- Nikoleta Kacaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Eurą turime senokai, bet kaip šiandien pamenu tragikomišką istoriją apie sukčių apgautą senolę. Pasibeldė vieną dieną į jos duris simpatiška mergina, pasiūlė turimus litus į naująją valiutą pakeisti, o močiutė ir išmainė visas santaupas į suvenyrinius eurus. "Kaip taip galėjo nutikti, gi tokia gera mergaitė – tvarkingai apsirengusi, nerūkanti", – tada virkavo senjorė. Ir vis dar apima dvejopi jausmai. Gaila apgautosios, tikrai. Kita vertus, kai žmogaus gerumą vertini pagal tai, ar jis vartoja tabako gaminius, sandūros su realybe anksčiau ar vėliau reikia tikėtis.
Na, bet vyresniosios kartos išankstiniai nusistatymai prieš tokius dalykus kaip tatuiruotės, naktinio gyvenimo kultūra ar kiek kitoks aprangos stilius dar visai suprantami. Kai ilgus metus gyveni visai kitokios ideologijos, gan homogeniškoje visuomenėje, o dar nuolatinės propagandos fone, nėra taip jau lengva atverti akiratį ir net pagalvoti, kad gali būti ir kitaip, nei esi išmokęs. Bet štai kas darosi palyginti jauniems žmonėms, kuriems nei valstybės sienų, nei akių niekas neuždarė, sunkoka suvokti.
Kai žiūri ne pro žinojimo į priekį akinius, tai ir matai dalykus tokius, kokie jie yra.
Bent jau mane stereotipiškas mąstymas visuomet siutino. Gal dėl to, kad dažnokai susiduriu su visiškomis šių įsitikinimų priešingybėmis, vis vien kenčiančiomis nuo rūsčių žvilgsnių tų, kurie jų nė nepažįsta. Na, pavyzdžiui, pamestą piniginę su nemaža suma grynųjų man yra grąžinęs romų tautybės vaikinukas. Bičiulis, kurio didesnę kūno dalį dengia tatuiruotės, o spintoje – vien juodi drabužiai, yra toks minkštaširdis ir linksmuolis, kad turbūt jam pirmam patikėčiau prižiūrėti savo vaikus, jei jų turėčiau. Su tais, kurie kasdien pluša sporto salėje ir gali didžiuotis langeliais ant pilvo, esu diskutavusi apie "Brexit", Renesanso dailininkus ir bitnikų kultūrą. Pažįstu ne vieną ir ne dvi moteris, skalpeliu pasidailinusias krūtinę ar veidą, kurios ir nuostabios mamos, ir rūpestingos žmonos, ir pinigus uždirba pačios, nelaukdamos išmaldos iš vyro.
Ir atvirkščiai. Didžiausios padugnės, kokius asmeniškai teko sutikti – intrigantai, išdavikai ir melagiai – buvo labai išoriškai patrauklūs. Nesikeikė, kvepėjo skalbinių minkštikliu, gražiai šypsojosi lygiais išbalintais dantukais. Bet tai visiškai netrukdė jiems skaudinti aplinkinių, naudotis kitų patiklumu ir lipti per kruvinai nuspardytas galvas. Tie vaikinukai, tikri kiekvienos mamos žento idealai, mosuodavo prieš savo mylimąsias kumščiais ar vienu metu rimtus santykius užmegzdavo su keturiomis naivuolėmis. O trapios ir kuklios mergaitės dėdavo nuo savo princo į kojas vos tik apmažėjus jo banko sąskaitos turiniui.
Nežinau, gal čia tik man taip sekasi. O gal, labiau tikėtina, kai žiūri ne pro žinojimo į priekį akinius, tai ir matai dalykus tokius, kokie jie yra. Gyvenimas būtų labai paprastas, jei jame galiotų instrukcijos. Jei ant žmonių, it ant kokių buitinės chemijos priemonių butelių, būtų etiketės, įspėjančios vengti kontakto su akimis, oda ar kvėpavimo takais. Egzistuotume sau ramiai, saugiai ir nuobodokai. Tačiau taip nėra ir vargu ar kada bus. Žinoma, esama tokių, kurie taip smarkiai nori būti teisūs, kad prikergia kitiems, dažnai net nepažįstamiems, nesamų savybių, kad tik tą savo teisumą sau įrodytų. Bet, kad ir kaip suksi, tiesos tai nekeičia – nei į vieną, nei į kitą pusę.
Nepriklausomai nuo to, ką apie juos šnabždasi už nugaros, žmonės toliau gyvens savo gyvenimus. Kai kurie elgsis nedorai – taip, kaip iš jų ir tikimasi. Tačiau kartu bus ir imigrantų, užuot kaulijusių pašalpų, kuriančių sau gerovę svečiose šalyse, startuojančių nuo tokių darbų, kurių neapsiima išpuikę vietiniai. Bus porų, susipažinusių kur nors naktiniame klube ir sukuriančių gražias šeimas, auginančių dorus vaikus. Bus be tėvų meilės, kone gatvėje išaugusių ir daug klydusių paauglių, kurie vieną dieną taps pavyzdžiais tūkstančiams ar net milijonams. Ir dar bus kitokių. Iki šlykštumo saldžių ir mokančių mielai pakalbėti, bet viso labo siurbiančių naudą iš svetimų babyčių, ir ne tik jų. Nes taip jau yra, kad, nepaisant skausmo, kai tave laiko blogesniu, negu esi, vis vien daugiausia praranda būtent tie, kurie mąstyti geba tiktai pagal instrukcijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į žalią ateitį – be apatinių4
Kol feisbuko fauna žvygavo dėl Stambulo konvencijos ir ginčijosi, ar „piderasus“ galima vadinti iškrypėliais, naujoji valdžia baigė nupinti antros naktinės reformos kilpą. Valdančiųjų planuose – ne tik labiau smaugianti būs...
-
Apie demokratiją ir Seimą5
Apie demokratiją jau pradėta kalbėti dar 1 300 m. prieš Kristų, ir ne tik kalbėti. Graikijoje vyko įnirtingos kovos tarp diduomenės, turtingųjų ir paprastų gyventojų, dėl to vėliau visiems piliečiams vyrams buvo suteikta teisė dalyvauti v...
-
Upeivių rūpesčiai ir sentimentai2
Žiemos sezonas upeiviams nuo seno buvo laukiamų atostogų metas ir kartu pasiruošimo naujam laivybos sezonui laikas. Vyresnieji skaitytojai turbūt dar pamena laikus, kai Nemuno saloje ant kranto tarsi parodoje buvo išrikiuojami baidokai, kelei...
-
Svieto lyginimas
Mokesčių reformos galima tikėtis tik 2023-iaisiais. Tuo metu šios Seimo valdančiosios daugumos kadencija bus persiritusi į antrąją pusę. Sunku patikėti, kad tiek nedaug laiko iki rinkimų belikus jie ryžtųsi rizikuoti savo ateitimi. Juo labia...
-
Sezonas be intrigos?2
Jei pandemija vėl neiškrės pokštų, kuriuos pateikė prieš LFF Supertaurės varžybas, šįvakar "Kauno Žalgirio" ir Gargždų "Bangos" akistata prasidės Lietuvos futbolo A lygos čempionatas. Prie jo starto l...
-
Žiema, sniegas, kelininkai ir politika5
Prieš metus Klaipėdoje viskas buvo gerai. Nes nebuvo žiemos. Šiemet žiema priminė apie save ir pasipylė pasipiktinimo šūksniai žiniasklaidoje, feisbuke, politikų debatuose: miestas nevalytas, šaligatviai – kaip čiuo...
-
Trapi virtualiojo turinio nepriklausomybė1
Gana ilgą laiką mintyse periodiškai grįžtu prie kultūros paveldo ir didžiųjų technologinių korporacijų santykio temos. Pasvarstymai apie tai dažnai ir neperžengdavo asmeninių pamąstymų rėmų arba apsiribodavo fragmentiškais pokalb...
-
Dangus virš Korėjos1
Naujos birželio paros rytas dar nebuvo išaušęs, tačiau pačios imliausios planetos sielos jautė, kad ši 1950-ųjų vasaros diena Korėjos pusiasalyje bus giedra, sausa, karšta ir ypač tvanki. Nors vasaros saulėgrįžos minėji...
-
Ekspertų perteklius4
Artėjant pirmojo karantino metinėms, smarkiai paūmėjo visuotinis tėvynainių pamišimas, kuris pernai dar nebuvo toks ryškus. ...
-
Laisvė ir kalavijas4
Viena sąlygų, leidžiančių įsigalėti radikaliems politiniams režimams ar pavieniams radikalams, – žodžio laisvės apribojimai. Negalėdami laisvai pareikšti savo nuomonės, imdami manyti, kad nėra pageidaujami viešosiose diskusijo...