo, tik per A.Giržado plauką nepakliuvo į "Eurovizijos" finalą. Tokie dalykai visada apmaudūs, juolab patys kažką ...

    4
  • Problemos dėl stuburo
    Problemos dėl stuburo

    Nežinau, kaip jums, bet bent jau man vieni komplikuočiausi žmonių, su kuriais tenka susidurti, – tai norintieji būti geri visiems ir visada. Jų populiacija, tiesą sakant, išsidėsčiusi gausiai ir plačiai – nuo pradinės mokyklos suo...

    8
Daugiau straipsnių