Gyvieji altoriai

Jei būčiau gavusi po 5 eurus kaskart, kai girdėjau moterišką aimaną "o aš šitiek jam paaukojau!", greičiausiai visą žiemą tekstus rašyčiau nuotoliniu būdu – iš Balio salos. Svarstau, gal išties mokestį už ašarų šluostymą ir mėgėjišką psichoanalizę vertėtų įvesti. Ir ne dėl to, kad kitų širdies skausmams būtų gaila savo laiko. Labiau todėl, kad šios aukotojos-savanorės niekaip nesugeba sąžiningai atsakyti į klausimą: "O kas, po velnių, tavęs prašė?" Pagal tai, ką nuolatos tenka girdėti tiek iš realių pažįstamų, tiek ir internete savo vargais besidalijančių merginų, matyti nerimą kelianti tendencija. Atrodo, tradicinis tapo scenarijus, kai, vos pradėjus santykius, meilės laužas kurstomas nuosavomis rankomis sukapotomis malkomis.

Štai įsimyli mergina ir prasideda: iš gyvenimo tarsi iššluojami dalykai, iki tol teikę džiaugsmą. Į antrą planą, atsiradus potencialiam jaunikiui, keliauja mėgstamos veiklos, draugės apskritai lieka vos regimu taškeliu horizonto tolumoje. Juokinga, bet, bendraujant su kai kuriomis panelėmis, gali neklaususi sužinoti, kada užmezgė romaną, – staiga nustoja skambinti ir domėtis, kaip gyveni. Kai kurios net mokslus ar darbus meta, kad tik galėtų sėdėti namuose ir it ištikimasis Hatčiko laukti šeimininko. Išnyksta iki tol turėta sava nuomonė, tarsi galvon perinstaliavus programą pavadinimu "pasaulis pagal jį". Leksikone įsitvirtina žodžiai ir frazės iš jo žodyno. Žodžiu, viskas, ką daro ji, staiga tampa kur kas mažiau svarbu negu jo planai ir tikslai. Ne pasauliui, ne mizoginistinei visuomenei. Jai pačiai.

Kai be perstojo žiūri vien į tą kitą žmogų tik ir laukdamas dėmesio krislo, nustoji spinduliuoti savąją šviesą. Ir tampi tiesiog atšvaitu, retransliuojančiu svetimas spalvas.

Iš tiesų šitokia obsesija panaši į kai kurių mamų elgesį. Na tų, kurioms hormonai vaikeliui gimus taip susuka smegenis, kad iš adekvačios moters virstama į perekšlę, veblenančią "mes pavalgėme" ir "mes pakakojome", kai sakant "mes" turimas galvoje tik mažasis žmogutis. Lygiai taip pat kai kurioms moterims nutinka ir įsimylėjus. Taip, strėles šįkart laidau į moterų daržą, bet vyrukai šiuo klausimu turi tikrai daugiau sveiko proto. Sunku būtų rasti tokį, kuriam mylimosios širdis ar kitas brangus organas virstų centru, aplink kurį sukasi visas jo pasaulis. Net jei mylima taip, kad uždengtum ją savaisiais pečiais nuo kulkų, – kol niekas nešaudo, kankiniais jie nesiveržia tapti.

Be abejonės, daryti gera mylimam žmogui yra vienas nuostabiausių jausmų pasaulyje. Ir laiką leisti vien su jo, bent jau pačioje pradžioje, išties norisi. Tačiau didžiulis skirtumas tarp sveiko noro padaryti antrajai pusei kažką malonaus ir situacijų kaip iš Jurgos Ivanauskaitės novelės, kai, visą savo meilę sukrovus ant jo altoriaus, kitiems (ir sau) – nebelieka. Toji riba slidi, ypač kai jausmai ryškesni už naujametinius saliutus. Bet peržengus ją rizika nugarmėti velniop kartu su visais santykiais didžiulė.

Kai be perstojo žiūri vien į tą kitą žmogų, tik ir laukdamas naujos užgaidos ar dėmesio krislo, nustoji spinduliuoti savąją šviesą. Ir tampi tiesiog atšvaitu, retransliuojančiu svetimas spalvas. Pasineri į kitą tiek, jog pradedi jame skandinti savo asmenybę. O taip ir prarandama savastis. Ta, už kurią, greičiausiai, tave ir pamilo. Nieko nuostabaus, kad ilgainiui ir tam savajam altoriui tampi nebeįdomi. Nes neįdomi jau seniai pasidarei pati sau. Žmogus gyvas priekaištas, pajuodusiais paakiais ir pats ant savęs užbraukęs kryželį, niekam gerų emocijų nesukelia. Tuomet belieka tampyti už atlapų drauges ir psichoterapeutus desperatiškai aimanuojant "o aš juk šitiek jam paaukojau!" Dargi tikint, kad galėjai, turėjai, privalėjai padaryti dėl jo dar daugiau. Betgi ne.

Kiek gyvenime teko kalbėtis su vyrais apie jų gyvenimo femme fatale, mylimas ir sapnuojamas ištisais dešimtmečiais, visas vienijo bendras bruožas. Visos jos buvo unikalios. Visos degė meile. Ne vien artimam vyrui, o visų pirma egzistencijai ir sau pačioms. Ir nesimainė kaip lakmuso popierėlis iš baimės prarasti jo prielankumą. Nes kad ir kas būtų ar nebūtų greta, jos visuomet turės pačios save – meilę, kuri neišvengiamai tęsis visą gyvenimą.


Šiame straipsnyje: santykiaimeilėJausmai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Nikoleta Kacaite

Nikoleta Kacaite portretas
Jei būčiau gavusi po 50 euru kaskart, greičiausiai visą žiemą tekstus rašyčiau nuotoliniu būdu – iš Balio salos,nes ten ciulpciau varpas...

kauniete

kauniete portretas
Visada linkiu SEKMES protingam zmogui,ir garbe tevams [tokio nuostabaus ZMOGAUS isauginusiems]

Anonimas

Anonimas portretas
mano mylima zurnaliste paliete labai aktualia moteru istizusios meiles vyrui sriti,,,,.....ir tik isssss toli toli galime ivertinti savo nepaaiskinama kvaila meile tam gyvam "altoriui"..... N.K.izvalga labai blaiviai protinga;;[su tokiu mastymu ;mokyklose turetu dirbti psichologes-moterys;gal daugiau butu laimingu mergaiciu isdidziu,,,,ir maziau nelaimiu -savizudybiu ..Pagarbos sau mergaites -moterys…!!
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Parazitavimo šventė
    Parazitavimo šventė

    Tokios gėdingos savaitės šalyje nebuvo nuo tų laikų, kai Aukščiausiojoje Taryboje deputatai nepasidalijo paskyromis "Volgai". Būta tada tokio automobilio, neprilygstančio net "VW Lupo", – V.Bruveris neleis sumeluo...

    19
  • Kas kaltas? Aišku – tik ugnis
    Kas kaltas? Aišku – tik ugnis

    Lietuva global warming (Globalinio atšilimo, liet. k.) fronte išrado greitą ir efektyvų būdą kaip ,,perdirbti‘‘ dėvėtas automobilių padangas. Tiesiog sudeginti... ...

    8
  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    10
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    5
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    5
  • Gerumo estafetės
    Gerumo estafetės

    Neseniai kalbėjome su keliautoju Mariumi Lucka apie atsitiktinumą, padovanojusį jam ne tik kelialapį į turbūt geidžiamiausią festivalį pasaulyje, bet ir naują požiūrio kampą. Vienoje savo kelionių jis sutiko argentinietį, kuris po trumpučio pok...

    6
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    3
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
Daugiau straipsnių