Turkija, turinti 1 295 km ilgio sieną su Sirija ir Iraku, susiduria su daugybe grėsmių bei iššūkių savo nacionaliniam saugumui.

Brutalus Sirijos režimo karas prieš savo tautą ir barbariškos DAESH (dar žinoma kaip "Islamo valstybė" (IS)) atakos pražudė šimtus tūkstančių žmonių bei privertė bėgti milijonus sirų. Šiuo metu beveik du milijonai įvairios etninės kilmės sirų gyvena Turkijoje. Turkija, kuri turėjo priimti tokią beprecedentę finansinę naštą dėl pabėgėlių, iki šiol išleido daugiau nei 5,5 mlrd. JAV dolerių.

Turkija įvairiais būdais parodė visišką savo pasiryžimą priešintis IS. Kaip tarptautinės koalicijos prieš DAESH narė, Turkija prisidėjo prie koalicijos pastangų Sirijoje ir Irake naudodama savo išteklius bei galimybes. 2013 m. spalį Turkijos valdžia paskelbė IS teroristine organizacija. Taip pat valdžia ėmėsi visų reikalingų priemonių užkirsti kelią trečiųjų šalių piliečiams keliauti per Turkiją į Siriją ir Iraką prisijungti prie radikalių grupuočių. Iki šiol daugiau nei 1,6 tūkst. užsienio piliečių buvo deportuoti ir 15 tūkst. jų buvo įtraukti į neįleidžiamųjų į šalį sąrašus.

Po siaubingo teroro išpuolio Turkijos Suručo mieste, kur žuvo 32 piliečiai ir daugybė buvo sužeista, DAESH grėsmė tapo dar aštresnė ir šalis buvo priversta imtis reikalingų priemonių pagal tarptautinę teisę prieš IS.

Turkija ir Jungtinės Valstijos pastaruoju metu priėjo prie susitarimo toliau stiprinti esamą bendradarbiavimą priešinantis DAESH, pagal kurį JAV bei kitoms koalicijos narėms ir kai kurioms Turkijos patvirtintoms regiono šalims buvo suteiktas leidimas dislokuoti pilotuojamus bei nepilotuojamus orlaivius oro operacijoms prieš IS.

Nuo pat pradžių Turkija rėmė visapusę strategiją Sirijai. Mes nuolatos perspėjome, kad iš Sirijos kylanti grėsmė negali būti visiškai pašalinta, kol režimas Damaske išliks valdžioje.

Kaip šios stretegijos dalį mes taip pat rėmėme saugumo zonos, apsaugotos nuo režimo atakų ir teroristinių grupuočių, idėją, kuri atvertų kelią Sirijos pabėgėliams saugiai grįžti. Mes tikime, kad dabar laikas turėti tokią zoną prieš DAESH atakas. Susitarimas, kurį pasiekėmė su JAV, leis mums kartu su sąjungininkais efektyviau priešintis IS. Mūsų bendromis pastangomis DEASH kontroliuojamose teritorijose bus pašalinta ši grėsmė ir bus natūraliai suformuota saugumo zona.

Kol Turkija kovojo su IS, Kurdistano darbininkų partija (PKK), kurią ES ir JAV laiko teroristine organizacija, greitai pasinaudojo proga vykdyti teroristines atakas Turkijoje. Todėl Turkija turėjo duoti atsaką atakuodama PKK taikinius, kad užtikrintų viešąją tvarką ir pagrindines savo piliečių teises, pirmiausia bei svarbiausia – jų teisę į gyvybę. Taip pat turiu pabrėžti faktą, kad teroristinės organizacijos teroristinė prigimtis nepasikeitė vien dėl to, kad ji kovoja su kita teroristine organizacija. Mūsų operacijos prieš PKK teroristus bus tęsiamos, kol ji nutrauks savo atakas Turkijoje.

Turkija pradėjo taikos procesą, kad užbaigtų tris dešimtmečius besitęsiantį PKK terorizmą per tolesnį demokratizavimą. Šio proceso metu 2013 m. PKK pažadėjo nusiginkluoti. Operacijos prieš PKK, kuri rengia teroristines atakas kiekvieną dieną, nereiškia, kad taikos procesas baigtas, mūsų Vyriausybė nuolatos kartoja mūsų ryžtą tęsti procesą. Tai, kad PKK nusiginkluos ir pašalins savo ginkluotus dalinius iš Turkijos, bus palanku proceso sėkmei.

Šiaurės Atlanto taryba, susirinkusi 2015 m. liepos 28 d. mūsų prašymu, griežtai pasmerkė teroro aktus prieš Turkiją bei pareiškė, be kita ko, kad "jokia terorizmo forma ir išraiška niekada negali būti toleruojama ar pateisinama. Aljanso saugumas yra nedalomas ir mes esame solidarūs su Turkija". Taip pat ir draugiškos šalys bei sąjungininkai, tokie kaip Lietuva, išreiškė solidarumą Turkijai mūsų kovoje su terorizmu.

Šį laišką Öznur Özkan Johnsson paprašė išspausdinti po to, kai "Kauno dienoje" pasirodė straipsnis apie Turkijos kovą su terorizmu įvairiais frontais.